Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės,

nuteistųjų O. L. ir A. B. gynėjoms advokatėms Lionei Musteikienei ir Jūratei Astromskytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

O. L. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

A. B. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

O. L. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2006 m. kovo 10 d., apie 13.19 val., asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta ir A. B. paskambinus A. D. nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu sakant, kad jo tėvas A. D. yra kalėjime už žmogaus sumušimą bei nurodant, kad pastarasis bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ieškotų pinigų ir juos perduotų į butą atvykusiam O. L., kuris atvykęs paėmė iš D. D. 8000,- litų; 1000 eurų po 3,45 Lt už vieną eurą, viso už 3450 litų; 40 JAV dolerių po 2,89 Lt už 1 dolerį, viso už 115,60 Lt; 100 Latvijos latų po 4,96 Lt už 1 latą, viso už 496,- litus; 30 Anglijos svarų po 5,02 Lt už 1 svarą, viso už 150,60 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai A. D. priklausančius 12212,20 litų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. L. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė remdamasis telefoninių pokalbių įrašais, nes jokių pokalbių telefonu nebuvo, o A. B. jis nepažįsta ir su pastaruoju telefonu taip pat nėra bendravęs.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o tyrimo metu iš jo tėvų paimtus pinigus grąžinti jiems patiems, t.y. E. ir V. B..

Apeliantas skunde nurodė, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, O. L. pirmą kartą pamatė tik teismo posėdžio metu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neatsižvelgęs į jo prašymą nenagrinėti bylos kol nėra surastas T. L., žadėjęs teismui papasakoti visą tiesą. Nuteistojo teigimu, jo pažįstamam A. S. paprašius perduoti pinigus draugams, jis (A. B.) savo draugės E. A. paprašė perduoti pinigus jo broliui V. B.. Pinigus E. A. per autobuso, važiavusio į Tauragę, vairuotoją, perdavė V. B., o pastarasis juos perdavė jo (A. B.) mamai E. B.. Jo tėvai tuo metu grįžo į namus ir buvo tik įėję į laiptinę, kai į ją įėjo ir A. S. draugai. Nei jo brolis, nei tėvai nežinojo, kad voke yra pinigai, jų į savo namus nebuvo parsinešę.

Nuteistojo A. B. teigimu, jo brolis, norėdamas išvengti pareigūnų „spaudimo“, nes pastarieji, sužinoję, kad jis bijo kraujo, pasakė, jog reikės jo duoti, davė tokius parodymus, kokių reikėjo pareigūnams. Apeliantas prašė atsižvelgti į tai, kad jo brolio parodymai keitėsi, jie nėra nuoseklūs.

Skunde A. B. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai kratą jo tėvų namuose atliko neturėdami kratos orderio, nedalyvaujant liudininkams ir be jokio pagrindo paėmė jo tėvų namuose turėtas pastarųjų santaupas.

Nuteistasis prašė atsižvelgti ir į tai, kad jo atpažinimas iš balso buvo atliekamas pažeidžiant jam keliamus reikalavimus, nes į kabinetą, kuriame jis sėdėjo su keletu žmonių, kalbėjusių šiaulietiškai, nuolat ėjo pareigūnai. Mano, kad mažametis D. D. negalėjo nurodyti, kad jį (A. B.) atpažįsta būtent iš akcento, nes tokio amžiaus vaikai minėto termino nevartoja ir ši aplinkybė patvirtina, jog D. D. pasakė tai, ką jam liepė pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistųjų O. L. ir A. B. gynėjos advokatės L.Musteikienė ir J.Astromskytei prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė N.Raugienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų O. L. ir A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistųjų atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl O. L. ir A. B. kaltės apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą

Spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos.

