- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- TS-50-791/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00477-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2016-09-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
2) 2016-12-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d, taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 3 metams.
2017-04-26 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrintos 2016-09-21 ir 2016-12-08 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2016-04-30, bausmės pabaiga – 2019-02-23 (užskaityta 6 mėnesiai 7 dienos).
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017-07-04.
Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis 2017-08-28 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Komisijos 2017-10-11 nutarimu Nr. 357-383 atmestas nuteistojo A. P. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, mokosi, laisvėje planuoja įsidarbinti. Jis dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose, lankė priklausomybes turinčių asmenų „Alfa“ kursus. Tai teigimai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės, kurios neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangos. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių savanoriškai nevykdo, teigia, kad turi pinigų (pajamų), tačiau labiau akcentuoja savo poreikius. Prieš suėmimą jis nedirbo ir darbinės patirties turi tik apie vienerius metus. Praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus. Jis anksčiau teistas už plėšimus šešis kartus ir stebimas nusikalstamo elgesio modelis. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine – 94 balai, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra aukšta. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo atveju netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. P. su Komisijos išvadomis nesutiko ir prašė Komisijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį. Pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, mokosi, siekia įgyti specialybę ir laisvėje įsidarbinti. Drausmine tvarka nebaustas. Išklausė ne tik privalomas, bet ir papildomas socialinės reabilitacijos programas. Komisija nepagrįstai vertino tai, kad jis nevykdo finansinių įsipareigojimų, nes jam pinigines lėšas siunčia artimieji pragyvenimui, tam, kad jis galėtų įsigyti būtiniausių reikmenų ir maisto, kas numatyta įstatyme, ir ši jo teisė neturi būti ribojama. Šiuo metu jis sprendžia klausimus, susijusius su antstolių vykdomu išieškojimu, siekia, kad jam nebūtų atskaičiuojama kiekvieną mėnesį po 10 procentų jo gaunamų pajamų. Pataisos namuose elgiasi pavyzdingai, pasimokė iš savo praeities klaidų, laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis A. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Jis dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose, lankė priklausomybes turinčių asmenų „Alfa“ kursus. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, mokosi, siekia įgyti specialybę. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 94 balai pagal OASys (pastebėtina, kad ji yra artima aukštai, 43 veiksniai yra dinaminiai), taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai.
Nuteistasis anksčiau šešis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus – plėšimus, šiuo metu bausmę atlieka taip pat už smurtinius nusikaltimus ir jam būdingas nusikaltimų modelis. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ir nors aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Šiuo atveju ankstesni teisės pažeidimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, kas leidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą visuomene, juolab, kad jo smurtinio nusikaltimo rizika išlieka aukšta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesyje stebimas impulsyvumas, greitas susierzinimas, stresą keliančiose situacijose jis naudoja į emociją orientuotas strategijas. Nuteistasis teisme kaltę dėl nusikaltimų pripažino iš dalies ir šiuo metu kalbant apie jo įvykdytus nusikaltimus jaučiama gynyba bei priešiškumas. Nuteistasis savo elgesį analizuoja ir vertina paviršutiniškai. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo mąstymo ir nuostatų nepakankamą pozityvią korekciją. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistasis nusikalsdavo grupėje asmenų, šiuo metu jis vis dar linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai ir gyvenimo stilius bei draugai išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Kaip minėta bei teigiamai įvertinta, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau jis bausmę atlieka nuo 2016-04-30, o už nepriekaištingą elgesį nei karto nebuvo paskatintas, kas rodo, kad jo elgesys nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė ir asmens byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nuteistasis negalėtų dirbti. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvėje iki bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, iš viso turi tik apie vienerius metus darbinės patirties. Taigi, nuteistojo darbinė motyvacija nėra teigiama, kas leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje jis susidurs su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o tai padidina riziką vėl nusikalsti, juolab šiuo atveju, kuomet nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir lėšų tvarkymas bei pajamos yra jo kriminogeninis veiksnys. Teismas pažymi, kad nuteistasis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) informacinį pranešimą, kad jis laisvėje bus įdarbintas šioje įmonėje montuotoju, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi (Kauno apygardos teismo 2016-09-07 byloje Nr. 1S-1123-634/2016). Toks pranešimas nepatvirtina, kad jį surašiusi bendrovė tikrai įdarbins nuteistąjį, o jo paties požiūris į darbą pataisos namuose, menkos darbinės patirties turėjimas kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę vėl nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija, svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino finansinių įsipareigojimų vykdymą. Teismas pažymi, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinama kaip esminė kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai, kaip nuteistasis tvarko pinigines lėšas, neabejotinai leidžia spręsti apie nuteistojo mąstymo bei nuostatų korekciją. Nagrinėjamu atveju iš antstolių gauta vykdomųjų raštų dėl 589,18 Eur sumos ieškojimo iš nuteistojo, jis pagal nuosprendžius turi atlyginti 285,24 Eur civilinius ieškinius ligonių kasai, tačiau geranoriškai nuteistasis civilinių ieškinių nedengia, nors nuo 2017-07-04 į savo asmeninę sąskaitą gavo 325 Eur, Kaip minėta, bausmės atlikimo metu jis nedirba ir pastangų dirbti, gauti pajamas bei atlyginti civilinius ieškinius nerodo. Tai patvirtina jo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme..
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.