Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Š. pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja 2020 m. spalio 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5482-393/2020 pagal ieškovo AB Lietuvos draudimas ieškinį atsakovui E. Š. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo ir priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškinį - priteisė ieškovui AB Lietuvos draudimas iš atsakovo E. Š. 3579,26 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinė­ji­mosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834.

Atsakovas E. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5482-393/2020, kuriuo prašo peržiūrėti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5482-393/2020 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo AB Lietuvos draudimas ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pareiškime nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. spalio 26 d. priimtas sprendimas už akių atsakovui E. Š. buvo įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gavus neregistruotą pašto siuntą su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų su 2020-10-26 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5482-393/2020. Atsakovas į advokatą kreipėsi teisinės pagalbos dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes be procesinių teismo dokumentų įteikimo ydingumo bei teismingumo klausimų, ką sąlygojo paties ieškovo AB Lietuvos draudimas atstovų piktybinis faktinių aplinkybių nutylėjimas, tarp šalių vyko ginčas dėl draudimo įmokos dalinio mokėjimo bei draudiminės apsaugos galiojimo ginčo draudiminio įvykio atžvilgiu, nes civilinės atsakomybės sutartis draudiminio įvykio metu galiojo visa apimtimi, tuo tarpu kai draudimo įmokos mokėjimo draudimo įmonės buvo išdėstytas mokėti dalimis (el. b. l.22-24).

CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių“. Byloje nebuvo paskirtas teismo posėdis, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį atsakovui niekada nebuvo įteiktas, kaip teismas bandė tai padaryti iš sprendimo turinio neaišku. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2020-10-03 (Lietuvos Respublikos ci­­vi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per nu­­sta­­­­ty­tą terminą (15 dienų) be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašy­mu pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

CPK 123 straipsnio 3 dalis numato ne vieną įteikimo atvejį, todėl vien nukreipimas į šią teisės normą neįrodo tinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui.

Atsakovas taip pat pažymi, kad ne kartą ieškovui nurodė savo faktinės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo oficialiai prašė siųsti visą korespondenciją. Atsakovas nebegyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) – jau daugiau nei dešimt metų, gyvena ir dirba Vilniuje. Ieškovas šią svarbią aplinkybę nutylėjo, o tai iš esmės keičia proceso eigą, nes byla turėjo būti teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismo ir procesinių dokumentų įteikimas turėjo vykti Vilniuje, faktinės ir oficialiai išviešintos ieškovui atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Tik nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), teismas galėjo naudoti kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytas įteikimo atsakovui formas, todėl neįvykus pirmajai sąlygai – nebandžius apskritai ar nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitos CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytos įteikimo atsakovui naudojimo formos tampa neteisėtomis, t. y. toks įteikimas tampa netinkamu ir nesudaro sąlygų priimti sprendimui už akių, todėl priimtas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020-10-26 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5482-393/2020 privalo būti peržiūrėtas.

Ieškovas pateikė byloje atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo atmesti atsakovo E. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. l. 33-35).

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šioje byloje, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sprendimas už akių galėjo būti priimtas, todėl sprendžiant dėl atsakovo pareiškimo pagrįstumo, nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas.

Atsakovas nurodo, kad sprendimas už akių buvo priimtinas nepagrįstai, nes jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą jo gyvenamosios vietos adresu. Tokią savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad jo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, jog deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena dešimt metų, gyvena ir dirba Vilniuje.

Ieškovės nuomone, sprendimas už akių priimtas teisėtai ir pagrįstai. Kaip matyti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas patvirtino, kad gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau sudarant draudimo sutartį jis buvo nurodęs, kad savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties sudarymo metu gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lazdijų raj. savivaldybėje. Jei atsakovas sutarties sudarymo metu gyveno Vilniuje, tačiau į draudimo sutartį nurodė įrašyti adresą Lazdijuose kaip jo gyvenamosios vietos adresą, iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats atsakovas. CK 6.200 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jeigu atsakovo gyvenamosios vietos adresas sutarties sudarymo metu tikrai buvo Lazdijuose, pasikeitus jo gyvenamajai vietai jis turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovę, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė buvo informuota apie tai, kad jis gyvena Vilniuje, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų – nei kada, nei kokiu būdu tokia informacija ieškovei buvo suteikta. Ieškovė, turėdama vienintelį atsakovo gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)) šiuo adresu siuntė jam pretenzijas, kurias gavęs jis susisiekė su ieškove. Taigi, pagal šį adresą buvo parinktas ir bylos teismingumas. Kaip matyti iš pridedamo susirašinėjimo elektroniniu paštu, atsakovas nei karto nenurodė, kad susirašinėjimas su juo turėtų vykti adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikia ir duomenų, kad jo ekonominių, socialinių ir kitų interesų vieta iš tikro yra Vilniuje. Taigi, argumentas, kad buvo pažeistas bylos teismingumas šiuo atveju, ieškovės nuomone, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė nepažeisdamas CPK nuostatų. Pirmiausia, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu, teismas patikrino, ar nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų per atsakovo darbovietę, paaiškėjus, kad atsakovas užsiima individualia veikla, dokumentai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taikant CPK 123 str. 3 d. numatytą įteikimo būdą. Taigi, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, o tai, kad atsakovas nepasirūpino, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiama korespondencija būtų jam perduodama (užsisakant pašto skyriuose laiškų persiuntimą, susitariant su kokiu nors asmeniu, kad bus reguliariai tikrinama pašto dėžutė ir gauti laiškai jam bus persiunčiami, t.t.), yra jo paties nerūpestingumo pasekmė, tačiau tai nekeičia teismo byloje nustatytų aplinkybių ir paties sprendimo teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių priėmimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).

