Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-14 · Administracinė byla Nr. I-6670-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
I-6670-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
D. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6670-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-00602-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. R. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. sausio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. sausio 21 d. gydėsi LAVL 24-toje palatoje, kurioje buvo kartu su 3–5 rūkančiais asmenimis. Nurodo, kad patalpos buvo nevėdinamos, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais, pablogėjo sveikata. Paaiškina, kad naktį negalėjo užmigti, nes buvo įjungta naktinė lemputė. Nurodo, kad ne visada buvo išvedamas pasivaikščioti į lauką, nes po procedūrų jo vieno niekas nevesdavo į lauką. Be to, nurodo, kad po procedūrų pietūs jau buvo atšalę. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo išduotos prašytos higienos priemonės. Pareiškėjas nurodo patyręs dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

LAVL, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49–52). Nurodo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. sausio 21 d. vidaus ligų skyriaus 24-oje kamerų tipo palatoje, kurioje yra 7 lovos (palatos plotas – 21,25 kv. m.). Paaiškina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu laikotarpiu buvo minėtoje palatoje. Atkreipia dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Paaiškina, kad kiekvienoje kameroje (palatoje) yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Be to, ligoninės palatų langai yra pritaikyti vėdinimui, t. y. sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per langus (atidaryti ir uždaryti langą). Pažymi, kad visiems nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems patiekiamas karštas maistas, kuris laikomas termoizoliaciniuose induose. Nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Paaiškina, kad pirmenybę LVAT teikia pacientų gydymui, todėl pasivaikščioti pacientai vedami po medicinos procedūrų, gydytojų vizitacijų. Nurodo, kad šios procedūros gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti suimtieji ir (ar) nuteistieji vedami pagal galimybę (gali būti ir vakare). Atsiradus galimybei, išvesti pasivaikščiojimui pakartotinai, LAVL pareigūnai visada pasiūlo išeiti pakartotinai pasivaikščioti to pageidaujantiems asmenims. Dėl rūkymo LAVL nurodo, kad ligoninės teritorijoje ir jos patalpose yra draudžiama rūkyti. Nurodo, kad ši informacija yra iškabinta visose ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir (ar) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. LAVL nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas ne įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Be to, nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negalėjo normaliai atlikti gamtinius reikalus, taip pat nurodė, kad jam buvo neišduotos higienos priemonės. Pareiškėjas skunde nedetalizavo su tuo susijusių aplinkybių, todėl minėti pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti (pernelyg abstraktaus pobūdžio). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Kaip minėta, LAVL atsiliepime nurodė, kad rūkyti draudžiama visose palatose (kamerose). Paaiškino, kad ši informacija yra iškabinta visose LAVL patalpose (matomose vietose), iškabinti įspėjamieji užrašai ir ženklai. LAVL teismui pateikė tai patvirtinančią vaizdinę medžiagą (b. l. 75–78). Darytina išvada, kad apie draudimą rūkyti LAVL patalpose tinkamai buvo informuoti tiek pats pareiškėjas, tiek kiti toje pačioje kamerų tipo palatoje laikyti asmenys. Duomenų, kad kartu su pareiškėju gydyti asmenys būtų rūkę, juo labiau – kad tai buvo daroma LAVL administracijai žinant ar leidus, nėra. Pareiškėjas skunde taip pat tvirtino, kad LAVL nesudarė sąlygų kasdien pasivaikščioti gryname ore, be to, kartais tekdavo valgyti atšalusius pietus (grįžus po procedūrų). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į LAVL administraciją su skundais ar prašymais (pasiūlymais). Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar ji, žinodama apie tam tikrų reikalavimų galimą nesilaikymą, ėmėsi veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, ėmėsi veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o LAVL neteisėti veiksmai šiais aspektais nekonstatuoti.

Kaip minėta, pareiškėjas teigė, kad LAVL palatoje buvo laikomas kartu su kitais 3–5 asmenimis. Pareiškėjas nurodė, kad pagal teisės aktus vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dėl nuolat įjungto naktinio apšvietimo negalėjo miegoti.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 76:2010 23 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su nepatogumais dėl nuolatos įjungtos naktinės šviesos, negali būti vertinami kaip pažeidimas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu su juo kartu palatoje buvo dar 3–5 asmenys. LAVL šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neneigė. Atsižvelgiant į tai, ir į palatos, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, plotą (21,25 kv. m.), konstatuotina, kad LAVL ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto. LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių į LAVL skaičiui, nes jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, su tuo susiję LAVL argumentai yra atmetami. Konstatuotina, kad LAVL CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamų sąlygų LAVL jis patyrė depresiją, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, konstatuotina, kad pareiškėjas dėl jų (t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo) patyrė tam tikrus trumpalaikius fizinius nepatogumus. Tačiau dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje taip pat ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis. Šiuo aspektu būtina nustatyti, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui psichinių sutrikimų (depresijos, psichozės reiškinių) nebuvo (b. l. 21). Atsižvelgiant į trumpą pareiškėjo buvimo LAVL trukmę (7 paros), darytina išvada, kad pareiškėjo patirtas neigiamas poveikis nebuvo pakankamai intensyvus, t. y. pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai (trumpalaikiai fiziniai nepatogumai) nėra neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju neegzistuoja CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Pareiškėjo patirta skriauda atlyginama asmens teisių pažeidimo pripažinimu teismo sprendimu, laikant, kad šiuo atveju tai yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė