- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1119-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- UAB „BTA draudimas“, UAB „Apsaugos legionas“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kalstas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „BTA draudimas“ ir UAB „Apsaugos legionas“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Kalstas“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė išieškoti iš atsakovų UAB „BTA draudimas“ ir UAB „Apsaugos legionas“ solidariai 3502,88 Lt žalos, 105 Lt žyminį mokestį, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išieškoti iš atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ 5000 Lt žalos, 150 Lt žyminį mokestį, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad statybvietėje, kurioje statybos darbus vykdė tretysis asmuo UAB „Kalstas“, įvyko vagystė, vagystės metu šio objekto apsaugą vykdė atsakovas UAB „Apsaugos legionas“. Ieškovas nurodė, kad iš statybininkų namelio buvo pavogti įrankiai 11769,83 Lt sumai. Ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo draudiminę išmoką už padarytą žalą – 10769,83 Lt sumą. Pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau iki šiol kalti asmenys yra nenustatyti. Teismo posėdžio metu ieškovas atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu ieškinio atsisakė ir prašė teismo išieškoti iš atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ 8502,88 Lt žalos atlyginimą, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Apsaugos legionas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos, kadangi materialinės vertybės, kurios buvo pavogtos, nebuvo įtrauktos į materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą, o taip pat buvo ir tokių daiktų, kurie buvo nurodyti kaip pavogti, tačiau vėliau paaiškėjo, jog šie daiktai atsirado. Mano, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutarties 2.1.10, 2.1.11, 2.1.16, 2.1.4. punktų nuostatas. Pabrėžė, jog atsakovo apsaugos darbuotojų kaltė nebuvo nustatyta, o nesant atsakovo darbuotojų kaltės atsakovui neatsiranda ir civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos, kadangi tik konstatavus atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ atsakomybę už padarytą žalą, yra svarstytinas klausimas dėl atsakovo UAB „BTA draudimas“ atsakomybės, kuri kildinama iš delikto. Mano, jog šis įvykis traktuotinas kaip nedraudiminis įvykis ir atsakovas, kaip draudikas, tokiu atveju nėra atsakingas už padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ 8502,88 Lt žalos, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 255,00 Lt žyminį mokestį; ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovui UAB „BTA draudimas“ priėmė ir civilinę bylą atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu nutraukė. Teismas nustatė, jog ieškovas, kompensuodamas dėl įvykdytos vagystės padarytą žalą, draudimo sutarties pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Kalstas“ išmokėjo 10 769,83 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, įgijęs reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis, kreipėsi su pretenzijomis į atsakovus dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai nesutiko atlyginti padarytą žalą. Teismas, ištyręs civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui UAB „Kalstas“ padaryta žala atsirado dėl atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ apsaugos darbuotojų kaltės, t.y. pažeidus 2008-04-02 Saugos paslaugų sutarties Nr. 08-04/02 1.1 p., 2.1.6 p., 2.1.10 p., 2.1.11 p., 2.1.12 p., 2.1.16 p., 2.1.17 p. nuostatas. Iš atsakovo darbuotojų A. K. bei A. G. parodymų baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad abu darbuotojai prisipažino ir neneigė savo kaltę, jog įvykio naktį jie abu netinkamai vykdė savo darbines funkcijas, todėl teismas padarė išvadą, kad tik dėl atsakovų apsaugos darbuotų kaltės įvyko vagystė, nes jie netinkamai saugojo objektą. Teismas laikė pilnai įrodyta aplinkybe, kad vagystė ir jos pasekmės (t. y. padaryta žala) atsirado dėl atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ apsaugos darbuotojų kaltės. Konstatavo pilnai įrodyta aplinkybę dėl žalos dydžio 8502,88 Lt sumai, kadangi tai patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. mokėjimo nurodymai, žalos dydžio apskaičiavimo dokumentai, likutinės pavogtų įrankių vertės apskaičiavimas ir kt.. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu ir civilinę bylą atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu nutraukė, nurodydamas, kad šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovo ieškinio reikalavimo dalies perkėlimas apeliantui, atsisakius ieškinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu, pažeidė ne tik proceso įstatymus, bet ir apelianto teises, kadangi teismas šiuo atveju priėmė sprendimą dėl ieškovo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti apeliantui. Mano, jog teismas neteisingai įvertino įrodymus, kad vagystė ir jos pasekmės atsirado dėl apelianto darbuotojų apsaugos kaltės. Pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta, jog apeliantas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas pagal 2008-04-02 Saugos sutartį. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti laikoma apelianto kaltę patvirtinančia aplinkybe, kadangi tai nėra teismo nustatytos ir patvirtintos aplinkybės, o tik asmenų paaiškinimai. Teismas nepagrįstai neįvertino apelianto darbuotojų paaiškinimų, jog jie nepastebėjo vagysčių požymių, nebuvo perduoti saugoti konkretūs įrankiai, konkrečios materialinės vertybės, vagonėliai ar sandėliavimo vietos. Be to, trečiasis asmuo UAB „Kalstas“ pareiškė, jog turtinių ir neturtinių pretenzijų šalys viena kitai dėl įvykusios vagystės neturi. Pažymi, jog teismas nepagrįstai rėmėsi apelianto darbuotojų parodymais baudžiamojoje byloje, kadangi jų nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos, tyrimas nebaigtas, kalti asmenys nenustatyti. Nesutinka su teismo sprendimu, jog atsakovas UAB „Apsaugos legionas“ pažeidė 2008-04-02 Saugos paslaugų sutarties Nr. 08-04/02 2.1.10 p., 2.1.11 p., 2.1.12 p., 2.1.16 p. ir 2.1.17 p. nuostatas. Pabrėžia, jog Sutarties 2.1.11 punkte nustatyta apsaugos darbuotojo pareiga priimti saugoti materialines vertybes, tačiau tam, kad tokia funkcija būtų vykdoma tretysis asmuo turėjo pareigą jas tinkamai perduoti. Faktų, jog materialinės vertybės buvo perduotos apeliantui, nebuvo nustatyta, todėl atsakovas pagal LR CPK 6.845 str. 1 d. negali būti atsakingas. Taip pat teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas nedalyvavo materialinių vertybių inventorizacijoje ir taip buvo pažeistas Sutarties 3.1 punktas. Teigia, jog nebuvo įrodyta civilinei atsakomybei kilti viena iš sąlygų – apelianto kaltė: nebuvo perduotos jam saugoti materialinės vertybės. Be to, ne visos akte nurodytos materialinės vertybės buvo pavogtos, teismas nevertino atsiradusios žalos dydžio pagrįstumo. Teigia, jog tai, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui, nereiškia, jog nesant objektyvių įrodymų dėl žalos dydžio ir kaltės nustatymo, išmoka gali būti permetama atlyginti apeliantui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BTA Draudimas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog įvykusios vagystės negalima laikyti draudžiamuoju įvykiu, kadangi materialinės vertybės nebuvo perduotos apsaugai, atsakovas UAB „Apsaugos legionas“ nepažeidė Saugos sutarties paslaugų sąlygų, taip pat neįrodyti šitos bendrovės neteisėti veiksmai, neįrodytas dingusių materialinių vertybių buvimas saugomame objekte, neaišku kada jos dingo, koks padarytos žalos dydis.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai atmestini. Nurodė, jog ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 5000 Lt žalos, todėl atsisakius ieškinio vieno atsakovo atžvilgiu ieškovas ir toliau palaikė savo reikalavimus, dėl žalos atlyginimo iš kito atsakovo. Pabrėžė, jog atsakovas UAB „Apsaugos legionas“ yra profesionali saugos firma, o pagal LR CK 6.845 str. 2 ir 3 d. nuostatas saugančiojo civilinę atsakomybę už neišsaugojimą pašalina tik nenugalima jėga. Nurodė, jog apelianto darbuotojai netinkamai vykdė objekto apsaugą, ko pasekoje pažeidė esminę sutarties prievolę apsaugoti kliento turtą. Apeliantas savo pareigą vykdė aplaidžiai, todėl jis prisiėmėm riziką turėti problemų apskaitant saugojamas vertybes. Nurodo, jog žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo UAB „Kalstas“ pagal 2007-07-09 rangos sutartį vykdė daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus adresu Grios g.4, Kaune (b.l.11-19). Statybos aikštelei ir joje esančio turto apsaugai tretysis asmuo pasamdė atsakovą UAB „Apsaugos legionas“. Pagal tarp trečiojo asmens UAB „Kalstas“ ir atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ 2008-04-02 sudarytą saugos paslaugų sutartį (b.l.20-22) atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka saugoti ir kontroliuoti materialinį trečiojo asmens turtą minėtame objekte. 2008 m. spalio 15-16 d. laikotarpiu buvo įvykdyta iš minėtos statybvietės vagystė, kurios metu buvo pavogta 11769,83 Lt vertės trečiojo asmens turto. Vagystė buvo įvykdyta, išardžius saugomos teritorijos tvoros dalį ir išlaužius plastikinio lango užraktą ir patekus į statybininkų vagonėlį. Kadangi tretysis asmuo ieškovo bendrovėje buvo apdraudęs savo turtą, ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 10769,83 Lt draudimo išmoką, minusavęs frančizę (b.l.6-10, 36), ir šią sumą prašė priteisti iš atsakovų.
Apeliantas nurodo, kad ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimo atsakovui UAB „BTA draudimas“, ieškovo reikalavimo šioje dalyje perkėlimas apeliantui pažeidė proceso įstatymus bei apelianto teises, nes teismas priėmė sprendimą dėl ieškovo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti apeliantui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apelianto argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančio patikslinto ieškovo ieškinio (b.l.98-99), ieškovas prašė solidariai iš abiejų atsakovų UAB „BTA draudimas“ ir UAB „Apsaugos legionas“ priteisti 3502,88 Lt. Ieškovui atsisakius nuo šio reikalavimo atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu, ieškovo reikalavimo teisė apelianto atžvilgiu išliko. Ieškovas gali laisvai disponuoti turimomis teisėmis ir jo teisė atsisakyti nuo tam tikrų reikalavimų ar reikalavimų tam tikrų atsakovų atžvilgiu negali būti varžoma, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas priėmė sprendimą dėl ieškovo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti apeliantui. Apelianto sutikimas tokiam ieškovo atsisakymui nuo ieškinio neprivalomas.
Pagal tarp trečiojo asmens ir apelianto sudarytą saugos paslaugų sutartį apeliantas įsipareigojo vykdyti ginkluotą sutartyje nurodyto objekto ir jame esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto saugą, siekiant apsaugoti trečiojo asmens kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nuo neteisėto kėsinimosi į jį (sutarties 1.1 p.). Pagal sutarties 2.1.16 p. apeliantas įsipareigojo darbo dienos pabaigoje priimti objekto užrakintus sandėlius su viduje esančiomis materialinėmis vertybėmis apsaugai, visą tai fiksuojant materialinių vertybių priėmimo-perdavimo akte. Sistemiškai įvertinus minėtas normas, darytina išvada, kad trečiajam asmeniui perduodant apeliantui apsaugai statybvietėje esančius objektus, statiniuose esantis kilnojamasis turtas neturėjo būti detaliai nurodomas ir atskirai perduodamas saugoti, tinkamu perdavimui apsaugai turėtų būti laikomas užrakintų statinių su viduje esančiomis vertybėmis perdavimas apeliantui. Priešingas aiškinimas prieštarautų logikai ir protingumui, nes viso kilnojamojo turto vardinimas aktuose neproporcingai apsunkintų jo perdavimą, o apelianto prisiimtų pareigų pagal saugos paslaugų sutartį vykdymui tai reikšmės neturėtų, apsaugos pobūdis ir priemonės nesikeistų. Kita vertus, pagal sutarties 2.1.10, 2.1.11 p. būtent apeliantas privalėjo aprūpinti postus materialinių vertybių priėmimo-perdavimo žurnalais ir kita tarnybine dokumentacija, ir būtent atsakovas buvo atsakingas už tinkamą tokio žurnalo pildymą. Todėl materialinių vertybių perdavimo-primėmimo žurnalo neužpildymas 2008 m. spalio 15 d. nereiškia tų materialinių vertybių neperdavimo apeliantui. Apeliantas, teigdamas, kad tretysis asmuo neperdavė jam materialinių vertybių apsaugai, privalo pateikti įrodymus, kad tretysis asmuo fiziškai neperdavė jam materialinių vertybių apsaugai, tačiau tokių įrodymų nepateikė, žurnalo su tokiais įrašais nepateikė. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad materialinės vertybės jam nebuvo perduotos, todėl jis negali būti atsakingas už jų vagystę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas fiziškai saugojo objekte esančius trečiajam asmeniui priklausančius užrakintus statinius, teritorijos perimetrą, tai reiškia, kad jis priėmė saugoti materialines vertybes, įskaitant ir tas, kurios buvo užrakintos statiniuose viduje.
Pagal saugos paslaugų sutarties 2.1.10 p. atsakovas įsipareigojo aprūpinti postus saugai užtikrinti reikalingomis priemonėmis, o pagal 2.1.12 p. įsipareigojo kontroliuoti savo budinčius darbuotojus. Minėtos sutarties 2.1.6 p. apeliantas įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui materialinius nuostolius, patirtus dėl saugos darbuotojų kaltės nevykdant ar netinkamai įvykdžius pareigas. Apeliantas yra profesionalus saugos paslaugas vykdantis verslo subjektas, todėl laikytina, kad jis žinojo, kokių priemonių reikia imtis tinkamai apsaugai užtikrinti ir jų turėjo imtis, kad saugomas objektas būtų nuolatos stebimas. Jeigu apeliantas būtų ėmesis visų būtinų priemonių ir tinkamai kontroliavęs savo darbuotojus, vagystė saugomame objekte nebūtų įvykdyta iki pabaigos arba vagys būtų sulaikyti vagystės vietoje. Pagal LR CK 6.248 str. skolininko atsakomybė yra preziumuojama, o pagal LR CK 6.256 str. 4 d., kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Kadangi vagystė iš trečiojo asmens objekto buvo įvykdyta, ją saugant apelianto darbuotojams, vagims išardžius dalį tvoros ir išlaužus plastikinio lango užraktą statybininkų namelyje, todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų pripažintina, kad apelianto darbuotojai netinkamai atliko pareigas, t.y. atsakovas netinkamai atliko savo sutartines pareigas (LR CK 6.246 str.), todėl pagal saugos paslaugų sutarties 2.1.6 p. jis privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, t.y atlyginti pavogtų materialinių vertybių vertę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė minėtas aplinkybes, nustatė visas atsakomybei kilti privalomas sąlygas, ir pagrįstai pripažino apelianto kaltę dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos.
Paaiškėjus vagystės faktui, fiksuojant šį įvykį apelianto atstovas įvykio vietoje dalyvavo, tai pripažino pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu, aplinkybių tyrimą vykdo ikiteisminio tyrimo įstaiga, t.y. šalys tinkamai vykdė saugos paslaugų sutarties 3.1 p.. Tai, kad apeliantas nedalyvavo nustatant žalos dydį, kaip to reikalauja sutarties 3.1 p., nepaneigia apelianto pareigos atlyginti padarytą žalą.
Apeliantas, teigdamas, kad ne visos materialinės vertybės, kurias tretysis asmuo nurodė kaip pavogtas, buvo pavogtos, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš tikrųjų kai kurios materialinės vertybės buvo preliminariai nurodytos kaip pavogtos, tačiau po inventorizacijos buvo išbrauktos iš pavogtų vertybių sąrašo. Apelianto minimas statybinis maišiklis nėra įtrauktas į pavogto turto sąrašą, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l.29). Padarytos žalos dydį įrodo į bylą pateikti vietoj pavogtų pirktų analogiškų materialinių vertybių pirkimo dokumentai (b.l.30-35). Apeliantas, teigdamas, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, nenurodė jokių argumentų, kodėl žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, nustatytą žalos dydį paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė. Ieškovas, reikšdamas apeliantui ieškinį, įvertino pavogtų materialinių vertybių nusidėvėjimą ir todėl prašė priteisti ne visą išmokėtą draudimo išmoką.
Apelianto minimas susitarimas (b.l.87), sudarytas tarp jo ir trečiojo asmens, kad šalys neturi viena kitai pretenzijų, nepašalina apelianto atsakomybės, kadangi trečiajam asmeniui žalą atlygino ieškovas pagal draudimo sutartį, todėl natūralu, kad tretysis asmuo neturėjo pretenzijų apeliantui. Kita vertus, ieškovui perėmus trečiojo asmens reikalavimo teises į apeliantą (subrogacija), tretysis asmuo prarado reikalavimo teisę į apeliantą, todėl šis negalėjo atsisakyti neturimos teisės.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas bei civilinę atsakomybę reglamentuojančias tesiės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ apeliacinį skundą, iš jo priteistina 11,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Apsaugos legionas“ 11,40 Lt (vienuolika litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei..