Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams L. L. bei advokatei Raimondai Kazlauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti ,,(duomenys neskelbtini)“ barmene, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. buvo kaltinama pagal LR BK 183 str. 1 d., t.y. tuo, kad būdama 2011 10 14 pasirašiusi su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ materialinės atsakomybės sutartį ir dirbdama barmene, bendrovei priklausančiame bare ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 12 23 iki 2012 01 15 klientams bare sumokėjus už gėrimus grynaisiais pinigais, jų neįnešė į kasą, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusius grynuosius pinigus, t.y. dirbdama 2011 12 23/24 pasisavino 74 Lt – 22.35 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt, 23.54 val. už kokteilį ,,L. I. I. T.“ – 21 Lt, 00.14 val. už du gėrimus ,,T. S.“ – 20 Lt, 00.47 val. už kokteilį ,,B. L.“ – 12 Lt, dirbdama 2011 12 29/30 pasisavino 114 litų – 23.14 val. už 1,5 kokteilio ,,S. C.“ – 18 Lt, 23.44 val. už kokteilį ,,B. L.“ – 12 Lt., 00.38 val. už gėrimą ,,J. D.“ – 12 Lt., 01.00 val. už kokteilį ,,Malibu“ – 8 Lt, 01.07 val. už du kokteilius ,,Mojito“ – 42 Lt, 01.37 val. už gazuotą gėrimą ,,Rasa“ – 5 Lt, už gėrimus ,,J. D.+pepsi“ – 17 Lt, dirdama 2011 12 30/31 pasisavino 34 litus – 00.25 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt., 03.09 val. – už gėrimus ,,Scotish leader“+pepsi – 13 Lt, dirbdama 2012 01 06/07 pasisavino 108 Lt – 23.18 val. už kokteilį ,,C. L.“ – 14 Lt, 23.42 val. už du kokteilius PSE+vodka – 28 Lt, 00.45 val. už du kokteilius ,,Pink Panter“ – 24 Lt, 02.27 val. už du kokteilius ,,Long I. I. tea“ – 42 Lt, dirbdama 2012 01 07/08 pasisavino 94 Lt – 23.17 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt, 00.21 val. už du kokteilius ,,Pink Panter“ – 24 Lt, 00.35 val. už gėrimą ,,T. R.“ – 10 Lt 02.11 val. už kokteilį ,,Finsbury gin“ – 8 Lt, 02.11 val. už du gėrimus apelsinų sulčių – 10 Lt, 02.18 val. už kokteilį ,,Mojito“ – 21 Lt, dirbdama 2012 01 12 pasisavino 30 Lt – 22.15 val. už gėrimus ,,Rasa gazuotas“+ 3 priedai – 8 Lt, 23.00 val. už alų ,,Corona“- 10 Lt, 23.16 val. už kokteilį ,,G. N.“ – 12 Lt, dirbdama 2012 01 14/15 pasisavino 105 Lt – 23.50 už nealkoholinį kokteilį ,,Mojito“ – 8 Lt, 00.11 val. už du gėrimus ,,Tekila silver“ – 20 Lt, 00.16 val. už gėrimą ,,Lietuviška degtinė“ – 6 Lt, 00.27 val. už kokteilį ,,B. L.“ – 12 Lt, 00.40 už gėrimą ,,Lietuviška degtinė“ – 6 Lt, 01.09 už kokteilį ,,B. L.“ – 12 Lt, 01.15 val. už kokteilį ,,B. H. Ice tea“ – 21 Lt, 01.18 val. už gėrimą ,,T. S.“ – 10 Lt, 01.54 val. už alų ,,Corona“ – 10 Lt, iš viso padarydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 559 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji E. B. