- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2210-262/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č., E. Č.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Palmos Kisielienės pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – A. Č., E. Č., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė Palma Kisielienė pateikė teismui 2011-08-02 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/02825, kuriame konstatuojama, kad skolininkas A. Č. nevykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties c.b. Nr. 2-162-860/2011, neparveža vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl vykdomoji byla su aktu apie nutarties nevykdymą perduotina teismui spręsti baudos skyrimo klausimą A. Č.. Antstolė nurodė, kad jai vykdyti pateikta teismo 2011-06-07 nutartis, kuria iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyta laikina ieškovės E. Č. bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, leidžiant E. Č. paimti vaikus A. Č., (duomenys neskelbtini), ir D. Č., (duomenys neskelbtini), iš jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 21 val., bei kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 21 val.; ir nustatyta, kad tuo atveju, jeigu vaikai arba vienas iš jų serga, E. Č. turi teisę jų gyvenamojoje vietoje, t.y. jų kambariuose, nevaržomai ir be pašalinių asmenų juos slaugyti ir prižiūrėti visą ligos laikotarpį. Kartu su šia teismo nutartimi antstolei yra pateikta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nutartis, kuria teismas leido skolininkui A. Č. laikotarpiu nuo 2011-05-25 iki 2011-06-08 imtinai išvežti vaikus profilaktiniam gydymui iš Lietuvos Respublikos į Kroatijos Respubliką bei nustatė E. Č. teisę ne ilgiau kaip iki 2011-06-08 kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 iki 20 val. matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje Kroatijos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir kas antrą savaitgalį, leidžiant E. Č. šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei grąžinti sekmadienį iki 19 val.
Antstolė nurodė, kad vykdydama 2011-06-07 teismo nutartį, 2011-07-21 priėmė patvarkymą apie nutarties vykdymo patikrinimą vietoje dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, apie ką vykdymo proceso dalyviai buvo informuoti 2011-07-21 ir 2011-07-22. 2011-07-26 antstolė surašė aktą apie teismo nutarties vykdymą, kurio metu išieškotoja nedalyvavo, nes pasak jos atstovo buvo Maskvoje, Rusijoje, o į Lietuvą turi atvykti 2011-07-28. 2011-07-26 šio akto surašymo metu konstatuota, kad E. ir A. Č. vaikai A. ir D. Č. nėra parvežti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Č. su antstolės P.Kisielienės pareiškimu nesutiko, kadangi nėra pažeidęs teismo priimtų nutarčių. A. Č. atstovas adv. A.Juonys pažymėjo, kad antstolės vykdoma 2011-06-07 nutartimi buvo nustatytos dvi ieškovės E. Č. bendravimo su vaikais tvarkos: įprastinė tvarka, pagal kurią ieškovė gali bendrauti su vaikais ir paimti juos iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), bei tvarka, taikoma tuo atveju, jeigu vaikai serga, pagal kurią ieškovė gali jų gyvenamojoje vietoje, jų kambariuose juos slaugyti ir prižiūrėti. Kadangi šiuo metu vaikams yra atliekamas terapinis gydymas Kroatijoje, jiems būtina jų sveikatos būklei kuo daugiau būti prie jūros, antstolei buvo pateikti atsakovo turimi medicininiai dokumentai apie vaikų sveikatos būklę, pagal kuriuos vaikams yra paskirtas terapinis gydymas keturiems mėnesiams, t.y. iki 2011-09-25, ieškovė E. Č. turi teisę su jais bendrauti jų gyvenamojoje vietoje Kroatijoje, šia teise buvo pasinaudojusi ir du kartus buvo atvykusi į Kroatiją, pasiėmusi sūnų D. Č. iš gyvenamosios vietos, atsakovas A. Č. jai suteikia galimybę nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir jokių pažeidimų nedaro. Pažymėjo, kad antstolės P.Kisielienės padėjėjui T. J. 2011-07-26 surašant aktą apie nutarties vykdymą (duomenys neskelbtini), nei ieškovė, nei jos atstovas net nedalyvavo. Atsakovas yra apskundęs tiek antstolės vykdomą 2011-06-07 nutartį, tiek 2011-06-15 nutartį, kuria buvo atmestas A. Č. prašymas pratęsti vaikų buvimo Kroatijoje terminą iki 2011-09-25 imtinai, tiek 2011-06-22 nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl 2011-06-07 nutarties išaiškinimo, todėl šias nutartis aukštesnės instancijos teismui panaikinus, nebūtų net įmanomas jų atgręžtinis vykdymas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo E. Č. su antstolės pareiškimu sutiko, prašė skirti skolininkui A. Č. maksimaliai leistiną baudą už teismo nutarties nevykdymą, kadangi atsakovas pažeidžia išieškotojos teises. E. Č. atstovas adv. Ž.Beržanskas pažymėjo, kad dėl teismo nutarties