- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2-311-880/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00217-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Z. M.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Z. M. dėl servituto atlygintinumo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti jai vienkartinę 6000 Lt kompensaciją dėl servituto nustatymo jai priklausančiame žemės sklype, 600 Lt nuostolių dėl servitutinio kelio 13 taškų nužymėjimo natūroje ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ji nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas nustatė atsakovui jos žemės sklype neatlygintinį kelio servitutą. Tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad kelio servitutas turi būti atlygintinas. Ieškovės žemės sklype suformuotas kelio servitutas užima 501 m². Dėl kelio servituto ieškovė negali naudotis visu žemės sklypu, todėl patiria nepatogumus ir nuostolius, kuriuos įvertina 6000 Lt vienkartine kompensacija. Ji taip pat nurodė, kad kelio servitutas pažymėtas tik plane, o natūroje nėra aišku kur kelio ribos. Atsakovas niekaip nenužymi kelio, todėl ji prašo priteisti 600 Lt iš atsakovo kelio nužymėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra neprotinga. Atsakovas nurodė, kad dėl kelio servituto ieškovė tikrai nepatiria nepatogumų. Be to, ji neįrodė, kad dėl kelio servituto patiria nuostolius, negali juo naudotis pagal paskirtį. Šį žemės sklypą ieškovė tik kartą per metus nušienauja ir jame jokios veiklos nevykdo. Atsakovas taip pat nesutinka sumokėti 600 Lt už kelio nužymėjimą, nes šie darbai kainuoja 200 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, o atsakovas prašė jį tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gegužės 17 d. Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė neatlygintinį neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms per atsakovės A. K. žemės sklypą, kadastro Nr. 8905/0001:640, esantį Darkuškių k., Širvintų r., kurio plotas 501 m². 2013 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies žodį „neatlygintinį“, t.y. nutartyje nurodė, kad servitutas turi būti atlygintinis. Iš byloje esančio kelio servituto plano matyti, kad jis užima 501 m², suprojektuotas pačiame ieškovės žemės sklypo, kurio plotas 31240 m², pakraštyje.
Taigi byloje kilęs ginčas dėl kelio sevituto atlygintinumo dydžio.
CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ši įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumą. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą. Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys. Nagrinėjamu atveju šalims nesutarus, jog kelio servitutas bus neatlygintinis, teismas turi nustatyti atlygintinumo dydį.
Nors ieškovė nurodo, kad žemės sklype planuoja vystyti šunų varžybas, vykdyti kitokią veiklą, ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio, t.y. nepateikė jokio žemės sklypo vertinimo, jo vertės sumažėjimo nustačius kelio servitutą, o tik nurodė, kad kompensacija už kelio servituto nustatymą turi būti 6000 Lt. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą sumą, kuri net nėra aiškiai apibrėžta. Teismo vertinimu ir atsakovo siūloma kompensacija 600 Lt neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nes ji paskaičiuota pagal užimamos žemės vertę remiantis Nekilnojamojo registrų centro duomenimis, kur minėtos žemės vertė yra netgi šiek tiek didesnė (641,48 Lt). Kelio servitutas ne tik užima ir neleidžia naudotis užimta keliu žeme, bet ir iš dalies apriboja ieškovės, kaip žemės savininkės teises naudotis savo žeme savo nuožiūra, sudaro jai nepatogumų planuojant statinių ir kitų objektų dislokaciją, sumažina paties žemės sklypo vertę, ne tik sumažėjusia žemės ūkio paskirties žemės dalimi. Be to, ieškovė turės mokėti žemės mokestį nuo visos žemės sklypo dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kelio servitutas užima 501 kvadratinį metrą, t.y. 0,0501 ha. Iš registrų centro išrašo matyti, kad viso 3,1240 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 40000 Lt, o kelias užima tik 1/62 šio sklypo dalį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka 2000 Lt kompensacija.
Teismo posėdžio metu, atidėjus teismo posėdį, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas kelią nužymės savo lėšomis. Atsakovas kelią nužymėjo savo lėšomis, todėl ieškovė reikalavimo šioje dalyje atsisakė ir nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos.
Ieškovė laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų neginti. Ji įsitikino, jog neturi pagrindo reikšti reikalavimų atsakovui šioje dalyje. Ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti ieškinio dalyje dėl 600 Lt priteisimo, atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus ieškinio atsisakymą dalyje dėl 600 Lt pritiesimo, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
CPK 96 str. nustato, kad bylinėjimosi iš laidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje pateikta Vilniaus antrinės teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei A. K. išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš atsakovo priteistina 760 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei. Ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 253 Lt (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).
Už ieškinį dalyje dėl 6000 Lt priteisimo mokėtinas 180 Lt žyminis mokestis. Reikalavimo dalyje dėl 600 Lt priteisimo ieškovė atsisakė, todėl šioje dalyje mokėtini 25 proc. žyminio mokesčio, t.y. 4 Lt. Ieškinys patenkintas iš dalies (33 proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistini 64 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nuspręsta:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės A. K. naudai iš atsakovo Z. M. 2000 Lt kompensaciją už kelio servitutą.
Civilinę bylą dalyje dėl 600 Lt priteisimo už kelio nužymėjimą ieškovės A. K. naudai iš atsakovo Z. M. nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Z. M. 253 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 64 Lt žyminio mokesčio. Šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodus: už antrinę teisinę pagalbą – 5630, žyminis mokestis – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.