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pradėjo dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo spalio mėnesio galimai 14 d., tiksliau dirbo nuo rugsėjo paskutinių dienų, o paskui buvo įdarbinta. Nurodė, jog jai buvo paaiškinta, jog tuo atveju jeigu matys, kad žmogui nereikalingas čekis, turi suspaudyti kompiuteryje, kad padarytas užsakytas kokteilis, tačiau iš karto kompiuteryje įmušti atidėtus kvitus. Įrašas kompiuteryje likdavo, tačiau į apskaitą šie pinigai nebūdavo įtraukiami. Skyrelis ,,atidėti kvitai“, už kuriuos išmušti kvitus, kai dedi pinigus į kasą – jų neapskaičiuoja. Skyrelyje ,,atidėti kvitai“ sumušami užsakymai, tačiau už juos neišmušami čekiai ir į kasą neįtraukiami pinigai. Atidėti kvitai daromi taip – imami pinigai, dėdami į kasą, įmušamas kokteilis ir paspaudžiama ,,atidėti kvitą“. Jis išlieka kompiuteryje ir jame matoma, kas yra suprekiauta. Tuomet nusirašoma ant lapuko ir sutikrinama su atidėtais kvitais, t.y. kasos aparatu apskaityti pinigai turi sutapti su atidėtais kvitais, t.y. neapskaitytais pinigais. Taip liepė daryti vadovybė ir visi barmenai taip darė. Kadangi prieš įdarbinant E. B. jai direktorė sakė, kad yra dideli trūkumai, tai mano, jog reikėjo ant kažko ,,nurašyti“ tuos trūkumus. Kad neįmušant į kasą daromas pažeidimas – ji nebuvo supažindinta. 22 val. 35 min. už kokteilį Mohito, vaizdo įraše matosi, kaip pinigai įnešami į kasą ir jie tikrai yra įnešami į kasą, nes, kaip teigia E. B., jų nepasiėmusi ir į kišenę neįsidėjusi. Visais kaltinime nurodytais laikais pinigus įnešė į kasą, jų sau nepasiėmė. Būdavo taip, kad užsisako vieną kokteilį, bet įmuši du, būna trūkumas, tada užsirašai ant lapuko ir vėliau ištaisai. Perka du kokteilius, o įmuši vieną. Su kasos aparatu dirbo taip: paduoda žmogus pinigus, ji paima, eina prie kasos aparato ir įdeda pinigus į kasą, kasą atsirakina rakteliu ir tie pinigai nueina į atidėtus kvitus, nes paspaudi atidėti kvitai. Jei matai, kad žmogui reikia čekio, paspaudi kokteilį kasos aparate, kokteilio pavadinimą, tada atsidaro stalčius ir įdedi pinigus, atiduodi grąžą. Kasą atrakinama rakteliu tuomet, kai daroma atidėti kvitai. Tie pinigai nukeliauja į atidėtus kvitus ir jie neapskaitomi, o vėliau tuos atidėtus kvitus galima ištrinti. Tie kaltinime išvardinti alkoholiniai gėrimai nėra atidėtuose kvituose, nes jie yra ištrinti ir jų kasoje nėra, iš tų pinigų buvo mokamos algos, priedai. Jei kasoje pagal Z ataskaitą turi būti 1000 litų ir atidėtuose kvituose 300 litų, reikėdavo nunešti 1300 litų vadybininkei. Kaip tie pinigai skaičiuojami barmenės nežiūrėdavo. Pinigus nunešdavo arba patys barmenai, arba pasiimdavo V. R. arba I. G., jos nuimdavo kasos Z ataskaitas, nes patys barmenai to nedarė. Gruodžio 23 d. pinigus nunešė galimai V. ar kuriai kitai, o gal jos pasiėmė pačios. Nežino, kodėl teigiama, kad E. B. pradėjus dirbti prasidėjo didesni trūkumai. Tuo metu barmenais dirbo S., K., I. visiems nurodė daryti tą patį. E. B. teigia, jog negalvojo, kad tokiu būdu daro nusikaltimą, su kasos darbo taisyklėmis supažindinta nebuvo. Iš darbo išėjo savo noru, nes ją pradėjo pulti, sakė pasirašyti arba ras būdų kaip iš jos išsireikalauti. Su kasos aparatu pradedant darbą I. G. arba V. R. įnešdavo pradinius pinigus ir toliau dirbo ji, t.y. E. B.. Pabaigus darbą ateidavo Ieva arba Vesta nuimdavo Z ataskaitą, paimdavo iš kasos pinigus, kuriuos arba jos pačios arba barmenai nunešdavo į ofisą. E. B., pasiimant iš kasos pinigus, jų neskaičiuodavo, skaičiavime nedalyvaudavo. Kad jos darbo viena filmuojama – žinojo. Jie reikalavo 3500 litų žalos atlyginimo, jei būtų žinojusi, jog reikalauja atlyginti tik 500 Lt, būtų atlyginusi.

Liudytoja V. R. nurodė, jog kaltinamąją pažįsta, kaip darbuotoją. V. R. šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, kaltinamoji dirbo barmene. Jos funkcijos buvo pilstyti gėrimus, daryti kokteilius, pardavinėti alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus. Kiekvieną mėnesį daroma inventorizacija, kažkokie svyravimai yra visuomet. Ir tų svyravimų būdavo visada, bet vienu metu trūkumai buvo labai dideli. Ir tada nusprendė patikrinti. Visų pirma padarė baro inventorizaciją – prieš darbo pradžią viską susvėrė ir pasakė, kad bare negalima keistis gėrimais. Po darbo žiūrėjo, pas ką didžiausia paklaida. Kadangi didžiausi trūkumai buvo pas E., todėl pradėjo ją stebėti. Atsuko vaizdo įrašą ir stebėjo B. visą jos darbo laiką. Pamatė, kad ji pradeda daryti kokteilį ,,Mojito“, paima iš kliento pinigus, matosi, kad raktu atrakina kasos stalčių, į kasą įdeda popierinę kupiūrą, atiduoda grąžą, tačiau į kasą nieko neįmuša, joks čekis neišlenda, klientui ji čekio nepaduoda ir peržiūrėjus kompiuterinę ataskaitą matosi, jog nei tuo metu, nei likusią darbo dalį nėra įmuštas nei vienas toks kokteilis. Visa tai susirašė, įvertino sumomis ir parašė pareikšimą į policiją. Ką reiškia atidėti kvitai – nežino, pas ją bare tokių nėra. HD programa gal ir turi, tokias funkcijas, bet jie šios funkcijos nenaudoja. Atidėtus čekius, kiek žino, naudoja, tokiais atvejais, kai žmonės yra aptarnaujami prie staliukų ir iš karto nemoka už užsakymą. Peržiūrėjo vaizdo įrašus ir įsirašė, kas įrodo kaltę. Visos dienos įrašą įsirašinėti neįmanoma, nes didelė apimtis. Įrašai saugojami apie mėnesį, po to vėl užsirašo ant viršaus. Klientui užsisakius gėrimą, barmenė padaro gėrimą, sumušą į kasą parašo kokią suma, tada paspaudžia gryni, kasos stalčius atsidaro pats, barmenė atiduoda grąžą ir paduoda čekį. Jei kasa atidaroma raktu, reiškia, jog neįmušama prekė. Kartais buvo padaromi keturi kokteliai, o įmušami trys, tuomet stalčius pats atsidaro. Baigus darbą, kasą barmenė nuimdavo pati, kartais tai darydavo ji, t.y. V. R.. Jei ateidavo pinigų iš kasos paimti V. R., E. B. kasoje visada sutapdavo pinigai. I. G. taip pat sakydavo, kad pas E. visada centas į centą. Atleidžiant B., pasakė jai, kad ketina kreiptis į policiją. Su B. konfliktų neturėjo, ji buvo gera darbuotoja, drąsi, komunikabili. Inventorizacijos aktus turi įmonėje ir ten matosi trūkumas. B. sakė, kad neįmušdavo pinigų, nes buvo daug žmonių, nespėdavo ir įmušdavo vėliau, bet vaizdo įraše matosi, kad prie baro yra vienas ar du žmonės, o ji neįmuša kokteilio. Apie atidėtus kvitus, ji nieko nesakė. Apie tai, jog E. B. buvo apmokyta dirbti kasos aparatu, rašytinio įrodymo nėra. Jei barmenai gauna arbatpinigių, tai juos deda į stiklinę. Jei kasoje trūkdavo metalo, jos išsikeisdavo iš kasos. Mano, jog pinigus ji pasiimdavo išsikeisdama arbatpinigius arba išsiimdavo kitais būdais. Teigia, jog ji apmokė E. B. dirbti kasos apartu, tačiau nemokė atlikti funkcijos ,,atidėti kvitai“, nors ta funkcija paprasta.