pažeidimo vaikų motina neturėjo galimybės su jais bendrauti jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniaus r., atsakovui A. Č. neparvežus vaikų iš Kroatijos nustatytu terminu, ji buvo priversta pati vykti į Kroatiją 2011-07-03 – 2011-07-10, kur jai nebuvo leista pasimatyti su dukterimi, o buvo galimybė tik kelias dienas pabendrauti su sūnumi, o taip pat 2011-08-07 – 2011-08-14 dienomis, kur jai apskritai nebuvo suteikta galimybė pabendrauti su vaikais, su jais pasimatyti, kadangi vaikai nurodytoje gyvenamojoje vietoje nebuvo rasti, su A. Č. nebuvo įmanoma susisiekti, jis tik nurodė, kad vaikai plaukioja jūroje. Ieškovė buvo nuvykusi pas vaikų gydytoją Kroatijoje, kur jai buvo paaiškinta, jog nuo 2011-05-30, kai buvo surašyta antstolei pateikta medicininė pažyma, vaikai pas ją nebuvo apsilankę. Ieškovei bendraujant su sūnumi, jis buvo sveikas, jokių procedūrų su vaikais nebuvo atliekama, A. Č. nepateikė jokių įrodymų, kad vaikai serga, kad jų negalima atskraidinti į Lietuvą ir pan. A. Č. piktybiškai ir sistemingai pažeidžia visas teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negrąžindamas vaikų į jų gyvenamąją vietą daro neįmanomą teismo priimtos nutarties dėl psichologinės ekspertizės paskyrimo vykdymą, taip pat nutarties, kuria leista E. Č. išvežti vaikus į Druskininkus, vykdymą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad su antstolės P.Kisielienės pareiškimu sutinka, kadangi A. Č. pažeidė teismo nutartimi nustatytą E. Č. bendravimo su vaikais tvarką, negrąžino vaikų į jų gyvenamąją vietą iš Kroatijos nustatytu terminu, o taip pat ignoravo ir kitas civilinėje byloje teismo priimtas nutartis. E. Č. ne kartą kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių su pranešimais apie tai, kad jai nėra suteiktos galimybės bendrauti ir matytis su nepilnamečiais vaikais, skyriaus darbuotojai, atvykę į vaikų gyvenamąją vietą su E. Č. patys matė, kad ankščiau jai buvo trukdoma bendrauti su vaikais, todėl yra pagrindas tikėti E. Č. atsakovo paaiškinimais, kad ir Kroatijoje jai nėra suteikiamos galimybės bendrauti su vaikais. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, todėl vaikai ten turi gyventi ir būti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi antstolės Palmos Kisielienės prašymą dėl baudos paskyrimo vykdymo procese tenkino. Paskyrė skolininkui A. Č. 1000 Lt dydžio baudą išieškotojos E. Č. naudai ir nustatė jam naują terminą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, įpareigojant A. Č. nuo 2011-09-09 suteikti E. Č. galimybę įgyvendinti nutartyje nurodytą jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Teismas konstatavo, kad skolininkas A. Č. nevykdo teismo 2011-06-07 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-162-860/2011 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo ir jo teisinių pasekmių taikymo, neatlieka su šios nutarties vykdymu betarpiškai susijusių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas, dėl ko yra kliudoma antstolei P.Kisielienei efektyviai vykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pažeidžiamos išieškotojos E. Č. teisės ir teisėti interesai, o svarbiausia - nepilnamečių vaikų D. Č. bei A. Č. interesai ir jų teisė matytis bei bendrauti su motina E. Č., būti jos auginamais, auklėjamais ir pan. Skolininkas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti, ar teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymas gali būti pateisintas objektyviomis priežastimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad nutarties motyvuojamoji dalis prieštarauja nutarties rezoliucinei daliai, motyvuojamoje dalyje teismas remdamasis tais pačiais motyvais padarė dvi skirtingas išvadas, viena vertus manė esant tikslinga skirti skolininkui 800 Lt dydžio, kita vertus 1000 Lt dydžio baudą išieškotojos naudai, tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė skiriantis skolininkui 1000 Lt dydžio baudą. Taip pat motyvuojamoje dalyje teismas nurodė naują terminą nutarčiai įvykdyti - nuo 2011-09-12, o nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nustatė trumpesnį – 2011-09-09. Teismas spręsdamas esant pagrindui skirti skolininkui maksimalaus dydžio baudą, tokį savo sprendimą grindė motyvais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nesant duomenų apie skolininko turtinę padėtį ir finansines galimybes pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė esant pakankamam pagrindui skirti skolininkui maksimalaus įstatyme numatyto dydžio baudą. Skolininko manymu, teismas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, kad antstolei P.Kisielienei atliekant teismo nutarties vykdymo patikrinimą vietoje, šiame procesiniame veiksme nei išieškotoja, nei jos atstovas nedalyvavo, nors buvo įpareigoti dalyvauti atliekant nutarties dėl bendravimo vykdymo patikrinimą vietoje. 2011-07-26 išieškotojos susitikimas su vaikais de facto neįvyko dėl to, kad pastaroji į tokį susitikimą tiesiog ir nebuvo atvykusi. Apeliantas teigia, kad jis galėtų būti kaltinamas neįvykdęs nutartimi dėl bendravimo nustatytų įpareigojimų tik tuomet, jei išieškotoja pati būtų atvykusi į susitikimą su vaikais ir skolininkas išimtinai tyčia jai nesudarytų sąlygų susitikti ir bendrauti su vaikais. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino skolininką 2011-07-26 17 val. neįvykdžius nutartimi dėl bendravimo nustatytų įpareigojimų ir to pagrindu skyrė baudą. Iš antstolei P.Kisielienei pateiktų pažymų apie vaikų sveikatą ir jų terapinio gydymo eigą turinio yra akivaizdu, kad gydytojos manymu, vaikams privalo būti taikomas terapinis gydymas nurodytas pažymose, kurio trukmė 3-4 mėn. Todėl vaikai iki jiems bus baigtos terapinio gydymo procedūros yra laikytini sergančiais, o išieškotoja turi teisę bendrauti su vaikais jų kambariuose, Kroatijos Respublikoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-02 nutartis yra teisinga ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas. Bylos medžiagoje ir 2011-08-02 antstolės P.Kisielienės akte yra pakankamai faktinių aplinkybių įgalinančių konstatuoti, kad A. Č. nepagrįstai, be jokių svarbių priežasčių, piktybiškai pažeidinėja E. Č. ir mažamečių vaikų teisę bendrauti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti skolininkui maksimalią baudą, o tai, kad motyvuojamoje ir rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė skirtingo dydžio baudą bei nustatė skirtingą terminą nutarčiai įvykdyti, reikėtų vertinti kaip spausdinimo klaidą. E. Č. teigia, kad A. Č. privalo betarpiškai užtikrinti vaikų buvimą teismo nutartyje nurodytoje jų gyvenamojoje vietoje bei privalo besąlygiškai vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-05 nutartimi leido A. Č. nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 08 d. imtinai išvežti vaikus profilaktiniam gydymui iš Lietuvos Respublikos į Kroatijos Respubliką, todėl neparveždamas 2011-06-09 vaikų į Lietuvos Respubliką, A. Č. pažeidžia ir 2011-05-05 nutartį ir 2011-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir civilinės bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė P.Kisielienė 2011-07-20 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-162-860/2011 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šia nutartimi buvo iš dalies patenkintas ieškovės E. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje pakeitimo: iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje nustatyta laikinoji ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, leidžiant E. Č. paimti vaikus A. Č., (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 21 val. bei kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 21 val.; ir nustatant, kad tuo atveju, jeigu vaikai arba vienas iš jų serga, E. Č. turi teisę jų gyvenamojoje vietoje, t.y. jų kambariuose, nevaržomai ir be pašalinių asmenų juos slaugyti ir prižiūrėti visą ligos laikotarpį.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nutartimi buvo iš dalies pakeistos ankstesne teismo 2011-02-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - leista atsakovui A. Č. laikotarpiu nuo 2011-05-25 iki 2011-06-08 imtinai išvežti vaikus profilaktiniam gydymui iš Lietuvos Respublikos į Kroatijos Respubliką bei nustatyta E. Č. teisė ne ilgiau kaip iki 2011-06-08 kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 iki 20 val. matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje Kroatijos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini) Kroatijos Respublika, ir kas antrą savaitgalį, leidžiant ieškovei šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei grąžinti sekmadienį iki 19 val.
2011-07-21 patvarkymu antstolė, gavusi iš išieškotojos E. Č. duomenis, kad vaikai nėra parvežti iš Kroatijos į Lietuvą, nusprendė 2011-07-26, 16.45 val. atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties vykdymo patikrinimą vietoje, t.y. vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant vykdymo proceso šalis bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoją dalyvauti šiame patikrinime. 2011-07-26 atlikus minėtą patikrinimą, antstolės padėjėjo buvo surašytas aktas, kuriame konstatuota, jog vaikų jų gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) nėra, A. Č. atstovas adv. A.Juonys nurodė, kad vaikai yra Kroatijoje, anot A. Č., šiuo metu jiems ten atliekamas profilaktinis gydymas, dėl to jie laikytini sergančiais, o E. Č. gali su jais bendrauti Kroatijoje.
A. Č. 2001-10-24 pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. bylininkų vaikai baigus terapinio gydymo procedūras Kroatijos Respublikoje yra grįžę į savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir 2011-09-27 E. Č. buvo sudaryta galimybė netrukdomai realizuoti teismo nustatytą laikiną bendravimo su bylininkų vaikais tvarką (b.l. 71-72, 73-74).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, t.y. ar tuo metu buvo pagrindas skolininkui A. Č. paskirti baudą, jei taip – tai ar paskirta bauda yra tinkama.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-06-09, o taip pat ir ginčijamos teismo nutarties priėmimo metu, vaikų A. Č. ir D. Č. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo, jie buvo Kroatijos Respublikoje. Todėl darytina išvada, kad A. Č. nevykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties.
LR CPK 585 str. įtvirtina pareigą visiems asmenims vykdyti antstolio reikalavimus. To paties straipsnio 2 d. bei 616 str. suteikia teismui teisę skirti asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. CPK 771 str. 5 d. numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašymą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą antstolis perduota vykdymo vietos apylinkės teismui, o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo, įpareigojančio atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti.
Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas A. Č. ilgą laiką nevykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tuo pažeisdamas tiek išieškotojos E. Č., tiek jų nepilnamečių vaikų D. Č. ir A. Č. teises bei teisėtus interesus.
Apeliantas teigia, kad vaikai sirgo ir jiems visą tą laiką Kroatijoje buvo atliekamas terapinis gydymas. Tačiau pasibaigus vaikų išvežimo į Kroatijos Respubliką trukmei, apeliantas į teismą dėl vaikų buvimo Kroatijos Respublikoje termino pratęsimo nesikreipė. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-05 nutartyje, kuria leista A. Č. laikotarpiu nuo 2011-05-25 iki 2011-06-08 imtinai išvežti vaikus profilaktiniam gydymui, pasisakė dėl vaikų gydymo pobūdžio. Šioje nutartyje įvertintas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose kalbama apie terapinį profilaktinį – prevencinį vaikų gydymą, o ne apie esamų ligų gydymą, ir tuo pačiu rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio gydymo priemonių taikymą. Taip pat pažymėtina, kad teismas įvertino vaikų išvežimo į Kroatijos Respubliką trukmę ir leido išvežti vaikus ne visam A. Č. prašomam terminui, t.y. 4 mėnesiams, o dviems savaitėms.
Iš apelianto pateiktų medicininių išrašų matyti, kad vaikai A. Č. ir D. Č. nuo gegužės 25 d. iki rugsėjo 20 d. lankėsi keletą kartų pediatrų klinikoje dėl nosies ir kvėpavimo takų kimšimosi, vaikams nustatytas padidėjęs jautrumas tam tikriems alergenams ir paskirta terapija: D. Č. paskirta inhaliacijų ir vaistų, kurie mažina alergiją ir stiprina imunitetą, terapija, talasoterapija, o A. Č. gydoma inhaliacijomis, nosis skalaujama sūriu jūros vandeniu, taikoma talasoterapija (b.l. 76-77). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Č. galėjo teismo nustatytu terminu, t.y. iki 2011-06-08 parvežti vaikus į Lietuvą, kur jie galėtų bendrauti su motina E. Č., nes toks parvežimas nesukeltų grėsmės vaikų sveikatai, gyvybei ar būtų objektyviai neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei A. Č. padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, pagrįstai nustatė skirtinos baudos dydį, t.y. 1000 Lt, išieškotojos E. Č. naudai. Apelianto pateikti paaiškinimai bei dokumentai nepaneigia paskirtos baudos dydžio pagrįstumo.
Apeliantas nurodo, kad ginčijamos nutarties rezoliucinėje ir motyvuojamoje dalyse teismas nurodė skirtingo dydžio baudą bei nustatė skirtingą terminą nutarčiai įvykdyti. Pažymėtina, kad šis teismo suklydimas vertintinas kaip techninė klaida, kuri nedaro įtakos pačios nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Č. nevykdė teismo 2011-06-07 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir neatliko su šios nutarties vykdymų betarpiškai susijusių veiksmų, dėl ko buvo pažeistos išieškotojos E. Č. teisės ir teisėti interesai, o svarbiausia - nepilnamečių vaikų D. Č. bei A. Č. interesai ir jų teisė matytis bei bendrauti su motina E. Č..
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.