Iš nukentėjusiojo D. D. parodymų matyti, kad 2006-03-10 apie 13 val., telefonu į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nepažįstamas vyriškis pasakė, kad jo tėtė sulaikytas už žmogaus sumušimą ir yra policijoje. Taip pat pasakė, jog norėdamas, kad tėtė būtų išleistas į laisvę, jis turi surinkti visus namuose esančius pinigus ir juos perduoti pas jį ateisiančiam milicininkui. Jis labai išsigando, jam buvo gaila tėtės, todėl pradėjo ieškoti pinigų, o juos radęs, paskambino jam prieš tai skambinusiam vyriškiui. Jiems kalbantis atvažiavo vyras ir moteris, kuriuos vyriškis, su kuriuo jis (D. D.) kalbėjosi telefonu, liepė įsileisti į butą, ką jis ir padarė. Įėjusi į butą moteris liko stovėti prie durų, o jis su vyriškiu nuėjo į kambarį, kur pastarajam padavė pinigus. Praėjus maždaug 10 minučių po pinigų atidavimo, jis paskambino tėtei ir sužinojo, kad pastarasis yra išvykęs į Trakus ir jokiame kalėjime nebuvo (t.6, b.l. 14). Nukentėjusiojo D. D. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolų matyti, kad nukentėjusysis D. D. pagal veido bruožus iš nuotraukų atpažino O. L. ir O. Č. (t.1, b.l. 38-39, 40-41), kurie teisme patvirtino, kad 2006-03-10 buvo nukentėjusiųjų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir O. L. paėmė iš vaiko D. D. pinigus, kurių dalį perdavę E. A..

Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. D. pagal akcentą atpažino A. B., kaip asmens, skambinusio jam 2006-03-10 ir prašiusio ieškoti pinigų, balsą (t.4, b.l. 111-114).

Iš nukentėjusiųjų A. D. ir A. D. parodymų matyti, kad jie iš savo sūnaus D. D. sužinojo, jog jis, neva norėdamas padėti tėvui ir vykdydamas nurodymus telefonu, nepažįstamiems asmenims atidavė jų pinigus -12212,20 Lt. (t.6, b.l. 14).

Iš nuteistojo O. L. parodymų matyti, kad 2006-03-10 jam būnant namuose su savo drauge O. Č., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis pažįstamas vardu “S.”, kuris paprašė nuvažiuoti jo nurodytu adresu ir paimti 8000 Lt, kuriuos paduos mažametis berniukas. Jie su O. Č. nuvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini). Buto duris atidaręs mažametis berniukas, tuo metu kalbėjęs telefonu, nusivedė jį į kambarį, kur padavė jam nemažą krūvelę pinigų įvairia valiuta. Jiems išėjus iš buto ir įsėdus į automobilį, vėl paskambino “S.” ir liepė pinigus nuvežti į parduotuvę „J.“ bei perduoti pardavėjai vardu E. Už paslaugą “S.” jam leido pasilikti 2000 Lt. Jis parduotuvėje pardavėjai E. perdavė 6000 Lt, likę pinigai liko pas O. Č.. Už gautus pinigus lombarde nusipirko du mobiliojo ryšio telefonus. Savo parodymus O. L. patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b.l. 120-123).

Nors O. L. teigė, kad dėl pinigų paėmimo ir perdavimo jam skambino asmuo vardu “S.”, tačiau iš telefoninių pokalbių išklotinių (t.2, b.l.73-92) matyti, kad O. L., kuris, kaip buvo nustatyta byloje, naudojosi tėvui S. L. priklausančių telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėdamas su tel. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių pinigų paėmimo ir perdavimo, pokalbių metu į pastarąjį kreipdavosi vardu „A.“. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbantis asmuo tel. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat prisistatė vardu „A.“, „tauraginis A.“, todėl pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad O. L. iš Marijampolės pataisos namų dėl pinigų skambino ne „S.“, o A. B..

Liudytoja O. Č. parodė, kad 2006-03-10 kartu su sugyventiniu O. L. nuvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje Šiauliuose, kur buto duris atidaręs berniukas pakvietė į vidų. Bute ji liko stovėti prie durų, o O. L. su berniuku nuėjo į kambarį. Išėję iš minėto buto jie nuvažiavo pas jos (O. Č.) sūnų M. P., kur pas O. L. pamatė nemažą krūvelę pinigų. Nors O. L. jai nepasakė, iš kur gavo pinigus, ji suprato, kad pinigus O. L. padavė mažametis berniukas, pas kurį jie buvo nuvažiavę. Pabuvę pas M. P. jie nuvažiavo į parduotuvę, kur pardavėjai vardu E. padavė 8000 Lt kupiūromis po 200 Lt. Pamena, jog pinigai buvo įvairia valiuta. Tą dieną jie su O. L. lombarde nusipirko du mobiliuosius telefonus – „Nokia 3310“ bei „Siemens C62“, dalį pinigų išleido pirkdami maistą ir alkoholinius gėrimus. Jiems grįžus į namus, O. L. kažkas paskambino, tuomet jis išnešė ir kažkam atidavė likusius pinigus (t.6, b.l. 14-15).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad O. Č. atpažino E. A. kaip moterį, kuriai jie su O. L. 2006-03-10 parduotuvėje padavė 8000 litų bei 310 eurų (t.2, b.l. 196-199).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2006-03-11 atlikus kratą O. L. bute rasta ir paimta 50 eurų, 170 Lt, mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 3310“ bei „Siemens C62“ (t.1, b.l. 45-46).

Iš liudytojos E. A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad 2006-03-10, apie 13.30 val., paskambinęs jos draugas A. B. paprašė, kad ji paimtų 6000 Lt ir 310 eurų. Apie 14 ar 16 val. į parduotuvę, kurioje ji dirba, atėję jai nepažįstami vyras ir moteris atnešė pinigus, kiek pamena, 6000 Lt kupiūromis po 200 Lt ir 310 eurų. Vėliau A. B. jai vėl paskambino, paklausė, ar ji gavo pinigus ir paprašė juos įdėti į autobusą, važiuojantį į Tauragę, ką ji ir padarė (t.6, b.l. 15). Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja E. A. davė ikiteisminio tyrimo metu ir juos patvirtino akistatos su A. B. metu (t.1, b.l. 115-117). Iš šių liudytojos E. A. parodymų taip pat matyti, kad A. B., iki O. L. pinigų perdavimo E.A., jau žinojo, kokia pinigų suma ir kokia valiuta jai bus perduota, kas paneigia A. B. teiginį teisme, kad apie paimtų pinigų sumą (6000 litų) jis sužinojo iš E. A. po to, kai ji buvo gavusi pinigus. Kad A. B. iš anksto buvo žinoma, kokią pinigų sumą ir kokia valiuta O. L. turi atnešti jo draugei E. A., patvirtina telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti pokalbiai (t.2, b.l.73-92), iš kurių matyti, kad buvo aiškinamasi, kiek ir kokia valiuta pinigų buvo paimta iš vaiko, t.y. D. D., kiek O. L. gali pasilikti sau, ir kiek turi perduoti E. A..

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. A. pateikė siuntos kvitą, čekį (t.1, b.l. 128). Iš 2006-03-10 siuntos kvito kopijos matyti, kad paskirties punktas yra Tauragė, o siuntos gavėjas – V. B. (t.1, b.l. 133).

Iš liudytojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.3, b.l. 90-91, 93), matyti, kad 2006-03-11, apie 10 ar 11 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs brolis A. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, paprašė nueiti į autobusų stotį ir paimti jo vardu adresuotą voką. Paėmęs minėtą voką ir parsinešęs jį į namus, voke rado 8000 Lt ir 310 eurų. Voką su pinigais atidavė savo motinai E. B.. A. B. prašymu vokus su pinigais iš autobusų stoties yra paėmęs ne vieną kartą, pinigus pervesdavo į brolio nurodytas sąskaitas. Jo tėvai didelių pajamų niekada negaudavo, didelės pinigų sumos jų namuose nėra buvę. Šie parodymai buvo ištirti teisme (t.6, b.l. 18), jie yra nuoseklūs ir abejoti jais nėra pagrindo.

Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą E. B. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buvo rasta ir paimta 1430 eurų, 1160 Lt, banko pavedimo kvitai (t.1, b.l. 91-92).

Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad 2006-03-10, 12.55 val. buvo skambinta telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (bazinė stotis 332C) į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo minėtu laiku naudojosi D. D. (t.1, b.l. 192). Taip pat matyti, kad D. D. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 73-92). UAB „Tele 2“ pažymoje nurodyta, kad bazinė stotis 332C yra adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje (t.2, b.l. 62).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus garso kasetėse įrašytus vyrų balsus nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefonu kalbėję asmenys yra T. L., kurio atžvilgiu byla išskirta, ir nuteistasis A. B. (t.2, b.l. 119-124).

Iš telefoninių pokalbių išklotinių taip pat matyti, kad iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ne kartą 2006-03-10 buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 192). Iš bylos medžiagos matyti, jog šis mobiliojo ryšio telefonas 2006-03-10 priklausė S. L., tačiau tuo metu minėtu telefonu naudojosi pastarojo sūnus O. L., ką jis pats patvirtino. Esant minėtoms aplinkybėms, nuteistojo O. L. skundo argumentas, kad jis A. B. nepažįsta ir su pastaruoju telefonu nėra bendravęs, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepagrįstas ir nuteistojo O. L. skundo argumentas, kad teismas, nepagrįstai jo kaltę grindė remdamasis vien telefoninių pokalbių įrašais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl O. L. ir A. B. kaltės apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą.

Dėl nurodytų procesinių pažeidimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam T. L. neatvykus į teisiamuosius posėdžius, buvo paskelbta jo paieška ir kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t.5, b.l. 163-164). Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę siekiant užtikrinti proceso greitumą baudžiamąją bylą išskirti į kelias, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, išskirdamas bylą T. L. atžvilgiu, LR BPK 234str. 4 d. nuostatų nepažeidė. A. B. apeliacinio skundo teiginys, kad T. L. jam žadėjo visą tiesą pasakyti teisme, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, yra deklaratyvus. T. L. paieška tęsiama iki šiol, jis nėra surastas (t.6, b.l. 80).

Iš 2006-05-24 Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. D. pagal akcentą atpažino A. B., kaip asmens, skambinusio jam 2006-03-10 ir prašiusio paieškoti pinigų, balsą (t.4, b.l. 111-114). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad minėtas procesinis veiksmas buvo atliekamas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, dalyvaujant A. B. gynėjai, po D. D. 2006-05-18 apklausos, kurios metu jis buvo nurodęs, jog jam 2006-03-10 skambinusio vyriškio balsą gerai įsidėmėjo ir galėtų atpažinti, kadangi minėto vyro kalbos akcentas buvo kitoks ir tartis kitokia nei šiauliečių (t.2, b.l. 158). Nuteistojo A. B. skundo argumentas, kad D. D. balso atpažinimo metu pasakęs, jog atpažino „iš akcento“, pakartojo tai, ką jam liepė pareigūnai, nes pagal savo amžių negalėjo panaudoti tokio termino, yra nepagrįstas, kadangi D. D. procesinio veiksmo atlikimo metu jau buvo 10 metų, lanko mokyklą, gyvena miesto aplinkoje, žodis „akcentas“ yra palyginti plačiai vartojamas, todėl pirmos instancijos teismui ir teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl šio žodžio pavartojimo.

Nepagrįstas A. B. skundo argumentas, jog policijos pareigūnai kratą jo tėvų namuose atliko neturėdami kratos orderio, nedalyvaujant liudininkams ir be jokio pagrindo paėmė jo tėvų namuose turėtas santaupas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, krata E. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvo sankcionuota Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-03-21 nutartimi (t.1, b.l. 90). Šis procesinis veiksmas atliktas dalyvaujant pačiai E. B. bei dar dviems policijos pareigūnams (t.1, b.l. 91-92). Kadangi byloje nustatyta, kad iš E. B. paimti pinigai buvo įgyti nuteistojo A. B. nusikalstamais veiksmais, juos grąžinti apelianto tėvams E. ir V. B. nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo A. B. skundo argumentas, kad jo brolis V. B. parodymus davė norėdamas išvengti pareigūnų „spaudimo“ ir bijodamas duoti kraujo, yra nepagrįstas. Iš V. B. apklausos protokolų matyti, kad 2006-03-21 ir 2006-03-22 jis buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui A. Z. (t.3, b.l. 90-91, 93), apie jokį jam daromą „spaudimą“ nenurodė, byloje nėra jokių duomenų, kad iš V. B. buvo reikalaujama duoti kraujo arba, kad jis bijo kraujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų O. L. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.