I. G. nurodė, jog su E. B. buvo kolegos. Jos pareigos buvo vyr. barmenė ir tuo pačiu buvo atsakinga už priežiūrą ir pinigų surinkimą. Gale darbo, kai nuimdavo Z ataskaitą, pati paimdavo pinigus arba juos atnešdavo barmenai. Pinigus suskaičiuodavo kabinete, o ne prie kasos. Pas B. visada viskas būdavo idealiai, o pas kitus trūkdavo po litą. Atidėtų kvitų funkcijos nenaudojo, todėl apie ją niek pasakyti negali. Arbatpinigius dėdavo atskirai, juos galėdavo išsikeisti kasoje. Kai E. B. atleido, I. G. jau nedirbo. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę pavedimu, priedai nuo apyvartos taip pat į kortelę.

Civilinio ieškovo atstovas L. L. nurodė, jog padaryta 559 Lt žala, trūkumas bare buvo didesnis, nei pateikta suma, tačiau dėl kitos sumos nėra įrodymų.

Specialistas T. S., susipažinęs su žiniaraščiais, nurodė, jog pateikti žiniaraščiai tai ne inventorizacija. Tai tik kasos aparato programos išrašas, kuris atspindi prekes sandėlyje. Inventorizacija daroma į metus kartą gruodžio 31 d., tam sudaroma komisija, šiuos duomenis galima naudoti, kaip pagrindą. Tai yra tik vidinis dokumentas skirtas patikrai. Šio dokumento sudarymo nereglamentuoja jokie aktai. Inventorizacijoje turi būti aprašas, kas komisijos pirmininkas, jos nariai. Ar yra trūkumas, reikia duomenis lyginti, čia visi duomenys yra tai dienai. Iš šio žiniaraščio atsakyti, ar yra trūkumai negalima, reikia papildomų dokumentų. Teigia, jog tikrino įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 d., pagal pranešimą. Pažeidimų buvo rasta, buvo surašyti protokolai už tai, kad buvo neišduoti kvitai dviejų barmenų, prekybos vietoje nebuvo alkoholio dokumentų, jie buvo užrakinti kambariuke, kasos žurnalo techninių pasų, vienas darbuotojas nebuvo sudaręs darbo sutarties. Neapskaitytų pinigų nerado. Tikrino dvi kasas ir rado 10 cnt. skirtumą. Funkcija ,,atidėti kvitai“ teoriškai būna, bet kai reikia įrodyti – neįmanoma. Trūkumai gali atsispindėti buhalteriniuose dokumentuose – per tokį laikotarpį, įmonė galėjo spėti sutvarkyti dokumentus, kad yra trūkumų. Jei būtų filmuojami visi barmenai – būtų pasimatę, ar kiti barmenai naudoja funkciją ,,atidėti kvitai“.

Liudytojas K. Č. nurodė, jog su E. B. buvo kolegos. Nuo 2011 07 01 iki šios dienos dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Programoje yra matęs, kad yra tokie ,,atidėti kvitai“ mygtukas, bet juo nesinaudojo, jo niekas neprašė šia funkcija naudotis – nei direktorė, nei vadybininkė. Ar kas nors juo naudojosi – nežino. Buvo kalbos apie trūkumus bare, visiems buvo nemalonu atsiradus trūkumams. Darbuotojams buvo keista iš kur tas trūkumas, nes daro testus, praktikuojasi pilstyti po 40 gr. ir trūkumų negali būti. Baigus darbą, susitvarko barus, susideda alkoholius į šaldytuvus, administratorė nuima kasą, matosi kiek suprekiauta pinigų, ji pasiima pinigus ir neša į ofisą į seifą. Jei pinigai kasoje neatitinka – pačių darbuotojų klaida. Raktu kasa atidaroma, kai reikia pasikeisti pinigus. Jeigu trūksta pinigų atiduoti grąžai, eini pas bendradarbį ir išsikeiti. Jei nenori įmušti į kasą kokteilio, galima kasą atsirakinti raktu, o jei įmuši – kasa pati atsidaro. Iš kasos pinigus paima administratorė. Reali galimybė yra pasisavinti pinigus iš kasos – atidaryti kasą ir paimti pinigus. Nebūdavo taip, kad kas nors iš baro savininkų pasiimdavo gėrimų ir neįmušdavo į kasą. Administratorė pabaigus darbą, paima pinigus iš kasos, ar ji tik suskaičiuoja, ar ir sutikrina – nežino. Pats K. Č. pinigų kasoje neskaičiuoja, nes tai ne jo darbas. Paprastai pinigų iš kasos neskaičiuodavo, sudėdavo juos į maišelį ir nunešdavo administratorei.

