Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po palikėjo mirties liko paveldėtinas nekilnojamasis turtas (b.l. 12-15). Iš pridedamų dokumentų matyti, kad po J. J. mirties liko jos sutuoktinis B. J. ir dukra L. S. - įstatyminiai įpėdiniai. Po J. J. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo byla neužvesta (b.l. 71). Iš pateiktų pažymų matyti, kad po J. J. mirties buvo mokami komunaliniai mokesčiai B. J. vardu (b.l. 17-35).

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (CK 5.3 straipsnis). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai (CK 5.1 straipsnis). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį , 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos J. J. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams .

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iškart po palikėjos J. J. mirties jos įpėdinis - sutuoktinis B. J. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. rūpinosi, ir tvarkė likusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus B. J. tęsė iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad yra draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, įvertinus įpėdinio faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai, kad įpėdinis su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir tai truko ilgą laiką, pretenzijų dėl to niekas nereiškė, darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas B. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 293, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu ir palikimą valdė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)

Sprendimą per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.