Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-875-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
1A-875-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00914-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
I. V.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Odeta Gruodienė Baudž. byla Nr. 1A-875-579/2012Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-22-1-00914-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki nuosprendžio priėmimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2012-09-03 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini) įsibrovė į pagalbines patalpas ir iš nukentėjusiosios K. L. rankinės pagrobė svetimą K. L. priklausančią pinginę 100 litų vertės ir pinigus-180 litų, tuo nukentėjusiajai padarydamas 280 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo sumažinti skirtą bausmę. Mano, kad teismas nebuvo objektyvus ir skyrė per griežtą bausmę. Teigia, jog tai, kad apeliantas buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, viską pilnai pripažino, gailisi, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, rodo, jog nuteistasis padėjo tyrimui. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis registruotas darbo biržoje. Byloje nustatyta tik viena sunkinanti aplinkybė. Apeliantas prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir sumažinti skirtąją bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo I. V. gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skundu prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skundo motyvais pagrindo nėra.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. Bausmę individualizuojant, skirtina bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant į anksčiau minėtas BK 54 str., 61 str. įtvirtintas normas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Šia norma įstatymas teismą įpareigoja pavojingam recidyvistui skirti ne tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir jos dydis turi būti griežtesnis nei BK straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį – tai tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į svetimą turtą, asmenybę - anksčiau I. V. ne kartą teistas, teistumai neišnykę, jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, naują nusikalstamą veiką padarė ne tik neišnykus teistumui, bet ir nepraėjus nei 6 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę. Šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip rodančias nuteistojo nenorą taisytis, taikytis prie visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Be to, tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, kas ir sudaro pagrindą skirti griežtesnę bausmę. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis kaltę pripažino ir gailisi.

Kadangi I. V. tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu, be to, nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagrobto turto vertė nedidelė, žala faktiškai nepadaryta, nes visas turtas netrukus grąžintas, jam pagrįstai skirta vos didesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 2 mėnesiai.

BK 56 straipsnio 2 dalis nustato, jog švelnesnė bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik remiantis švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo taisyklėmis, tai yra tik BK 62 str. numatytais pagrindais. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Apeliantas nors ir prašo jam taikyti BK 62 str. nuostatas, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šių sąlygų buvimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

BK 62 str. 1 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Skirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 d. būtina sąlyga yra, jog asmuo pats turi atvykti ir pranešti apie šią nusikalstamą veiką. Taip pat būtina, jog asmuo prisipažintų bei nuoširdžiai gailėtųsi arba padėtų ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis buvo sulaikytas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo pašalinių žmonių. Jis neneigė padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai negali būti prilyginama savanoriškam atvykimui ir pranešimui apie padarytą veiką. Nors apeliantas skunde teigia, jog padėjo savo elgesiu tyrimui išaiškinti nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis iš karto po įvykio buvo sulaikytas su įkalčiais. Jis turėjo ką tik pagrobtą nukentėjusiosios piniginę. Iš karto buvo apklaustas liudytojas ir nukentėjusioji, kurie nurodė nuoseklias, tarpusavyje sutampančias įvykio aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo veiksmai buvo esminiai, padėję išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, nesant būtinos sąlygos – nuteistojo savanoriško atvykimo ir pranešimo apie nusikalstamą veiką, vien minėtos aplinkybės nepakaktų taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas.

BK 62 str. 2 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, būtina sąlyga šioje dalyje numatytu pagrindu švelninti skirtąją bausmę – bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nors viena iš nurodytų alternatyvių sąlygų, tačiau byloje nustatyta tik viena I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tai, kad apeliantas netrukdė teisėsaugos institucijoms nustatyti tiesą, nepakanka pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nenustatyta nei viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų sąlygų. Dėl šių aplinkybių apelianto prašymas mažinti bausmę BK 62 straipsnio pagrindu netenkinamas.

Pagal BK 62 str. 4 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą. Akivaizdu, kad 4 dalis I. V. negali būti taikoma.

Byloje nesant aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles, ir paskirti nuteistajam bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Jurgis KiškisRomualdas Lincevičius