Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-03-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-11-243/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-17
Bylos Nr.
II-11-243/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-11-243/2008Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32; 60; 64.3 (S)
Bylos kategorija 2.6KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, R. G., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, ekspertui Donatui Juciui, specialistui Antanui Garjonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. G. skundą dėl Klaipėdos miesto VPK VP EPS Administracinės veiklos poskyrio viršininko pavaduotojo 2007-09-25 nutarimo, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresnysis patrulis 2007-09-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 148, 150 punktuose numatytus reikalavimus, nes 2007-09-17 apie 19.15 val. Klaipėdoje H. Manto g. ties namu Nr. 37, vairuodamas automobilį Renault Megane Scenic, (duomenys neskelbtini) prieš sukdamas į kairę neužsiėmė važiuojamosios dalies atitinkamo krašto ir, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, susidūrė su automobiliu Hyundai Sonata, (duomenys neskelbtini) važiuojančiu ta pačia kryptimi antra eismo juosta, vairuojamu A. J., priklausančiu UAB „Šiaulių banko lizingas“. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai.

Klaipėdos miesto VPK VP EPS Administracinės veiklos poskyrio viršininko pavaduotojas 2007-09-25 priėmė nutarimą, kuriuo R. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, R. G. patikslintu skundu nepripažįsta padaręs pažeidimą. Nurodo, jog sukant į dešinę iš J. Janonio g. į H. Manto g., pagal kelio ženklinimą, leidžiama įsukti tiek į pirmą, tiek į antrą tos krypties eismo juostą. Teigia, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, jis iš karto įsuko į antrą eismo juostą, todėl pagal Kelių eismo taisykles nukentėjusioji, sukdama iš Lietuvininkų a. į H. Manto g., turėjo jį praleisti, kadangi ji nepraleido dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis. Mano, kad pareigūnai nevertino automobilių sugadinimų, pagal kuriuos galima nustatyti, kuris vairuotojas kaltas dėl įvykio, taip pat pažymi, kad sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos ir skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nebuvo teisinio pagrindo. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas tų pačių išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos miesto VPK VP EPS atsiliepime nurodo, kad R. G. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 36).

Nukentėjusysis UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimu į skundą pažymi, kad skundą palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę neigia. Nurodo, kad sukant į dešinę iš J. Janonio g. į H. Manto g., pagal kelio ženklinimą, leidžiama įsukti tiek į pirmą, tiek į antrą tos krypties eismo juostą, ir jis įsuko į antrąją eismo juostą Teigia, kad jo automobilis buvo nukentėjusiajai iš dešinės, todėl ji, sukdama iš Lietuvininkų a. į H. Manto g., turėjo jį praleisti ir dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis. Nurodo, kad nukentėjusioji A. J. kirto ištisines linijas. Pažymi, jog nesutinka su eismo įvykio schema ir pareigūnų atliktais matavimais.

Administracinėje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. G. nurodo neteisingas eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio kilimo aplinkybes.

Iš liudytojos A. J. parodymų matyti, kad ji sankryžoje iš Lietuvininkų aikštės į H. Manto gatvę įvažiavo į antrąją eismo juostą, o R. G. iš J. Janonio gatvės įvažiavo į H.Manto gatvę į pirmąją eismo juostą, todėl abu važiavo lygiagrečiai. Liudytoja parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sudarė jai kliūtį, nes padidinęs greitį įvažiavo į jos vairuojamą eismo juostą priešais jos automobilį, nes norėjo įvažiuoti į Lietuvininkų aikštę ir dėl to automobiliai susidūrė bei buvo sugadinti. Pagal liudytojos parodymus susidūrimo vieta buvo apie 20 metrų nuo sankryžos ir ji nekeitė judėjimo krypties, nes visą laiką važiavo antrąja eismo juosta. Liudytojos A. J. parodymai sutampa su Institucijoje rašytu jos paaiškinimu dėl įvykio aplinkybių (b.l. 22), todėl nėra pagrindo abejoti jos parodymų objektyvumu ir teisingumu.