Ieškovės ieškiniu reikštas reikalavimas susijęs su regreso teisės įgyvendinimu, atsakovui pažeidus draudimo sutartį – laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Draudimo apsauga nukentėjusių asmenų atžvilgiu galiojo, todėl, nepaisant to, kad atsakovas pažeidė sutartį, ieškovė nukentėjusiems asmenims turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai, 3 dalis numato, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas. Be to, kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla.

CPK 123 straipsnio 3 dalis skelbia: kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Civilinės bylos kortelės duomenys teismų informacinėje sistemoje LITEKO patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti ieškovo byloje pateiktas ieškinys bei teismo procesiniai dokumentai. Dokumentai grįžo neįteikti su nurodymu neatsiėmė pašte. 2020 m. rugpjūčio 31 d., patikrinus duomenis apie atsakovo įdarbinimus, nustatyta, kad atsakovas užsiima individualia veikla, duomenų apie E. Š. darbovietę nustatyti nepavyko. 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinai išsiųstas ieškovo byloje pateiktas ieškinys bei teismo procesiniai dokumentai, nurodytu adresu buvo paliktas pranešimas apie atsakovui skirtų procesinių dokumentų saugojimą 30 dienų. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Nustačius, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, buvo pagrindas priimti sprendimą už akių atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui išsiuntus sprendimą už akių į deklaruotą gyvenamąją vietą neregistruota pašto siunta, sprendimas už akių atsakovui E. Š. buvo įteiktas. Atsakovo pateikta nuomonė apie tai, kad jis ieškovui ne kartą nurodė savo faktinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė siųsti visą korespondenciją yra subjektyvi, todėl negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, liudijančia neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Be to ji yra ir laikytina tik nuomone, nes prie pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių nepateikti šią nuomonę patvirtinantys įrodymai. Iš teismo išreikalautos iš ieškovo AB Lietuvos draudimas ginčo žalos bylos medžiagos, pagal 2019-07-10 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/554200478, pagal kurią buvo apdrausta automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad nebuvo ieškovui atsakovas nurodęs jo pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, priešingai, atsakovas pasirašydamas 2019-07-10 sutartį nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jei atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta pasikeitė, tai jis turėjo pareigą pasirūpinti, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiama korespondencija būtų jam perduodama (užsisakant pašto skyriuose laiškų persiuntimą) ir tai yra atsakovo paties nerūpestingumo pasekmė, šias pasekmes turi prisiimti pats atsakovas, tai nekeičia teismo byloje nustatytų aplinkybių ir paties sprendimo teisėtumo. Be to gyvenamosios vietos adresu atsakovui buvo ieškovo siunčiamos pretenzijos, kurias gavęs jis susisiekė su ieškove. Kaip matyti iš pridėto susirašinėjimo elektroniniu paštu prie ieškinio ir prie ieškovo pateiktos ginčo bylos medžiagos pagal 2019-07-10 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/554200478, atsakovas nei karto nenurodė, kad susirašinėjimas su juo turėtų vykti adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikia ir duomenų, kad jo ekonominių, socialinių ir kitų interesų vieta iš tikro yra Vilniuje. Taigi, argumentas, kad buvo pažeistas bylos teismingumas yra nepagrįstas ir neįrodytas (el. b. l. 33-40).

Sprendžiant dėl aplinkybių, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, matyti, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių priėmimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 288 str. 4 d. 1 p.). Išskyrus, prašė teismo išreikalauti iš ieškovo AB Lietuvos draudimas visą ginčo žalos bylos medžiagą pagal 2019-07-10 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/554200478, pagal kurią buvo apdrausta automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

Ieškovės ieškiniu reikštas reikalavimas susijęs su regreso teisės įgyvendinimu, atsakovui pažeidus draudimo sutartį – laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tačiau ir ši išreikalauta teismo medžiaga (el. b. l. 33-40), nepagrindžia atsakovo pozicijos dėl to, kad vyko ginčas dėl sutarties galiojimo visa apimtimi ir kad draudimo įmoka buvo nustatyta mokėti dalimis ir ji buvo sumokėta laiku. Iš prie ieškinio pridėtos medžiagos ir teismo išreikalautos medžiagos pagal sutartį Nr. 03/554200478 matyti, kad pagal 2019-07-10 sutartį įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019-07-10. O iš AB Swedbankas mokėjimo pavedimo akivaizdu, kad įmoka buvo sumokėta 2019-07-17, t. y. jau po nustatytos datos, tikėtina, kad jau po eismo įvykio nes, draudimo bendrovei paprašius nurodyti tikslią pavedimo datą minučių tikslumu ir net paaiškinus atsakovui kaip jis galėtų matyti tikslią datą, kada atliko mokėjimą, atsakovas ir ieškovui nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Draudimo apsauga nukentėjusių asmenų atžvilgiu galiojo, todėl, nepaisant to, kad atsakovas pažeidė sutartį, ieškovė nukentėjusiems asmenims turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2012 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo, ir išskyrė sąlygas, kurių pagrindu atsiranda draudėjo pareiga grąžinti draudikui draudimo išmoką: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. LAT konstatavo, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo. Pagal LAT formuojamą praktiką TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma laikoma imperatyvi, užtikrinanti draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Toks teisinis reguliavimas atitinka privalomojo draudimo teisinių santykių reguliavimo esmę, kadangi draudikas negali atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, bei atsisakyti mokėti draudimo išmokos nukentėjusiajam asmeniui vien dėl to, kad draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. Š. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.