- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-131-173/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. G., V. V., V. G., N.J. V.
- Atsakovas
- M. S., A. K., V. S.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Edgaras Karalius, Romas Brilis
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovams A. G., V. V., ieškovų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovei M. S., A. K., jų atstovams advokatui Romui Briliui, advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. G., V. G., V. V., N.J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., V. G., V. V., N.J. V. ieškinį atsakovams M. S., V. S., A. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. G., V. G., V. V. ir N.J. V. prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. S., V. S. ir A. K. 60709 Lt žalos ir 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai nurodė, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Jonučių k., Kauno rajone. Paaiškino, kad nors žemės sklypą nusipirko 2007 m. sausio 24 d. sprendimu, tačiau iki šiol negali juo naudotis, nes šį sklypą atsakovai yra savavališkai užėmę, pradėję savavalinę statybą bei nutiesę du elektros kabelius. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad atsakovai jų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai - į jokius reikalavimus pašalinti pažeidimus bei panaikinti nelegalius statinius bei grąžinti žemę į pirminę padėtį nereaguoja.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. spendimu ieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš ieškovų atsakovams 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, 2007-01-24 A. B. ir V. V. bei A. G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,4600 ha žemės sklypą, esantį Jonučių k., Kauno rajone, pardavė V. V. ir A. G. lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/2 dalį. V. V. ½ dalį žemės sklypo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N.J. V.. A. G. ½ dalį žemės sklypo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. G.. Žemės sklypas buvo parduotas už 69000 Lt(b.l. 114-115). 2007-01-24 Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu A. B. perdavė 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus esantį Jonučių k., Kauno r. V. V. ir A. G. (b.l. 116).
2007m. rugpjūčio 22d. antstolės G.Bartkuvienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0021/07/11 nustatyta, kad per žemes sklypą, pažymėtą plane 390-2, nutiestas žvyrkelis į žemės sklypą, pažymėtą plane 391, kuriame stovi pastatytas dviejų aukštų šlaitiniu stogu namas. Žvyrkelis nutiestas per žemės sklypą, pažymėtą plane 390-2, t.y. Kelio pradžia yra gretimybių taškų 15 ir 16, o kelio pabaiga yra tarp gretimybių taškų 13 ir 14, nors pagal žemės sklypo planą kelias turi būti į kairę nuo gretimybių taškų 16-17-13. Plane pažymėti gretimybių taškai 16, 17, 13 faktiškai žemės sklype yra pažymėti įkaltais į žemę kuoliukais, nuotraukos Nr. 6, 7. 8, 9. Nustatyta, jog kelias į žemės sklypą, pažymėta plane 391, nutiestas per žemės sklypą, pažymėta plane 390-2, ne pagal žemes sklypo planą. Žemes sklype, pažymėta plane 390-2, yra įrengti, t.y. įkasti į žemę du fekalijų šuliniai, vieną šulinį atidengus, jame matomos ir užuodžiamos fekalijos, nuotraukas Nr. 10, 11. 12, 13. Žemės sklype, pažymėta plane 391, yra iškasta stačiakampio formos kūdra, kurios dalis iškasta ir užima dalį išilgai gretimybių taškų 14-13 žemės sklypo, pažymėta plane 390-2, nuotraukos Nr. 14, 15. Minėtos kūdros krašte, patenkančiame į žemes sklypą, pažymėta plane 390-2, išilgai kūdros krašto yra įkalti į žemę metaliniai stulpai. Žemes sklypo, pažymėta plane 390-2, viduryje sustatyta įvairi žemės ūkio technika (traktorius, sunkvežimiai, priekaba) bei sudėta metalo laužo ir kitų daiktų, kitoje nutiesto žvyrkelio pusėje stovi priekaba. Toliau paėjus keliu link žemės sklypo, pažymėta plane 391, šalia kelio guli du betoniniai luitai. Žemės sklypo, pažymėta plane 390-2, kampe prie gretimybės taško" 15 stovi pastatytas vieno aukšto namas šlaitiniu stogu, prie kurio sustatytos mėlynos spalvos cilindro formos metalinės talpyklos. Nutiesto per žemės sklypą, pažymėta plane 390-2, kelio išvažinėtoje šalikeles dalyje prie žemės ūkio technikos ir vieno aukšto namo dar rūko neužgesęs degintų šiukšlių laužas. Šiuo atveju teismas laiko, kad visi aukščiau paminėti pažeidimai buvo atlikti iki ieškovams A. G., V. G., V. V., N.J. V. nusiperkant žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0977-1833, esantį Jonučių kaime, Kauno rajone. Iš 2007-02-07 VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad aptariamas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus (b.l. 6-7).
Teismas taip pat nustatė, jog žemės sklypo pirkėjai, prieš pasirašant žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, jį apžiūrėjo, dėl jo jokių pretenzijų neturėjo, o jų nuosavybės teise priklausantiems daiktams valdymo pažeidimai paaiškėjo tik atlikus geodezinius matavimus. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-3-185-2010 pažymėjo, kad geodezinių matavimų tikslas yra patikrinti ir patikslinti suformuoto ir vietovėje pažymėto žemės sklypo techninius duomenis. Matavimų neatlikimas gali sudaryti prielaidas, kad neatitiks žemės sklypo plotas ar atsiras nukrypimų nuo ribų ar kitų netikslumų, dėl kurių riziką prisiima pagal preliminariuosius matavimus suformuotą ir pažymėtą žemės sklypą įgyjantis asmuo. Kadangi ieškovai žemės sklypą įsigijo be atliktų žemės sklypo (jo dalies) geodezinių matavimų, teismas laikė, jog jie prisiėmė ir visą galimą riziką dėl atsiradusių sklypo ploto nukrypimo nuo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2010-01-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01450-09 buvo nustatyta, kad nors A. K. pastatytas namas ir nebuvo teisiškai įregistruotas (pastatytas neturint leidimo), tačiau nuosavybės teisė į namo statybines medžiagas jam išlieka ir nuosavybė, be A.K. sutikimo ir laisvos valios, negali pereiti kitiems asmenims (b.l. 105-107). Be to, šiame nutarime buvo konstatuota, kad 2007-01-24 susitarimas, kuriuo A.B. perdavė neatlygintinai A.G. ir V.V. savavališkai pastatytą pastatą, ne tik, kad neatitinka tokiam sandoriui keliamų reikalavimų, tačiau ir negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi šis susitarimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių-namas A.B. nepriklausė ir prie jo statybų nei finansiškai nei darbu A.B. neprisidėjo, todėl A.B. neturėjo teisės tokiu statiniu disponuoti. Įvertinus tai, jog ieškovams priklausančiame žemės sklype savavališkai pastatytas namas priklauso atsakovams, o atsakovai gera valia bandė ištaisyti neatitikimus, teismas laikė, jog atsakovams nėra jokio pagrindo tenkinti civilinę atsakomybę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, „matomai susipainiojo ir nebesuprato kokioje byloje ir kokį ginčą nagrinėja - ar dėl žalos atlyginimo, ar dėl asmens pripažinimo statytoju." Tokią išvadą apeliantai daro atsižvelgdami į tai, kad teisėja, priėmusi ginčijamą sprendimą, buvo nagrinėjusi dar vieną ginčą tarp tų pačių šalių civilinėje byloje Nr. 2-0146-097/2008, kurioje ieškovais buvo A. K. ir V. S. ir, kurioje jie prašė pripažinti juos savavališkai pastatyto gyvenamojo namo statytojais. Minimą kitą bylą išnagrinėjusi teisėja ieškinį atmetė, pripažinusi, kad A.K. ir V.S. neįrodė esantys namo statytojais. Be to A.K. ir V.S. šį teismo sprendimą skundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2009-06-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-554-390/2009, jį paliko galioti. Taigi, tos pačios teisėjos įsiteisėjusius teismo sprendimu jau buvo konstatuota, kad A. K. ir V.S. neįrodė esantys namo statytojais, tačiau skundžiamame sprendime, ta pati teisėja, vertindama byloje esantį Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2010-01-21 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatuoja priešingas išvadas.
Apylinkės teismas sprendimo motyvuose nurodytas teiginys „tai, kad ieškovai žemes sklypą įsigijo be atliktų žemes sklypo (jo dalies) geodezinių matavimų, taip pat patvirtinant, kad jie nebuvo rūpestingi ir atidūs teisinių santykių dalyviai ir nesąžiningai sieke įgyti nuosavybės teises j ginčo žemę“ nepagrįstas, nes ieškovai nesiekė įgyti nuosavybės teisių į žemes sklypą, o jas įgijo. Be to, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-185/2010, nes pastarojoje buvo byloje nagrinėtos aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo revizuojamoje byloje nustatytų aplinkybių, kadangi: 1) šioje byloje ginčas kildinamas iš deliktines atsakomybės, kadangi atsakovų tyčiniais veiksmais apeliantams nuosavybes teise priklausančiame žemes sklype buvo atlikti neteisėti veiksmai - savavalinė statyba, dėl ko ir atsirado žala; 2) gi civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007 ginčas kilęs iš sutartines atsakomybes ir šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad geodezinių matavimų atlikimas leidžia patikrinti ir patikslinti suformuoti) ir vietovėje pažymėto žemes sklypo techninius duomenis, kadangi matavimų neatitikimas gali sudaryti prielaidas, kad neatitiks žemes sklypo plotas ar atsiras nukrypimų nuo ribų ar kitų netikslumų, dėl kurių riziką prisiima pagal preliminarius matavimus suformuotą ir pažymėtą žemes sklypą įgyjantis asmuo. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad vien aplinkybė, kad asmuo įgijo žemes sklypą, kuris suformuotas ir jo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, nesuteikia pakankamo pagrindo vertinti įgijėją kaip nesąžiningą asmenį santykiuose su kitais pretendentais).
Neįvertinta, kad tretysis asmuo A.B. prieš sudarant sandorį apeliantams aprodė parduodamą žemes sklypą, supažindino su žemes sklypo ribomis ir planu. Apeliantai žinojo apie šalia esantį tvenkinį, kelią, metalinius įbetonuotus stulpelius, tačiau pagal preliminarų žemes sklypo planą, šie savavaliniai statiniai nepateko ant jų žemes sklypo ribos. Apie žemes sklype esančius du kanalizacijos šulinius A.B. ieškovams nenurodė, kadangi, kaip pats patvirtino teisme, jis apie šiuos įrenginius nieko nežinojo. Tik atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad tiek žemės sklypas, tiek dalis tvenkinio, metaliniai įbetonuoti stulpeliai apie tvenkinį, kanalizacijos šuliniai yra apeliantams nuosavybės teise priklausančiame sklype ir jie buvo įrengti savavališkai, neturint savininkų sutikimo. Tai, kad šie inžinieriniais įrenginiai ir statiniai padaryti neteisėtai, padaryti neturint savininko sutikimo, tyčiniais veiksmais, byloje yra įrodyta, šių aplinkybių neneigė ir atsakovai, tačiau juos nustačius ir atsakovams atsisakius juos geranoriškai pašalinti, atsirado pasekmes — žala, kurią sudaro šių savavalinių padarinių šalinimo kaštai.
Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo užfiksuotų savavalinių inžinierinių statinių ir statinių, neginčijo pateiktos sąmatos paskaičiavimo, kas rodo, kad ieškovai tinkamais įrodymais grindžia žalos faktą ir jos dydį. Nors atsakovai siekė įrodyti, kad visi šie ieškovų įvardinti padariniai, išskyrus tvenkinį, yra pašalinti, tačiau atsakovų pateiktame 2010-01-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos informacijos negalima patikrinti, kadangi šiame protokole nėra užfiksuota apie kokį žemes sklypą kalbama, be to, jame nurodoma, kad nematyti, kad per sklypą eitų kelias, šalia sklypo nėra jokių statybinių liekanų, šiukšlių, viskas sutvarkyta, išlyginta ir kaip tai patvirtinančią aplinkybę pateikia nuotraukas, kurios užfiksuotas apsnigtas laukas. Iš šio protokolo ir prie jo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti apeliantams nuosavybės teise priklausančių žemes sklypo ribų, jau nekalbant apie pašalintus savavalinius padarinius. Kita vertus, atsakovų argumentus apie padarinių pašalinimą paneigia ir M. S. paaiškinimai, jog vienas kanalizacijos šulinys tebėra; liudytojo S. Z. parodymai, jog kelią atsakovai pasidarė 2002-2003 metais ir kelias, vedantis pro K. namą į S. namą, yra iki šiol; liudytojo V. P. parodymai, kad kūdrą sau išsikasė A. K..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo sprendimo nekeisti. Atsakovai nurodo, jog esminė teisiškai reikšminga aplinkybė, kurią buvo būtina nustatyti norint tinkamai pritaikyti šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas, buvo ta, ar nuo momento, kada ieškovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovai būtų patyrę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai identifikavo esminį šios bylos įrodinėjimo dalyką ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių nustatė, kad visi atsakovų veiksmai, t.y. per ieškovų įsigytą žemės sklypą nutiestas kelias, įrengti du fekalijų šuliniai, iškasta stačiakampio formos kūdra, kurios dalis patenka į ieškovų įsigytą žemės sklypą, išilgai kūdros krašto į žemę įkalti metaliniai stulpai, pastatytas vieno aukšto namas šlaitiniu stogu, buvo atlikti iki ieškovams įsigyjant žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent tai ir pažymėjo, nurodydamas, jog „<...> visi aukščiau paminėti pažeidimai buvo atlikti iki ieškovams A. G., V. G., V. V., N.J. V. nusiperkant žemės sklypą, esantį Jonučių k., Kauno rajone. Tai patvirtina ir trečiojo asmens bei liudytojų parodymai." Šią faktinę aplinkybę pripažino ir patys ieškovais. Taigi, teismui konstatavus, jog ieškovų materialinė subjektinė teisė reikalauti žalos atlyginimo įgyta vėliau, negu atsakovai atliko veiksmus, iš kurių ieškovai kildina jiems padarytą žalą - nėra teisinio pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tai, kad atsakovai „gera valia bandė ištaisyti neatitikimus", reiškia būtent tai, kad atsakovai neturėjo teisinės prievolės pašalinti jų atliktų veiksmų rezultatų, kurie buvo įvykdyti ir atsirado iki momento, kada ieškovai įgijo žemės sklypo nuosavybės teises, tačiau geranoriškai tai bandė padaryti.
Šalies argumentai
Ieškovų teigimu, tretysis asmuo A. B., prieš sudarant sandorį aprodė parduodamą žemės sklypą, supažindino su žemės sklypo ribomis ir planu. Anot ieškovų, tik atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad dalis tvenkinio, metaliniai įbetonuoti stulpeliai apie tvenkinį, kanalizacijos šuliniai yra jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau analizuojamo CK 6.253 str. 5 d. sakoma, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai minėtoje normoje apibrėžiami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent tai ir konstatavo, kad ieškovai, įsigydami žemės sklypą be tikslių geodezinių matavimų, prisiėmė ir visą galimą riziką. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybe, kad prieš pasirašant žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą ieškovai jį apžiūrėjo, dėl jo jokių pretenzijų pardavėjui A. B. neturėjo. Taip pat žemės sklypo prikimo-pardavimo sutarties 4 dalyje nustatyta sąlyga, kad pirkėjai patys sutinka sumokėti už žemės sklypo geodezinius matavimus ir pretenzijų nereikš, jeigu juos atlikus žemės sklypo plotas pasikeis. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime to nenurodė, tačiau iš byloje esančio ieškovų pateikto žemės sklypo plano matyti, kad su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje 2006 m. vasario 1 d., žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu ir nustatytu plotu sutinka pagal A. B. įgaliojimą veikiantis asmuo V. V.. Tai, kad po šiuo žemės sklypo plane esančiu sutikimu yra būtent minimo ieškovo V. V. parašas, neneigė ir jis pats, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo teiginys, jog tretysis asmuo A. B. prieš sudarant sandorį supažindino su žemės sklypo ribomis ir planu ieškovus, šiek tiek netikslus, nes su žemės sklypo planu ir ribomis ieškovas V. V. buvo susipažinęs ankščiau nei pats tretysis asmuo A. B.. Be to 2006 m. vasario 1 d. A. B. nebuvo šio žemės sklypo savininku, o nuosavybės teisę į jį įgijo 2007 m. sausio 8 d., nors ieškinys pareikštas 2008 m. sausio 28 d.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 4.98 straipsniu nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
2007 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai V. V., N.J. V., A. G. ir V. G. iš trečiojo asmens A. B. įsigijo 0, 4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0977-1833, kadastrinis adresas: 5247/0007:611 Mastaičių k.v. 2007 m. sausio 24 d. žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu pardavėjas A. B.(tretysis asmuo) perdavė parduotą žemės sklypą ieškovams(b. l. 114-116, t.1). Sandorio sudarymo metu buvo tik preliminarūs žemės sklypo geodeziniai matavimai.
Atlikus tikslius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovai užėmę jiems priklausantį žemės sklypą, pradėję savavalinė statybą. 2007 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog per jiems priklausantį žemės sklypą nutiestas žvyrkelis, į žemę įkasti du fekalijų šuliniai, iškasta stačiakampio formos kūdra, pristatyta įvairios žemės ūkio technikos, pridėta statybų laužo. Į atsakovų savavališkai pastatytus du gyvenamuosius namus per jų žemės sklypą nutiesti du elektros kabeliai.
2007 m. gegužės 22d. ieškovai reikalavo M. S., kad ji pašalintų pažeidimus, padarytus jiems priklausančiame žemės sklype(b. l. 10, t.1). 2007m. gegužės 29 d. atsakovė M. S. ieškovams pranešė, kad nurodytų reikalavimų pašalinti negalinti, kadangi Kauno rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl V. S. ir A. K. ieškinio pripažinti juos ieškovams priklausančiame sklype esančio gyvenamojo namo statytojais, dėl servituto nustatymo.
Kauno rajono apylinkės teisme 2008 m. gruodžio 12d. buvo išspręsta civilinė byla pagal V. S. ir A. K. ieškinį dėl jų pripažinimo namo statytojais ir pagal A. G., V. G., V. V. ir N. J. V. priešieškinį V. S., A. K. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, žalos atlyginimo. Ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis buvo patenkintas dalinai. Šiuo sprendimu atmestas ieškovų V. S. ir A. K. prašymas pripažinti juos gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Kauno rajone, Jonučių kaime, statytojais. Atmestas atsakovų A. G., V. G., V. V. ir N. J. V. priekinio reikalavimas iškeldinti ieškovus bei jų du nepilnamečius vaikus iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Jonučių kaime, Kauno rajone. Priteisė iš ieškovų atsakovui A. G. 762, 18 Lt skolos už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki iškėlimo teisme, 2007 m. liepos 13d., iki visiško sprendimo įvykdymo(b. l. 68-69, t.1).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovų V. S. ir A. K. apeliacinį skundą atmetė. Atsakovų apeliacinis skundą patenkino. Iškeldino ieškovus V. S. ir A. K. bei jų nepilnamečius vaikus iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Jonučių kaime, Kauno rajone, priklausančio nuosavybės teise atsakovams A. G., V. G., V. V. ir N. J. V..
Teisėjų kolegija nustatė, kada atsakovai A. G., V. G., V. V. ir N. J. V. yra žemės sklypo, esančio Jonučių kaime, Kauno rajone, kuriame yra savavališkas statinys gyvenamasis namas, savininkai. Atsakovai(šioje byloje jie- ieškovai) minėtą žemės sklypą 2007 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš trečiojo asmens A. B.. Papildomu 2007m. sausio 24 d. susitarimu žemės sklypo pirkimo-pardavimo šalys sutarė, kad pardavėjas perduoda neatlygintinai A. G. ir V. V. savavališkai pastatytą pastatą, esantį įsigytame žemės sklype. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys taip pat sutarė, kad nugriovus pastatą, atsakovai A. G. ir V. V. statybines medžiagas neatlygintinai gali panaudoti savo nuožiūra. Pardavėjas A. B. užtikrino, kad nei raštu, nei žodžiu nėra išnuomojęs, dovanojęs ar kitaip kaip nors perleidęs šio savavališko statinio tretiesiems asmenims, visas teises perdavė savo nuožiūra disponuoti atsakovams. Toks papildomas susitarimas nenuginčytas ir galiojantis. Be to, pagal CK 6. 395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo pirkėjui(b. l. 70-72, t.1).
Šios nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kadangi nustatytos įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, dalyvaujant tiem patiems asmenims: ieškovams A. G., V. G., V. V. ir N. J. V., atsakovams V. S., A. K.., kurie šių teismo nustatytų aplinkybių ginčyti negali. Jas ginčyti gali tik atsakovė M. S., kuri minėtoje byloje nedalyvavo. Ji šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija.
Iš visų šių išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype esantys statiniai, kuriuos atsakovai atsisako pašalinti, dėl ko ieškovai reikalauja, kad skolininkai(atsakovai) avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingą pinigų sumą, priklauso ieškovams papildomo 2007 m. sausio 24 d. susitarimo pagrindu. Tai reiškia, kad po papildomo 2007 m. sausio 24 d. susitarimo ieškovai nebeturi teisės reikalauti, kad atsakovai sumokėtų darbui atlikti reikalingą pinigų sumą(CK 6. 61 straipsnio 1 dalis).
Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Iš ieškovų valstybei priteistina po 11, 21 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 79, 88, 93 straipsniai).
Iš ieškovų atsakovui A.K. priteistina po 375 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti(CPK 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Išieškoti iš ieškovų A. G., V. G., V. V., N.J. V. po 375 Lt atsakovui A. K. turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. Lt 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 11, 21 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.