Ekspertas Donatas Jucius teismo posėdžio metu davė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog R. G. padidino greitį, abu automobiliai nuvažiavo didesnį nei 24,4 metrų atstumą nuo važiuojamųjų dalių sankirtos ( sankryžos) ir kad R. G. sudarė kliūtį persirikiuodamas, techniniu požiūriu jo veiksmai turėjo įtakos automobilių susidūrimui, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo lėtinti greitį, o ne didinti. Ekspertas konstatavo, kad R. G. vairuojamas automobilis persirikiavimo metu į antrą eismo juostą susidarė kliūtį A. J. vairuojamam automobiliui. Įvertinęs automobilių sugadinimų išlikusius pėdsakus ekspertas pažymėjo, kad tarp automobilių buvo slystamasis kontaktas ir sugadinimai galėjo atsirasti praslystant R. G. vairuojamam automobiliui, o tai galėjo įvykti persirikiuojant jam iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą, kuria važiavo A. J. vairuojamas automobilis. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad jeigu A. J. būtų važiavusi taip, kaip nurodo R. G., skirtųsi automobilių sugadinimų pobūdis. Eksperto išvada dėl eismo įvykio mechanizmo atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, todėl jos pagrįstumu nėra pagrindo abejoti.

Iš liudytojo policijos pareigūno V. S. parodymų matyti, kad jis, sudarydamas eismo įvykio schemą, kvietė dalyvauti abu vairuotojus, tačiau R. G. atsisakė, vėliau, pareiškė, kad jo nekvietė. Parodė, kad į įvykio vietą nuvyko po įvykio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo keitė paaiškinimus dėl važiavimo krypties. Liudytojas taip pat parodė, kad atstumas nuo važiuojamųjų dalių sankirtos iki Lietuvininkų aikštės, kurioje įvyko susidūrimas, buvo 24,5 metrai. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, parodymų objektyvumu.

Iš Klaipėdos miesto VPK VP PR 1 kuopos mobilaus būrio vyresniojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į eismo įvykio vietą abu vairuotojai nurodė, kad įvykis įvyko toje vietoje, kur stovi automobiliai, buvo išmatuota įvykio vieta ir vairuotojai paprašyti dalyvauti matavime. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad nuvykus į budėtojų dalinį, vairuotojas R. G. pakeitė parodymus apie automobilių susidūrimo vietą ir nesutiko su schemoje nurodytais matavimais (b.l. 20).

Autoavarijos vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko automobiliams nuvažiavus nuo sankryžos daugiau kaip 24 metrus (b.l. 21). Įvertinus šią aplinkybę ir kitas nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas laiko įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, išvažiavęs iš J. Janonio gatvės į H. Manto gatvę, įsuko į pirmąją eismo juostą, ir padidinęs greitį, persirikiavo į antrąją eismo juostą, kuria važiavo A. J., išsukusi iš Lietuvininkų aikštės, sudarydamas jai kliūtį ne sankryžoje, o už sankryžos -24,5 m. Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 148 punkto reikalavimą, nustatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi, bei 150 punktą, kuris numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. R. G. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Išvadą patvirtina ir automobilių sugadinimo pobūdis. R. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta administracinėje byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 18), tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 19, 20), autoavarijos vietos schemoje (b.l. 21), A. J. paaiškinime (b.l. 22) užfiksuotais duomenimis, liudytojų parodymais, eksperto išvada.

Pripažintinas pagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam paskirta nepagrįstai. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos: bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, iš pažymos apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus taip pat matyti, kad R. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 26).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Įvertinus asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, asmenybę, pažeidimo pobūdį, tai, jog automobiliai sugadinti nežymiai, eismo įvykio metu sunkios pasekmės nesukeltos bei kitas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįstama, kad yra pagrindas pakeisti paskirtą pažeidėjui administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į piniginę baudą. Manytina, kad prevenciniai nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą. Skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies,

pakeisti Klaipėdos miesto VPK VP EPS Administracinės veiklos poskyrio viršininko pavaduotojo 2007-09-25 nutarimą, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, ir paskirti jam 150 litų baudą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė