- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1806-241/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02627-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2052-614/2018, kuria teismas apribojo suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „The Best Decision“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė MB „Renema“; 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra, 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą apriboti buvusiai įmonės vadovei E. L. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 3 iki 5 metų. Nurodė, kad įvertinus įmonės sudarytus sandorius ir jos veiklos rezultatus, taip pat kreditorių finansinius reikalavimus, jų struktūrą ir mokėjimo terminus nustatyta, jog įmonės valdymo organai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonei esant nemokiai jos įsipareigojimai padidėjo. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovei atsirado nuo 2016 m. vasario 28 d.
Šalies argumentai
3. Buvusi BUAB „The Best Decision“ vadovė E. L. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorė privalėjo įrodyti vadovės neveikimą ir pateikti papildomus įrodymus dėl pradelstų įsiskolinimų. Pati įmonės vadovė yra didžiausia bankrutavusios įmonės kreditorė, kadangi jai įmonė liko skolinga 6 967,80 Eur. Likusieji kreditoriniai reikalavimai Valstybinio socialinio draudimo valdybos (toliau VSDFV) Vilniaus skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) yra išvestiniai iš šios sumos, kadangi dėl to, jog įmonė nevykdė jokios veiklos ir negavo pajamų, įmonės vadovei nebuvo mokamas atlyginimas. Įmonės vadovė savo veiksmais ar neveikimu nedidino įmonės skolų. Kadangi pajamų nebuvo ir nebuvo vieninteliam įmonės darbuotojui mokamas darbo užmokestis, tarp įmonės vadovės veikimo ar neveikimo ir kokių nors kreditorinių įsiskolinimų atsiradimo nebuvo jokio priežastinio ryšio. Įmonės vadovė nesislėpė, vykdė bankroto administratorės nurodymus ir pateikė reikalaujamus dokumentus bei papildė juos papildomai pareikalavus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi apribojo E. L. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
5. Teismas nustatė, kad E. L. nuo 2012 m. spalio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „The Best Decision“ vadove, o nuo 2012 m. lapkričio 5 d. – vienintele bendrovės akcininke. Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „The Best Decision“ iškėlimo teismui 2017 m. gruodžio 15 d. pateikė kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius.
6. Teismas nustatė, kad grįsdamas įmonės vadovės pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimą nuo 2016 m. vasario 28 d. bankroto administratorė pateikė įmonės skolų ir turto analizę. Tuo tarpu įmonės vadovė, nesutikdama su bankroto administratorės pozicija, jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog 2016 m. vasario 28 d. įmonė atitiko nemokios įmonės statusą, nepateikė; atsiliepime nurodė, kad nuo 2016 m. įmonė pajamų negavo ir nemokėjo jai darbo užmokesčio. Teismas padarė išvadą, kad įmonės nemokumas atsirado 2016 metų pradžioje, todėl įmonės vadovė privalėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą esant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytai bankroto bylos iškėlimo sąlygai – kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas sudaro pagrindą buvusiai vadovei E. L. taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją.
7. Duomenų, kad buvusi įmonės vadovė visiškai nebendradarbiavo su bankroto administratore ir neperdavė visų įmonės dokumentų, nebuvimas, teismo vertinimu, sudarė pagrindą skirti minimalų įstatyme numatyto teisių apribojimo terminą – 3 metus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo E. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria atmesti BUAB „The Best Desicion“ bankroto administratorės MB „Renema“ pateiktą prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas rėmėsi tik formaliu pagrindu, kad apeliantė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau neįvertino, kad apeliantė neatliko jokių veiksmų, didinančių įmonės skolą. Su visais verslo partneriais buvo atsiskaityta, sumokėti visi mokesčiai.
8.2. Į kreditorių sąrašą apeliantė įtraukta be jos žinios.
8.3. Sprendžiant ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti. Šiuo atveju, jų nėra, nes nėra priežastinio ryšio tarp kokių nors neteisėtų veiksmų ir patvirtintų, bet nepatenkintų finansinių reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į atsiliepime nurodytus motyvus. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį GPM mokamas tada, kai išmokamas darbo užmokestis, šiuo atveju apeliantė darbo užmokesčio nereikalavo ir jis mokėtas nebuvo, todėl mokestis pagal įstatymą negalėjo būti skaičiuojamas.
8.4. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia ne padidėjusiais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, bet tuo, kad nuo 215 m. įmonė dirbo nuostolingai. Tačiau įmonės patiriami nuostoliai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė nemoki ir dėl to vadovui nekyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
9. Bankroto administratorė MB „Renema“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėja savo skundu nepaneigė įmonės nemokumo momento atsiradimo 2016 m. vasario 28 d. Nors skunde apeliantė nurodo, nesant jokio priežastinio ryšio tarp jos neveikimo ir įsiskolinimo padidėjimo, tačiau prie prašymo pateikti duomenys visiškai paneigia tokius argumentus, neinicijavus bankroto bylos įsipareigojimai VSDFV padidėjo nuo 843,28 Eur (2016 m. vasario 28 d.) iki 2 109,67 Eur (2017 m. kovo 31 d.) neskaitant netesybų, todėl akivaizdu, kad kreditorių reikalavimų padidėjimas sietinas su apeliantės neveikimu.
9.2. Motyvai dėl apeliantės įtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą neturi nieko bendra su nagrinėjama situacija, turi reikšmę žalos, kuri buvo padaryta dėl jos neveikimo, dydžio nustatymo metu. Šiuo atveju pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas sudarė pagrindą apeliantei, buvusiai įmonės vadovei, taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją.
9.3. Argumentai, kad bendrovė nuo 2015 m. dirbo nuostolingai, prašyme dėl teisių apribojimo pateikti ne kaip esminis prašymo motyvas, o kaip papildomi įrodymai bendrai situacijai pateikti.
9.4. Byloje yra pateikti konkretūs duomenys apie išaugusius įsipareigojimus apeliantei ir VSDFV, konstatuotas ir konkretus priežastinis apeliantės neveikimo ryšys.
Atsiliepimas
10. Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Apeliantė atskirajame skunde nepaneigė, jog UAB „The Best Decision“ tapo nemoki 2016 m. vasario 28 d., tačiau nurodžiusi, jog dar 2016 m. sausio 31 d. įmonė turėjo galimybę grynaisiais pinigais kasoje atsiskaityti su visais savo kreditoriais, teismui neaiškino, kodėl tokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi.
10.2. Faktiškai nuo 2016 m. pradžios UAB „The Best Decision“ įsipareigojimai tik didėjo.
10.3. Pateikti duomenys visiškai paneigia apeliantės argumentus, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos neveikimo ir įsiskolinimo padidėjimo. Įmonė 2016 m. vasario 28 d. buvo nemoki, jai turėjo būti inicijuota bankroto byla, tačiau jos neinicijavus įsipareigojimai vien VSDF biudžetui nuo 843,28 Eur VSD įmokų 2016 m. sausio mėnesį padidėjo iki 2 109,67 Eur VSD įmokų 2017 m. rugsėjo 27 d. VSDFV Vilnius skyrius, ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė visus atliktus veiksmus bendrovės įsiskolinimui išieškoti; įmonės vadovė ignoravo raštus, į VSDFV Vilniaus skyrių dėl įsiskolinimo atidėjimo ir skolos sumokėjimo dalimis nesikreipė. Akivaizdu, kad kreditorių reikalavimų padidėjimas sietinas su UAB „The Best Decision“ vadovės neveikimu. Neteikdama ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovė galėjo ateityje nepagrįstai gauti valstybės išmokas, faktiškai nedirbant kaupti darbo stažą, būti apdraustai privalomuoju sveikatos draudimu.
10.4. Tinkamai nevykdydama prievolių mokėti privalomąsias įmokas, įmonė pažeidė ne tik kreditorių (VSDFV, VMI), bet ir visuomenės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiai įmonės vadovei apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis numato, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
13. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant, ar taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytą teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016). Minėtos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide (liet. nuoširdžiai, sąžiningai) bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą pagrindą taikyti suinteresuotam asmeniui E. L. sankciją dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė įrodytu pagal bankroto administratorės pateiktus argumentus ir įrodymus.
15. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorė pateikė į bylą BUAB „The Best Decision“ finansinius dokumentus, patvirtinančius faktinio nemokumo 2016 m. vasario 28 d. atsiradimą ir įsiskolinimo kreditoriams augimą. Bankroto administratorė nurodė ir pateikė duomenis, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo galimybę padengti visus savo įsipareigojimus kreditoriams, nes jos turimi pinigai viršijo įsipareigojimus kreditoriams. Vertinant įsipareigojimų santykį su turtu konstatuotina, jog tuo metu įmonė dar buvo moki, nes jos visi įsipareigojimai (954,80 Eur) neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (2 215,52 Eur), įmonė nebuvo skolinga darbo užmokesčio. Įmonės įsipareigojimai 2016 m. sausio 31 d. (1 587,32 Eur) jau viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (2 215,52 Eur), tačiau vertinant tai, jog įmonė turėjo turėti pakankamai piniginių lėšų (kasa 1 598,80 Eur) visiems reikalavimams padengti, laikytina, jog minėtu metu ji dar buvo moki. 2016 m. vasario 28 d. turimų piniginių lėšų jau nebeužteko padengti visiems įsipareigojimams (2 169,43 Eur). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, pagrįstai konstatuota, kad UAB „The Best Decision“ tapo nemokia 2016 m. vasario 28 d. ir tuomet įmonės vadovei E. L. kilo pareiga pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šis ĮBĮ nustatytas įpareigojimas nevykdytas. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, paaiškinančių, kodėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nebuvo kreipiamasi dėl bankroto bylos UAB „The Best Decision“ iškėlimo iki pat 2017 m. pabaigos, o ir tada bankroto byla inicijuota ne šią pareigą turinčios bendrovės vadovės, o kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimu; bankroto byla UAB ,,The Best Decision“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi.
16. Apeliantė neginčija, kad 2016 m. įmonė buvo nemoki, tačiau teigia, kad neatliko jokių veiksmų, didinančių įmonės skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys teikia pagrindą priešingai išvadai. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. savo neveikimu tik didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams, nes nevykdžius jokių mokėjimų VSDFV ir VMI (šie kreditoriai dalį įsiskolinimo išieškojo taikydami priverstinio išieškojimo priemones) įsipareigojimai VSDFV padidėjo nuo 676,03 Eur iki 2 109,67 Eur. Apeliantės argumentai, dėl darbo užmokesčio nereikalavimo ir nepagrįsto įtraukimo į kreditorių sąrašą nesudaro pagrindo aptartą apeliantės neveikimą vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvusiai įmonės vadovei 3 metus apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.