Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-977-328/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
e2-977-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13423-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas
I. K.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-977-328/2018(Proceso Nr. 2-06-3-13423-2017-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.9; 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei I. V.,atsakovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. K. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 119,35 Eur draudimo išmoką, 5,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusią transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustodamas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu automobilio Renault Scenic valdytojams pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį galiojo draudimo apsauga dėl eismo įvykio atsiradusios valdytojo civilinės atsakomybės. Dėl eismo įvykio kilusios žalos atlyginimui ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 119,35 Eur draudimo išmoką. Nurodė, jog atsakovė nebuvo nubausta administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Nepaisant to, atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovė turtinės žalos neatlygino, atsakovė turi grąžinti ieškovei 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, kadangi sukėlusi eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl eismo įvykio Klaipėdos AVPK buvo išnagrinėta administracinė byla ir priimtas nutarimas, kuriuo eismo įvykį sukėlusiam asmeniui paskirta bauda, byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog pasišalinta iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog įvyko eismo įvykis, buvo kliudyta transporto priemonė ir pasišalinta iš eismo įvykio vietos, įvykio metu nebuvo kviečiama policija, nepildyta eismo įvykio deklaracija. Nors atsakovė ir nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau ieškovė traktuoja draudimo taisyklių pažeidimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos kaip pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką. Nurodė, jog civilinėje teisėje atsakovės veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo ir atidaus asmens elgesio matą. Atsakovė pažeidė draudimo sutarties nuostatas. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nebuvo. Paaiškino, jog deklaracijos pildyti nesutiko nukentėjusysis, kadangi paprašė sumokėti tam tikrą piniginių lėšų sumą, kad nesikreiptų į policiją. Nurodė, jog pati nuvyko į policiją, paaiškino susiklosčiusią situaciją, policijos pareigūnai tyrė situaciją. Vairuodama transporto priemonę jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 11-12). 2016 m. spalio 26 d. ieškovė gavo transporto priemonės Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko prašymą išmokėti draudimo išmoką, prašyme pareiškėjas nurodė, jog transporto priemonė buvo apgadinta (nubrėžta) kaimynų, kurie pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 17). Pranešime nurodoma, jog eismo įvykis įvyko 2016 m. spalio 17 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini). namo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kieme. 2016 m. spalio 27 d. transporto priemonės apžiūros aktu užfiksuoti automobilio Audi A4 Avant pažeidimai – kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 23). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimo draudimo bendrovei turinio matyti, jog Klaipėdos AVPK užfiksuota, kad 2016 m. spalio 17 d., 19.17 val. įvykio eismo įvykis – transporto priemonės susidūrimas su stovinčia transporto priemone, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę, eismo įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonės Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja atsakovė (b. l. 26). Ieškovė eismo įvykio žalai atlyginti apskaičiavo ir išmokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui 119,35 Eur draudimo išmoką (b. l. 5, 13, 14, 19-22). Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl išmokos išieškojimo, kuria reikalavo atlyginti patirtą žalą (b. l. 18). Iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. 30N-75592230-16, nustatyta, jog atsakovei I. K. 2016 m. spalio 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. spalio 17 d., 19.17 val. Klaipėda, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės (b. l. 53-54), 2016 m. spalio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovei paskirta 28 Eur dydžio bauda (b. l. 51-52).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti dėl eismo įvykio išmokėtą draudimo išmokos sumą, nurodo, jog atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog pasišalinimo iš eismo įvykio aplinkybė nėra įrodyta.

Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti iš draudėjo pagal sutartį išmokėtos draudimo išmokos (regreso) įgyvendinimo sąlygų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Atsakovei 2016 m. spalio 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl 2016 m. spalio 17 d. įvykio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, atsakovė pripažinta kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, jai paskirta bauda. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pažeidė šalių sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, TPVCAPDĮ nuostatas, kadangi iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

Kasacinio teismo praktikoje, kuri aktuali nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, pažymėta, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-650-686/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais), nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, aplinkybė, jog atsakovė, pripažinta padariusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nenustatyta. Iš byloje pateikto 2016 m. spalio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį (b. l. 55) turinio matyti, jog pranešimas dėl eismo įvykio Klaipėdos AVPK KPT iš nukentėjusiojo asmens buvo gautas 2016 m. spalio 23 d., pranešime taip pat užfiksuota, jog atsakovė 2016 m. spalio 21 d. buvo nuvykusi į Klaipėdos AVPK KPT ir pranešė, jog nukentėjęs asmuo sutinka pildyti eismo įvykio deklaracijas jei ji sumokės tam tikrą pinigų sumą, jog apie įvykį nebūtų pranešta policijai, I. K. buvo patarta jokių pinigų nukentėjusiam nemokėti ir jeigu nesutinka pildytis deklaracijų palaukti, kol nukentėjusysis kreiptis į policiją dėl eismo įvykio įforminimo. Be to, tarnybiniame pranešime nurodoma, jog eismo įvykio metu atsakovė I. K. susidūrimo galėjo ir nepajusti. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bei nutarimu paskirta bauda I. K. pripažinus, jog padarė eismo įvykį (b. l. 51-54).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog ieškovė neįrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį (šiuo atveju draudėją). Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog atsakovė iš eismo įvykio vietos nepasišalino, ši aplinkybė nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje. Priešingai, atsakovės administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės veiksmai po eismo įvykio atitiko rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog apie eismo įvykį įvykio dieną nežinojo, sužinojo, kai gavo nukentėjusio asmens pranešimą apie jo transporto priemonei padarytą žalą, su nukentėjusiuoju bendravo, bandė pildyti eismo įvykio deklaraciją, kreipėsi į policiją, vykdė policijos pareigūnų nurodymus, nukentėjusiam asmeniui pateikus pranešimą apie eismo įvykį, kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino, byloje esančių įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl nedelsiant atlikti TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nurodytų veiksmų negalėjo, tačiau jos elgesys po eismo įvykio atitiko rūpestingo ir apdairaus asmens matą, todėl priteisti iš atsakovės ieškovei dėl eismo įvykio kilusiai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, nėra pagrindo. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos paneigti civilinės atsakomybės draudimo paskirtį, kai draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos ir tokiu būdu yra apdraudžiamas kalto asmens turtinis interesas. Duomenų, jog atsakovė dėl savo kaltės netinkamai vykdė privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas byloje nėra, šia aplinkybe nesirėmė ir ieškovė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl netenkintas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė