Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-1107-605/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-28
Bylos Nr.
2-1107-605/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01373-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Venckienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1107-605/2012(Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01373-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.2.4.2.; 44.5.2.15.; 116.1.; 121.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei R. Č., atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikos atstovams H. D., M. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, BTA „Insurance Company“ SE, J. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo (b.l.4-14) priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinio reikalavimus palaiko. Paaiškino, kad UAB „Jūsų sveikata“ gydytoja Z. M. 2010-10-27 jos pakartotinio apsilankymo metu atliko ultragarsinį tyrimą, kurio metu pasitvirtino įtarimai dėl vaisiaus vandenų kiekio didėjimo. Ieškovė iš karto buvo nukreipta į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“. Siuntime buvo užfiksuotas padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis gimdoje. 2010-10-29 VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ ultragarso tyrimą atlikusi gydytoja J. G. nustatė, kad vaisiaus vandenų kiekis gimdoje atitinka normą. Jokių kitų papildomų tyrimų - širdies tonusų, kraujotakos – ji neatliko. Apie tai, kad vaisiaus virkštelė yra apsisukusi apie savo ašį, ieškovė nežinojo. Grįžusi iš klinikų 2010-10-29 – 2010-10-30 jautėsi gerai, jautė kūdikio judesius. 2010-10-31 pasijuto blogai, labai skaudėjo pilvą, nugarą, pykino, užėjo sąrėmiai. Vienu momentu pajuto, kad kūdikis gimdoje labai įsitempė. Pablogėjusios savijautos nesureikšmino, nes žinojo, kad nėštumo pabaigoje visos nėščiosios blogai jaučiasi. 2010-10-31 apie 19 val. jai nuvykus į VšĮ „Krikščioniškieji gimdymo namai“, prieš gimdymą gydytojai nustatė, kad kūdikio širdis neplaka. Jei gydytojai būtų paskatinę gimdymą ar atlikę „Cezario pjūvį“, kūdikis būtų gimęs sveikas, nes buvo visiškai išsivystęs.

Ieškovės atstovė prašo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad vaisiaus vandenų didėjimas ieškovės gimdoje buvo tendencingas procesas. Gydytojai atliko ne visus veiksmus išgelbėti kūdikio gyvybę, kas sudaro faktinį ir teisinį pagrindus kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovę į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ siuntusios gydytojos duomenimis, 2010-10-27 nustatytas ieškovės vaisiaus vandens kiekis gimdoje sudarė 178 mm. 2010-10-29 VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytoja J. G. ultragarsinio tyrimo metu nustatė 160 mm vaisiaus vandenų kiekį. Šis rodiklis kinta kelių valandų laikotarpyje, nes vaisius geria, prisipildo šlapimo pūslė ir pan.. Medicininėje literatūroje vaisiaus vandenų norma gimdoje laikoma nuo 80 mm iki 200 mm. Tarptautinėje medicininėje literatūroje ši norma svyruoja intervale nuo 50 iki 250 mm. Papildomi tyrimai atliekami tik tokiu atveju, kai yra nustatomas 200 mm vaisiaus vandenų kiekis. Atliekant ultragarsinį tyrimą nėra galimybės įvertinti virkštelės apsisukimą apie savo ašį, nustatyti vaisiaus vandenų tirštumą ir jų spalvą. Minimu atveju vaisiaus padėtis buvo gera. Nusiskundimų dėl vaisiaus judesių moteris nereiškė, vaisiaus svoris atitiko nėštumo dydį. Taigi, nebuvo jokių indikacijų tikslinti situaciją. Įvertinus specialistų išvadas, laikytina, kad gydytojos J. G. tyrimas atliktas maksimaliai tiksliai ir kokybiškai. VšĮ „Krikščioniškieji gimdymo namai” dokumentuose apie padidėjusį vandenų kiekį nėra jokių duomenų.

Tretysis asmuo J. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad įvertino, jog siuntime nurodytas vaisius vandenų kiekis buvo normos ribose -vaisiaus vandenų indeksas buvo 160 mm, kas laikytina absoliučia norma. Ultragarsinio tyrimo metu tikrino, ar nėra kūdikio raidos anomalijų, diafragmos išvaržos, nervinio vamzdelio apsigimimų, širdies ligų. Vaisiaus raidos anomalijų nebuvo. Mirtis dėl virkštelės apsisukimo aplink savo ašį yra staigi ir neprognozuojama.

Trečiojo asmens BTA „Insurance Company“ SE atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta. Gautas prašymas (reg. Nr. E1-5004) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nustatyta, kad 2010-10-17 R. J. 34 nėštumo savaitę planinio apsilankymo pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Jūsų sveikata“ metu buvo atliktas ultragarsinis tyrimas ir nustatytas 170 mm vaisiaus vandenų kiekis gimdoje. 2010-10-28 pakartotinio apsilankymo metu R. J. atlikus dar vieną ultragarsinį tyrimą ir pasitvirtinus gydytojos Z. M. įtarimui, kad stebimas vaisiaus vandenų kiekio didėjimas, ieškovė buvo nukreipta į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“. Siuntime gydytoja Z. M. nurodė diagnozę – „Polihydramnionas“ (per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje). Ieškovės būklę tyrusi VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė – ginekologė J. G. ultragarsinio tyrimo metu nustatė, kad vaisiaus vaizdas normalus, nėra jokių nukrypimų, vaisius išnešiotas, vaisiaus vandenų kiekis - 160 mm. 2010-10-31 VšĮ „Krikščioniškieji gimdymo namai” R. J. pagimdė išnešiotą negyvą vyriškos lyties kūdikį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įstatymo pagrindu teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės (už įstatymo reikalavimų pažeidimą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė). Deliktinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas; pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008, ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Pažymėtina, kad nors nurodytos nutartys priimtos civilinėse bylose, faktinėmis aplinkybėmis besiskiriančiose nuo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos, tačiau gydytojo ir paciento santykių požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika vertinant gydytojo veiksmų teisėtumą yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

Bylos medžiaga, tai yra 2010-10-28 išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 16), patvirtina, kad UAB „Jūsų sveikata“ gydytoja Z. M., ieškovei R. J. diagnozavusi per didelį vaisiaus vandenų kiekį gimdoje (lot. - polihydramnionas), nukreipė pastarąją į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ Akušerijos ir ginekologijos kliniką Rizikingų nėštumų kabinetą diagnozės patikslinimui ir vaisiaus būklės įvertinimui. Iš VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ Akušerijos ir ginekologijos klinikos 2010-10-29 antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro ultragarsinio tyrimo duomenų (b.l. 18) matyti, kad gydytoja akušerė – ginekologė J. G., atlikusi ultragarsinį tyrimą, nustatė normalų vaisiaus vaizdą, nepastebėjo jokių vaisiaus raidos anomalijų, konstatavo normalų vaisiaus vandenų kiekį – 160 mm.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovo darbuotojos gydytojos akušerės – ginekologės J. G. veiksmų teisėtumo, reikšmingu įrodymu laikytinas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 56-67 „Dėl R. J. pareiškimo“, kuriame užfiksuota, kad abiejų ieškovės konsultacijų metu buvo atlikti vaisiaus ultragarsiniai ištyrimai, kurių metu nenustatyta patologinių pakitimų, dėl ko papildomų tyrimų atlikti nereikėjo. Ultragarsinis vaisiaus ištyrimas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ buvo atliktas kokybiškai, ultragarsinio tyrimo metu nėra galimybių įvertinti vaisiaus vandenų spalvos ir tirštumo bei virkštelės apsisukimo apie savo ašį. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ nebuvo padaryta diagnostikos ir gydymo klaidų, šios paslaugos neturėjo įtakos R. J. kūdikio mirties priežasčiai, kadangi vaisius gimdoje žuvo dėl staigios ir neprognozuojamos priežasties – daug kartų tampriai apie savo ašį apsisukusios virkštelės, kuri lėmė placentinės kraujotakos nepakankamumą ir vaisiaus žūtį gimdoje. Šie duomenys paneigia ieškovės teiginius apie netinkamą vaisiaus ištyrimą atsakovo gydymo įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis gimdoje nenurodytas ir VšĮ „Krikščioniškieji gimdymo namai“ gimdymo istorijoje (b.l. 20). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, kurių objektyvumu netikėti nėra jokio pagrindo, nes minėtą sprendimą pagal gautas gydytojų specialistų išvadas balsų dauguma priėmė septyni komisijos nariai, o taip pat atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimus teisme, liudytojo parodymus, į ieškovės medicininius dokumentus, daro išvadą, jog gydytojos J. G. elgesys negali būti vertinamas kaip rūpestingumo, atidumo bei maksimalių pastangų pacientės atžvilgiu stoka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi priežastinio ryšio svarbą tokios kategorijos bylose. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D.B. v. Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Gydymo įstaigos pareiga atlyginti pacientui turimą žalą atsiranda tik esant bendroms deliktinės žalos atlyginimo sąlygoms, t.y. tik esant priežastiniam ryšiui tarp gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų ir pacientui žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kai konstatuojama darbuotojų kaltė dėl atsiradusios pacientui žalos (CK 6.248 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą konkrečių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp kūdikio mirties ir atsakovo darbuotojos kaltės, nepateikė. Patvirtino, jog po VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ atlikto ultragarsinio tyrimo keletą dienų jautėsi gerai, jautė vaisiaus judesius gimdoje, savijauta pradėjo blogėti tik praėjus dviem dienoms po atlikto tyrimo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės vyras V. D.. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad ieškovei R. J. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laikantis teisės aktų patvirtintos tyrimų metodikos, taikant medicinos praktikos ir mokslo pasiekimus, darytina išvada, kad dėl R. J. kūdikio mirties nėra atsakovo darbuotojos kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kt. teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 26 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje N. Ž.. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003 nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Neabejotina, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pergyveno skausmą dėl kūdikio žūties. Tačiau nenustačius atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo. Šiuo atveju atsakovui neatsirado prievolė dėl žalos atlyginimo (LR CK 6.264 str.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263 - 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Neringa Venckienė