Liudytoja K. I. nurodė, jog su E. B. buvo kolegės. Šiuo metu dirba vadybininkės pareigose, bendrai įmonėje dirba virš metų. Kasos aparatu naudojasi, funkcija ,,atidėti kvitai“ nesinaudoja, kiek žino, tokia funkcija nesinaudoja niekas. Ką reiškia ,,atidėti kvitai“ – nežino. Iš kliento gauti pinigai, įmušami į kasą, pasirenkamas kokteilis, už kurį mokama, spaudžiama gryni, atsidaro stalčius ir atiduodama grąža bei kvitas. Kai trūksta pinigų, tada galima atsirakinti kasą raktu. Kai nieko nemuši į kasą, tada atsirakini kasą raktu. Apie trūkumus bare girdėjo, jie prasidėjo nuo spalio, lapkričio mėn. kai pradėjo dirbti ji ir E. B.. Kas buvo dėlto daroma nežino. Baigus darbą vadybininkė suskaičiuodavo pinigus. Pinigus į kasą prieš darbą įdėdavo ir po darbo patikrindavo kasą - vadybininkė. B. su vadybininke nesipyko. Niekas neliepė per Kalėdas daryti ,,juodų“ pinigų.

Liudytoja A. M. nurodė, jog 2011 m. pabaigoje 2012 pradžioje tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jų apskaitoje matėsi trūkumai pagal inventorizacijos aprašus. Bendrovė, tvarkanti buhalterinę apskaitą, tik fiksuoja trūkumus, o ką su jais daryti, sprendžia įmonės vadovybė. Posėdžio metu pateikta inventorizacija yra kontrolinė, ji nėra privaloma. Privaloma tik metinė inventorizacija. Ar įmonėje buvo trūkumų anksčiau – nežino, nes ji su šia įmone dirba tik nuo 2011 metų spalio mėn.

2012 01 20 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ l.e.p direktorės V. R. rašytas pareiškimas, kuriame nurodoma, jog E. B. dirbanti barmene darbo metu savavališkai pasisavino dalį įmonės apyvartinių pinigų. Įvykis užfiksuotas patikrinus darbo vietose įrengtas kameras. Padaryta žala 559 litai nuo 2011 m. gruodžio 23 iki 2012 m. sausio 14 d. (2 b.l.);

Daiktų pateikimo protokolu pateiktas 2012 01 18 surašytas aktas, kuriame nurodyta, jog komisija susidedanti iš darbuotojų L. L., P. L. bare atliko patikrinimą ir sulygino su bare filmuota medžiaga ir kasos aparato kompiuteriniais duomenimis nustatė, kad E. B. dirbdama barmene, paimdama pinigus iš klientų už gėrimus, jų neįvesdama į kasos aparato apskaitą ir neišduodama klientams čekių pasisavino 559 Lt (7-8, 9-30 b.l.);

CD apžiūros protokolu nustatyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti kaip E. B. paduoda klientams stiklines su gėrimais, jie paduoda pinigus, kuriuos E. B. įdeda į kasos aparato stalčių, paduoda arba nepaduoda grąžą, išmuša čekį ir jo neduoda klientams arba iš viso nieko į kasą nemuša. Daugeliu atvejų kasa yra atidaroma raktu. Tik keliuose vaizdo įrašuose matyti, jog E. B. pinigų į kasą neįdeda (2011 12 30 00.24 įrašas; 2011 12 30 02.23 val. įrašas), vienu atveju nesimato, ar ką nors į kasą įdeda (2011 12 30 00.56 val. įrašas), 2012 01 07 aplanke, esančiame įraše neaišku, ar ji pinigus įdeda į kasą, 2012 01 08 00.16 val. įraše nurodyta, kad paima nuo baro tai, ką padėjo klientė – prie kasos neprieina ir nieko neįmuša, tačiau neaišku, ką klientė padėjo. 2012 01 12 įraše 23.00 val. – nesimato, ką barmenė suveda kasos aparte, nesimato, ar atsidaro stalčius; 2012 01 12 23.16 val. – nurodyta, jog kažką spaudo kompiuterio ekrane (32-34 b.l.);

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ l.e.p direktorės V. R. pažymoje nurodyta, jog 2011 12 23-24 naktį, 2011 12 29-30 naktį vaizdo įrašo laikas, palyginti su kompiuterinės ataskaitos laiku skuba 1 val. 16 min., 2011 12 30-31 naktį – skuba 1 val., 2012 01 06-07 naktį vaizdo įrašas skuba 0 val. 12 min., 2012 01 07-08 įrašas skuba 0 val. 04 min., 2012 01 12-13 naktį laikai sutampa, 2012 01 14-15 naktį vaizdo įrašo laikas skuba 0 val. 12 min. (47 b.l.)

2012 01 ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu E. B. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. atleista iš barmenės pareigų (42 b.l.);

2011 10 14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama l.e.p. direktorės V. R., ir E. B. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja saugoti nuo sunaikinimo ar kitokio praradimo jam patikėtas bendrovės materialines vertybes, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti atsakingiems asmenims ataskaitas apie materialinių vertybių kitimą ir likučius, laiku ir tinkamai informuoti Darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę jam perduotų vertybių saugumui. Darbdavys šia sutartimi įsipareigoja supažindinti darbuotoją su įstatymais, numatančiais atsakomybė už žalą, padarytą įmonei, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių priėmimo, saugojimo, perdavimo ar naudojimo instrukcijomis, normatyvais ir taisyklėmis (44 b.l.).

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, E. B. kaltinime nurodytu laiku, parduodama baro lankytojams gėrimus, gavusi iš jų pinigus, šių gautų pinigų ar dalies gautų pinigų neapskaitė kasos aparatu. Taip pat neginčijamai nustatyta, jog beveik visais įraše užfiksuotais atvejais gautus iš klientų pinigus E. B. įdėjo į kasos aparato stalčių. Tai, jog kai kuriais atvejais nesimato, ar E. B. pinigus įdėjo arba jog nuėjo nuo kasos, neatlikdama su kasos aparatu jokio veiksmo, neleidžia daryti išvados, jog E. B. pinigų į kasą neįnešė, kadangi nepateiktas ištisinis vaizdo įrašas. Nustačius tokias aplinkybes, įrodinėjant E. B. kaltę, būtina nustatyti, kada ir kokiu būdu, ji į kasą įneštus neapskaitytus pinigus, iš kasos paėmė, t.y. pavertė savo nuosavybe. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, baigus darbą, kasos Z ataskaitą nuimdavo ir pinigus iš kasos stalčiaus išimdavo arba V. R. arba I. G.. Paimtus pinigus skaičiuoti jos nešdavosi į kabinetą. Nei liudytojas K. Č., nei K. I., tuo metu dirbę barmenais, nenurodė, jog skaičiuojant pinigus kartu dalyvautų ir jie, t.y. su kasa visą darbo laiką dirbę asmenys. Teismui pateiktuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota nei kas kaltinime nurodytomis dienomis iš kasos paėmė pinigus, nei kokie nors E. B. veiksmai, paimant pinigus – kasos stalčiaus atidarymas raktu, pinigų skaičiavimas, pinigų iš kasos paėmimas ir perdėjimas į kitą vietą ar jų pasiėmimas. Nors V. R. teigia, kad E. B. pinigus galėjo pasiimti tuo metu, kai išsikeisdavo arbatpinigius, tačiau toks teiginys yra tik prielaida ir ji nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, V. R. ir I. G. nurodė, jog E. B. kasos duomenys visada centas į centą sutapdavo su pinigais. Esant tokiems duomenims, akivaizdu, jog E. B., prieš paduodant pinigus iš kasos juos renkančiam darbuotojui, turėjo kasoje neapskaitytus pinigus paimti, juos suskaičiuoti. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė tik E. B. darbo laiku filmuotą medžiagą, nepateikė darbo pabaigos, t.y. kasos ,,Z“ ataskaitos nuėmimo ir pinigų paėmimo momentų. Jeigu remtis V. R. aiškinimu, jog ji, atrinko tik tuos įrašus, kur matyti, kaip E. B. neįmuša pinigų į kasą, tai visiškai pagrįstai galima daryti išvadą, jog daugiau jokių duomenų apie E. B. veiksmus, paimant pinigus, įrašuose nefiksuota. Dar ikiteisminio tyrimo metu, pateikiant E. B. visą bylos medžiagą susipažinti, ji pateikė prašymą pateikti visą nufilmuotą jos darbo dieną, tačiau toks prašymas patenkintas nebuvo. Nors prokurorė atmesdama šį prašymą nurodė, kad tokio įrašo pateikimas nieko nekeistų, tačiau išnagrinėjus bylą teisme, išaiškėjo, kad tokios galimybės 2012 05 10, jau nebuvo, kadangi, kaip nurodė V. R. (ir tai būna praktiškai visais atvejais, kuomet filmuojamos darbo vietos), įrašai išsilaiko daugiausia mėnesį, nes po filmuojama ant anksčiau nufilmuoto vaizdo.

Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – baro darbuotojai – kategoriškai teigia, jog įmonė ,,atidėtų kvitų“ funkcija nesinaudojo, tačiau jų parodymai vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys darbiniais santykiais yra susiję su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai, jog įmonėje ši funkcija galėjo būti nepaneigta teismui pateiktais įrodymais. Specialisto T. S. teigimu funkcija ,,atidėti kvitai“ teoriškai būna, bet jos buvimo įrodyti neįmanoma. Jeigu būtų pateikti ir kitų darbuotojų darbo vaizdo įrašai, tuomet būtų galima patvirtinti arba paneigti, šios funkcijos naudojimą bare ,,(duomenys neskelbtini)“. Išnaudojus visas galimybes nustatyti kaltinamosios nurodytoms aplinkybėms apie funkcijos ,,atidėti kvitai“ naudojimą, šių abejonių pašalinti nėra galimybių, todėl jos aiškinamos kaltinamosios naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas.

Pažymėtina, jog kaltinime nurodyta, kad E. B. pinigus pasisavino neįnešdama jų į kasą, tačiau byloje esančiame vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, jog E. B. pinigus į kasos stalčių įdeda (išskyrus kai kuriuos atvejus).

Esant šioms aplinkybėms teismas daro kategorišką išvadą, jog objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog E. B. pasisavino jos žinioje esančius grynuosius pinigus – nepateikta. Nėra jokių duomenų, jog E. B. pinigų neįdėjo į kasą (kuo ji buvo kaltinama), nei, jog E. B. įdėtus ir kasos aparatu neapskaitytus pinigus iš kasos išėmė.

E. B. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 163⁶ str. 1 d. bei 163⁷ str. 1 d., požymius, tačiau atsakomybė už šiuos pažeidimus jai negali kilti, kadangi byloje nustatyta, jog E. B., pažeidžiant su ja sudarytos darbo sutarties 2.2 p. (supažindinti darbuotoją su įstatymais, kitais norminiais aktais, numatančiais atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių priėmimo, saugojimo perdavimo ar naudojimo instrukcijomis, normatyvais ir taisyklėmis), nebuvo supažindinta su darbo kasos aparatu tvarka bei taisyklėmis.

Visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu E. B. įsipareigojo tausoti perduotą turtą, imtis priemonių, užkerančių kelią žalai atsirasti, tačiau dėl šių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nenustačius E. B. kaltės, negali kilti ir baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 183 str. 1 d., kadangi baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina tiesioginė tyčia.

Tai, jog E. B. neapskundė teismui jos atleidimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindo, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog tokiu būdu E. B. pripažino padariusi nusikalstamą veiką.

Esant šioms aplinkybėms, E. B. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 559 Lt sumai, paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinė plokštelė, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsitesėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius šios nusikalstamos veikos.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.