- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- A6.-1779-827/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B. (V. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovui V. B. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „V.“ (toliau- ir Bendrovė) yra VMI skolininkė, ir 2018 m. birželio 4 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 27085,41 eurų, iš jų mokestis už aplinkos teršimą -11 eurų, Gyventojų pajamų mokestis – 277,32 eurų (delspinigiai – 13,16 eurų), pridėtinės vertės mokestis – 24509,65 eurų (delspinigiai – 2287,44 eurų). Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių (mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka susidarė už 2017 metus; GPM nepriemoka susidarė už 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesius; o PVM nepriemoka susidarė už 2016 m. gruodžio mėn. bei 2017 m. kovo, rugsėjo, lapkričio bei gruodžio mėnesius). Bendrovė teikė šio mokesčio deklaraciją, tačiau joje apskaičiuoti mokesčio sumos nesumokėjo. Pareiškėjas teisę išieškoti mokestį įgijo nuo 2017 m. sausio 25 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, pagal 2018 m. gegužės 8 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08)1FR1043-699 atliko operatyvų bendrovės „V.“ operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Bendrovės direktorius V. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl to, kad didėjant pirkėjų atsiskaitymo terminams, Bendrovės veiklai buvo išnaudoti visi rezervai ir pritrūko apyvartinių lėšų, ir jei iki 2018 m. birželio 15 d. jų nepavyktų rasti, teks skelbti bendrovės bankrotą.
Atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė atsiskaitymus už prekes, paslaugas (pvz. pervesdama 2017 m. gegužės 12 d. 51 eurą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gegužės 23 d. 31566,62 eurus (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 21 d. 360,57 eurų UAB „(duomenys neskelbtini) “, 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. pervesdama (duomenys neskelbtini) – 29760 ir 2640 eurų, 2017 m. rugsėjo 22 d. pervesdama 5000 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t.t. kt. kreditoriams. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais dienomis turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau tikrinamuoju laikotarpiu į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pervedė tik 4014,07 eurų, bei taip pat į biudžeto sąskaitą buvo pervesta išieškota 1002,17 eurų suma. Todėl tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeidė VMI prie FM teises. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl bendrovė privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovas V. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su tiekėjais, o ne VMI, todėl šiais neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais buvo pažeisti VMI interesai. Tuo bendrovės vadovas padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškimu prašoma skirti V. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su VMI pareiškimu susipažino, kaltinimas jam aiškus, neginčija pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių. Pripažįsta, kad dėl subjektyvių priežasčių buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių (tiekėjų, vėžėjų) naudai, nes bandė išlaikyti įmonės veiklą, o bendrovėje trūko apyvartinių lėšų dėl mokėjimų atidėjimų. Negali tiksliai nurodyti nuo kada prasidėjo įsiskolinimas valstybės biudžetui. Jei nebūtų mokama kitiems kreditoriams, būtų nutraukti kontraktai, tektų bendrovę uždaryti. Pripažįsta, kad VMI turi prioritetą prieš kitus kreditorius, kad pirma reikėjo atsikaityti su valstybe. Dėl padaryto nusižengimo gailisi. Papildomai nurodė, kad prieš savaitę kreipėsi į VMI dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes mokestinė nepriemoka tik didėja.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, bei pateikė pranešimą, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis UAB „V.“ mokestinė nepriemoka sudarė 27343,37 eurų.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „V.“ vadovas, žinodamas, Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Atsakomybėn traukiamas V. B. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui. Atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto nusižengimo gailisi, taip pat nurodė, kad šiuo metu kreipėsi į VMI dėl bankroto bylos iškėlimo. V. B. padarytą nusižengimą patvirtina ir byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. mokesčio mokėtojo duomenys (b.l. 6-7), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie bendrovės balansą (b.l. 8-20), sąskaitos išrašai (b.l. 21-32), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 36-39), VMI pranešimas.
Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas V. B., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 52 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. V. B. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, dėl padaryto nusižengimo galisi, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus V. B. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
V. B. (V. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.