Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui,

I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas Arnoldas Lukočius 2013 m. rugsėjo 5 d. surašė I. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad I. L. netinkamai panaudojo tėvų valdžią mažamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) (7 metų amžiaus), atžvilgiu, jį dorai auklėjant ir prižiūrint, kuris 2013 m. birželio 9 d. apie 13 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia akmenimis ir plytelėmis apmėtė G. R. gyvenamojo namo metalines duris ir jas sugadino. G. R. padaryta 800 Lt turtinė žala neatlyginta. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, kadangi netinkamai panaudojo tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir bylos medžiagos patikslinimo bei papildymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, t.y. privalomai turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė dėl visų inkriminuojamų asmeniui teisės pažeidimų, kvalifikuojamos veikos pagal ATPK ir t.t. (ATPK 260 str. 1 d.). Be to, ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir kt.).

Iš teismui nagrinėti pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad I. L. inkriminuojamas teisės pažeidimas – netinkamai panaudojo tėvų valdžią mažamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, jį dorai auklėjant ir prižiūrint, kuris 2013 m. birželio 9 d. apie 13 val. tyčia sugadino G. R. priklausančio namo duris, jas apmėtydamas akmenimis ir plytelėmis. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga, išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamos I. L. paaiškinimus teismo posėdžio metu, o taip pat teismui išsireikalavus ir susipažinus su 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 75-1-00330-13 medžiaga, nustatyta, kad G. R., nuvykęs 2013 m. birželio 9 d. apie 13.45 val. prie savo sodybos, esančios Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), rado sugadintas metalines gyvenamojo namo duris. Be to, sodyboje iki šio apsilankymo - 2013 m. birželio 9 d., buvo prieš dvi savaites ir tada durys dar nebuvo sugadintos. Tuo tarpu iš nepilnamečių liudytojų T. R., F. K. ir J. Š. apklausos protokolų nustatyta, kad jie pasibaigus mokslo metams, susitikę K. miestelyje, nuėjo prie remontuojamo namo ir radę neatsidarančias duris, į jas mėtė akmenis ir pusplytes. T. R. taip pat parodė, kad po to, kai pamėtė į duris, išėjo pasivaikščioti ir vėl sugrįžę mėtė akmenis ir pusplytes, o po kokio mėnesio atvykęs policijos pareigūnas pasakė, kad jis su draugu apgadino to namo duris, tada jis prisipažino ir viską papasakojo policininkui. Analogiškai parodė ir F. K. Nepilnametis J. Š. taip pat parodė analogiškai, papildomai paaiškinęs, kad jis nieko nemėtė, o kartu dar buvo D. L., kuris taip pat mėtė akmenis, pusplytes, be to, kai jie buvo prie G. R. namo, iš kito kiemo atėjusi „teta“ juos apibarė ir liepė išeiti.

Teisėja, nagrinėdama taip pat ir kitų vaikų, byloje nurodomų buvusių kartu su D. L. ir apgadinusių G. R. priklausančio namo duris: T. R., F. K. bei J. Š. įstatyminių atstovių – motinų V. R., V. K. bei L. Š. administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose joms surašyti analogiški protokolai dėl netinkamai panaudotos tėvų valdžios vaikų atžvilgiu (ATPK 181 str. 1 d.), pastarųjų bylose nustatė analogiškas aplinkybes, t.y. kad bylose nurodomas neteisingas teisės pažeidimų padarymo laikas, neaiškūs įvykyje dalyvavę ir galimai apgadinę G. R. priklausančio namo duris, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant administracinius teisės pažeidimus, nei surašant administracinius teisės pažeidimų protokolus, neapklaustas mažametis D. L., neišsiaiškinta ir neapklausta nepilnamečio J. Š. nurodoma moteris, kuri vaikus apibarė ir juos iš G. R. kiemo išvarė. Be to, papildomai D. L. motina I. L. paaiškino, kad jokiais būdais negalėjo jos sūnus apmėtyti akmenimis G. R. priklausančio namo durų 2013 m. birželio 9 d., nes jų tą dieną nebuvo Lietuvoje, t.y. iš I. L. pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ji su savo vaikais M. ir D. L. 2013 m. birželio 7 d. išvyko į Daniją. Taip pat D. L. motina I. L. paaiškino, kad nesupranta, kodėl nepilnametis J. Š. nurodo kartu buvus ir D. L., nes kiti vaikai to nepatvirtina, o jos sūnus jai pasakojo, kad yra buvęs prie G. R. priklausančio namo, tačiau jis buvo ne su T. R., F. K. ir J. Š., ar kažkuriais iš jų, o su policijos pareigūno Sido Šumskio sūnumi, taip pat nepilnamečiu A. Š., ką ji nurodė ir policijos pareigūnui Lukočiui, surašiusiam protokolą, bet pareigūnas į tai net nesureagavo. Kaip matyti iš visų keturių administracinių teisės pažeidimų bylų, nei D. L., nei jo nurodomas nepilnametis A. Š. net neapklausti. Be to, mažamečio J. Š. įstatyminė atstovė L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad galimai 2013 m. gegužės pradžioje pas ją į darbą, į parduotuvę, atėjusi L. K. pasakė, kad išvaikė vaikus iš G. R. namo kiemo, prigąsdino juos tam, kad neužsigautų. Tiksliai datos negali patvirtinti, bet jai taip atrodo, nes L. K. atvažiuoja į K. miestelį pas mamą, o tuo laiku taip pat buvo atvažiavusi pas mamą ir tvarkė daržus. Taigi, J. Š. apklausos protokole nurodoma „teta“ ir L. Š. nurodoma L. K., galimai yra tas pats asmuo, pažinęs vaikus, kurie buvo G. R. sodyboje ir galimai sugadino duris, tačiau bylose, kaip minėta, toks asmuo nenustatytas ir neapklaustas.

Taigi, iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad byloje neišsiaiškintos įvykio aplinkybės, dėl kurio traukiama administracinėn atsakomybėn D. L. motina I. L., neapklaustas nepilnametis D. L., neišsiaiškinta dėl D. L. nurodomo kartu buvusio nepilnamečio A. Š., jis neapklaustas, nenustatyta moteris, sudrausminusi vaikus G. R. kieme, neapklausta L. K., kuri L. Š. pasisakė sudrausminusi ir išvariusi vaikus iš G. R. priklausančio namo kiemo ir t.t.

Kaip minėta, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai negali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, jie privalo ištirti ir surinkti įrodymus teisės pažeidimo byloje, o remtis duomenimis kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi iš prieštaringų administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų neįmanoma įvertinti I. L. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl konstatuotina, jog I. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga yra su trūkumais, kurie yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir bylos medžiagos papildymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.