- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-144-361/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- V. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. (V. Z.) atstovės advokatės N. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja L. B. 2018 m. gruodžio 10 d. surašė administracinio nužengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-2286-2018, kuriame nurodyta, kad V. Z. 2018 m. rugpjūčio 9 d., apie 18.53 val., (duomenys neskelbtini) žmonių akivaizdoje, vedant į tarnybinį automobilį S. Z., ėmė trukdyti vyriausiajam patruliui E. J. vesti S. Z., suimdamas policijos pareigūnui už rankos. Į policijos pareigūnų reikalavimus atsitraukti ir netrukdyti dirbti V. Z. nereagavo, elgėsi agresyviai, toliau stumdėsi ir muistėsi rankomis. Tokiais savo veiksmais V. Z. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarimu V. Z. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas įspėjimu.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teigia, jog teismas objektyviai ir nešališkai neįvertino byloje esančių vaizdo įrašų, kitos bylos medžiagos, neatkreipė dėmesio į procesinius pažeidimus. V. Z. šiuo atveju nesuvokė savo veiksmų priešingumo teisei, veikos pavojingumo ir objektyviai negalėjo to suvokti.
3.1. Policijos pareigūnai nereikalavo iš S. Z. jai suprantama, gimtąja, t. y. rusų kalba, asmens dokumentų, neaiškino atliekamų veiksmų įvykio vietoje esmės. Pareigūnai ketino vesti ją už rankos, o S. Z. suprato, kad ją nori sulaikyti, todėl pakėlė rankas į viršų. Tuo metu jos sutuoktinis V. Z. priartėjo ne prie pareigūnų, o prie žmonos ir nuleido jos rankas žemyn, klausdamas rusų kalba, kas atsitiko. Z. nesuprato pareigūnų kalbos, o pareigūnai to, ką jiems rusiškai sako sutuoktiniai. Taigi abi šalys neteisingai vertino susiklosčiusias įvykio aplinkybes. Vaizdo įrašę neužfiksuota, kad pareigūnai apskritai davė teisėtą nurodymą sutuoktiniams suprantama kalba. Neužfiksuota, kad V. Z. trukdė pareigūnams vykdyti pareigas. V. Z. tik prisiartino prie žmonos, kuriai akivaizdžiai reikėjo pagalbos ir jis jai tokią pagalbą teikė. V. Z. visiškai nesuprato pareigūnų ketinimų, nurodymų iš jų negavo, o tokie pareigūnų veiksmai iššaukė jo elgesį prieš juos, kuris nepagrįstai įvertintas kaip neteisėtas. V. Z. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pareigūnas M. M. posėdžio metu parodė, kad apie specialiųjų prievartos priemonių panaudojimą V. Z. iš anksto neperspėjo.
3.2. ANK numato teisę kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba kurią pažeidėjas moka. V. Z. nebuvo pareigūnų įvykio vietoje tiriamo galimo administracinio nusižengimo subjektas ir neturėjo tyčios veikti prieš juos. Pareigūnai pažeidė teisėtumo ir protingumo principus. Vaizdo įraše neužfiksuoti veiksmai aprašyti protokole, taip pat pareigūnų nurodymas jam, o užfiksuota, kad prieš V. Z. be jokio perspėjimo, mažamečių vaikų akivaizdoje, buvo panaudota fizinė jėga ir specialiosios priemonės, dėl ko vaikai patyrė stresą. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų protokole nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Imuniteto tarnybos 2018 m. rugpjūčio 21 d. vyr. tyrėjos G. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog liudytoja G. B. parodė, kad „iš namo išėjo S. Z. sutuoktinis. Pagal jo nekoordinuotą ir sutrikusią eiseną B. supratusi, kad jis arba apsvaigęs nuo alkoholio arba sergantis“. Tačiau pareigūnai neatkreipė dėmesio į tokią V. Z. būseną ir į jo amžių. Pareigūnas E. J. teisme parodė, kad nepastebėjo tokių minėtos liudytojos nurodytų požymių. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareigūnai įvykio metu nebuvo rūpestingi ir dėmesingi (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnis). Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareigūnai nepanaudojo psichinės prievartos, o V. Z. nekėlė tokio didelio pavojaus.
3.3. Paaiškina, jog V. Z. prieš pusmetį iki įvykio patyrė insultą. Pareigūnai prieš šį sergantį, seną, (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, žmogų panaudojo griežtas ir neproporcingas prievartos priemones, pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius, papurškė dujas ir 5 kartus panaudojo elektrošoko priemonę. Nuo tokių pareigūnų veiksmų V. Z. buvo trumpam praradęs sąmonę, vėliau medikų nugabentas į ligoninę. Specialisto išvadoje yra konstatuota, kad V. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis yra blaivus.
Atsiliepimas
4. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apelianto argumentus vertina kaip vienašališkus, neobjektyvius. Mano, jog V. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad V. Z. padarė jam inkriminuotą ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nors V. Z. neigia savo kaltę, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą yra neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.
6. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte.
7. Nagrinėjamu atveju, V. Z. nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų E. J. ir M. M. reikalavimų atsitraukti ir netrukdyti jiems dirbti, t. y. vedant į tarnybinį automobilį jo sutuoktinę S. Z. asmens tapatybei nustatyti, nereagavo į minėtus pareigūnų reikalavimus, elgėsi agresyviai, stumdėsi su pareigūnais ir muistėsi rankomis. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neįvertino aplinkybių, jog apeliantas ir jo sutuoktinė nesuprato pareigūnų kalbos, jų reikalavimų, kadangi kalba ir supranta rusiškai, o ir patys pareigūnai nesuprato sutuoktinių kalbos, o pareigūnų panaudota prieš apeliantą prievarta neatitiko įvykio ir paties apelianto asmens pavojingumo. Tačiau apygardos teismas mano priešingai. Visi V. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
8. Apeliantas kvestionuodamas byloje pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuotą įvykio situaciją, nutyli ir nepagrįstai menkina apelianto priešingą teisei elgesį. Priešingai nei teigia apeliantas, iš vaizdo įrašų gerai matyti, jog jo sutuoktinė S. Z. vaikšto po daugiabučio namo kiemą įsiaudrinusi, garsiai kalba apie kaimynių neprižiūrimus vaikus, skėsčioja rankomis, yra pikta, nervinasi, o aplinkui vaikšto kaimynės, vaikai. Pareigūnams prisistačius ir S. Z. nurodžius eiti iki automobilio jos asmens tapatybei nustatyti, šalia pareigūnų ir sutuoktinės buvęs apeliantas, staiga žengia į tarpą tarp pareigūnų ir sutuoktinės, mosikuoja rankomis, pastumia ranka pareigūną, į pareigūnų reikalavimą netrukdyti dirbti nereaguoja. Iš tokio V. Z. elgesio, jo rusų kalba išsakomų pareigūnams prieštaravimų dėl jų veiksmų sutuoktinės atžvilgiu, akivaizdu, jog būdamas įvykio situacijos epicentre, matydamas sutuoktinės elgesį su namo kaimynėmis, vaikais, apeliantas bei jo sutuoktinė, beje būdami Lietuvos Respublikos piliečiais, tačiau neva nesuprantantys lietuvių kalbos, o kalbantys vien rusų kalba, turėjo aiškiai suprasti uniformuotų pareigūnų atvykimo į namo kiemą priežastį ir vykdyti visus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Taigi apelianto skundo argumentai dėl neva nesusikalbėjimo su pareigūnais ar jų reikalavimų turinio nesupratimo ir pan., vertinami kaip formalūs ir išgalvoti teiginiai.
9. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, konstatuodamas, kad V. Z. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi ne tik nuosekliais ir detaliais liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, tačiau ir vaizdo bei garso įrašais, kurie iš esmės patvirtina šių liudytojų nurodytas aplinkybes bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Dėl byloje surinktų įrodymų nutarime yra motyvuotai pasisakyta, nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl V. Z. kaltės padarius administracinį nusižengimą.
10. Pažymėtina, kad priešinimasis, aktyvūs asmens veiksmai pareigūnų atžvilgiu nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų asmuo gali nevykdyti ir pasyviais veiksmais, taip pat žodžiu. Policijos pareigūnų veiksmai atlikti prieš V. Z. nagrinėjamu atveju buvo teisėti. Lietuvos policijos veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos principus, policijos uždavinius, funkcijas ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo 21 straipsnis).
11. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, šiuo atveju policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, įvykio vietoje įgyvendino policijai priskirtą uždavinį atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, nes į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl konflikto su kaimyne (S. Z.), kuri plūsta, įžeidinėja vaikus . Tokiu būdu, kaip tai numato Policijos įstatymo 21 straipsnis, policijos pareigūnai E. J. ir M. M., tirdami galbūt padarytą administracinį nusižengimą, turėjo teisę duoti sau nepavaldiems asmenims – šiuo atveju ir V. Z., kuris buvo įvykio dalyvis, ir, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kišosi policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, teisėtus nurodymus ar reikalavimus, t. y. netrukdyti atlikti minėtas pareigas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas šiuo atveju yra aiškus ir pagrįstas. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų viršiję savo tarnybinius įgaliojimus, byloje nėra.
12. Apylinkės teismas įvertino bylai svarbias aplinkybes, apeliantą charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skyrė jam žymiai švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje – įspėjimą. Tokia nuobauda vertintina kaip proporcinga ir teisinga padaryto nusižengimo sunkumui ir jį padariusio V. Z. asmenybės pavojingumui. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. atstovės advokatės N. F. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.