Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. TA-87-756/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
TA-87-756/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00318-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
P. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-87-756/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00318-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 61.2, 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Lt (28 962,84 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu (b. l. 93–97) pareiškėjo P. P. skundą patenkino iš dalies: priteisė P. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

II.

Pareiškėjas P. P. 2015 m. liepos 27 d. (spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą jis gavo tik 2015 m. liepos 14 d., todėl termino apeliaciniam skundui pateikti nepraleido.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami LVAT. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-287/2012).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. liepos 7 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2015 m. liepos 21 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą LVAT pateikė 2015 m. liepos 27 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. LVAT yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr. LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį adm. byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; Nr. AS6-247/2006; Nr. AS6-208/2006).

Nors administracinė byla Nr. I-6364-331/2015 pagal P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 91), byloje esantis Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraštis (b. 1. 99) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė nepažeisdamas ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminų (t. y. tą pačią dieną). Byloje nėra duomenų, kada tiksliai pareiškėjui buvo įteiktas vokas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu, tačiau netgi skaičiuojant, jog teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas jo nurodomą dieną, t. y. 2015 m. liepos 14 d., šią dieną terminas pateikti apeliacinį skundą dar nebuvo pasibaigęs, pareiškėjas turėjo dar 8 dienas apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-41/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo parengimas nebuvo itin sudėtingas: pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik nurodė, jog nesutinka su teismo priteistos žalos dydžiu, pakartojo savo skunde išdėstytus argumentus. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 21 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino pagal įstatymą dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui.

Apibendrindama išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog šį sprendimą jis gavo tik 2015 m. liepos 14 d., nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę.

Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2015 m. liepos 21 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą priimti atsisakoma. Skundas su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo P. P. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė