Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje (duomenys neskelbtini) nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini) mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18–19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3–4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į (duomenys neskelbtini) mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000–4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į (duomenys neskelbtini) gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su (duomenys neskelbtini), nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) sankirta, (duomenys neskelbtini), o grįžę į (duomenys neskelbtini), A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2.2. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

3.1. 2011 m. lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., (duomenys neskelbtini) T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis (duomenys neskelbtini) vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20–21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia “, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

3.2. Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 17 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje tik griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu bus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai – užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme bei siekis užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį, kuria pratęstas kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti jam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

6.3. Gynėjas pažymi, kad remiantis EŽTT formuojama praktika, kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą, bet nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Skundžiamos nutarties teiginiai patvirtina, kad pratęsus suėmimo terminą G. J. ne tik nebuvo nustatyta reikšmingesnių pagrindų egzistavimo, tačiau nebuvo įvertinta, jog dalis pagrindų jau yra išnykę.

6.8. Skunde nurodoma, kad tai, jog kitame ikiteisminiame tyrime G. J. yra įtariamas dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo, nepagrindžia to, kad paleistas iš suėmimo jis darys naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas pažymi, kad tas ikiteisminis tyrimas trunka jau ilgą laiko tarpą, iki šiol nėra pabaigtas, nesurašytas kaltinamasis aktas, o tai rodo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad bylą būtų galima perduoti į teismą. Taigi tyrimo metu G. J. pareikšti įtarimai, kurie nebuvo patikrinti teisme, negali turėti jokios teisinės reikšmės. Vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo ir polinkio nusikalsti.

6.9. Gynėjo teigimu, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad G. J. gaudavo lėšų pragyvenimui iš nelegalių veiklų. Kaltinamasis iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo teisėtas pajamas, o vien tai, kad nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. jis niekur nedirbo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo.

6.10. Skunde akcentuojama, kad G. J. sveikatos būklė yra sunki. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina tęsti reguliarų ligos kontrolės monitoringą ir laikytis pateiktų rekomendacijų – vengti kontaktų su aplinkiniais, laikytis tausojančio režimo, pilnavertiškai maitintis, kuo dažniau būti gryname ore. Anot gynėjo, šių gyvenimo sąlygų objektyviai neįmanoma užtikrinti tardymo izoliatoriuje. Pasak gynėjo, jau daugiau nei 45 mėnesius G. J. nėra atliekami reikalingi tyrimai, jo išgyvenamumo tikimybė nėra didelė. Dėl to ilgalaikis G. J. kalinimas tardymo izoliatoriuje gali būti prilygintas nežmoniškam elgesiui ir kankinimui.

6.11. Pasak gynėjo, švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstyta, o ne atmetama be jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslų galima pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones. O nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimo taikymą vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, G. J., pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtintas pamatines žmogaus teises bei EŽTT praktikoje suformuluotas šios teisės normos taikymo taisykles, būtų laikomas suėmime 48 mėnesius (keturis metus), o tai, vertinant šios baudžiamosios bylos kontekste, yra nepateisinama nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. Z., H. B., M. G., V. J., S. A., A. A., nukentėjusiojo A. P. parodymuose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti G. J. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

10. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. J. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. J. kaltinamas padaręs devynias tyčines nusikalstamas veikas, t. y. penkis apysunkius (BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai, 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), du sunkius (BK 180 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 4 dalis) ir du labai sunkius nusikaltimus (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai). Pažymėtina, kad už daugelį G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, nors ir sutiktina su skundo teiginiu, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra vienintelės ir lemiamos sąlygos pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Vis dėlto, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

13. Iš aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis G. J. praeityje buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (išnykęs baustumas), iki suėmimo dirbo, vedęs, turi nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai rodo, kad G. J. yra saistomas tam tikrais socialiniais, ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Kita vertus, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti, jog paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skunde akcentuojami ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, kurie galimai atlikti per pakankamai trumpą laikotarpį (apie pusantrų metų), padarymo. Nuo tokio galimai neteisėto elgesio kaltinamojo nesulaikė ir gynėjo skunde akcentuojama G. J. sveikatos būklė. Nors 2009 m. lapkričio 5 d. operacijos metu kaltinamajam buvo (duomenys neskelbtini), tačiau praėjus mažiau nei vieneriems metams jis galimai padarė dalį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kas rodo, kad G. J. sveikatos būklė jau 2010?2011 m. buvo pagerėjusi. Pažymėtina, kad ir šiuo metu baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė būtų tokia prasta ir trukdytų jam bėgti ir slėptis nuo teismo.

14. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš kaltinimo turinio matyti, kad G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos. G. J., galimai būdamas organizatoriumi, nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, o dalis jų įvykdyta (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Nustatant šią aplinkybę, be pirmiau aptartų duomenų, atsižvelgtina ir į tai, kad be kita ko kitame ikiteisminiame tyrime, kuris jau yra pabaigtas ir rašomas kaltinamasis aktas, G. J. įtariamas galimai organizavęs ir vadovavęs ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris veikė ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio šalyse – (duomenys neskelbtini) ir kitose valstybėse. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog G. J. gali turėti ryšių užsienio valstybėse bei, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti jais pasinaudoti. Be to, kaip matyti iš aptartų duomenų, kaltinamasis G. J. galimai turi ryšių ne tik Europos Sąjungos valstybėse, o ir trečiose šalyse, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra sudėtingas.

15. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatant šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi su tuo susiję baudžiamojoje byloje surinkti kardomosios priemonės pratęsimo klausimui spręsti reikšmingi duomenys, o ne vien kitame ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos aplinkybės. Pažymėtina, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja tai daryti.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, teismui, sprendžiančiam kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ar pratęsimo klausimus, nedraudžiama įvertinti ankstesnius asmens teistumus, net jei jie ir išnykę. Tai, mažų mažiausiai, apibūdina kaltinamojo asmenybę. Pagal teismų praktiką nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, kaip į vieną iš kriterijų apibūdinančių asmens pavojingumą ir polinkį pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles atsižvelgtina ir į ankstesnius asmens teistumus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. J. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę. Vis dėlto šią aplinkybę įvertinus kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų G. J. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste (inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, duomenys dėl kito G. J. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir kt.) darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus.

18. Kaip jau minėta, G. J. nagrinėjamoje byloje kaltinamas dviejų sunkių ir dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu, neteisėtu šaunamųjų ginklų disponavimu, jų kontrabanda ir kt., bei galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje, o G. J. vaidmuo nusikaltimų padaryme galimai buvo aktyvus. Be to, kaltinamajam inkriminuoti ir penki apysunkiai nusikaltimai, kurie galimai padaryti taip pat veikiant organizuotoje grupėje, panaudojant smurtinius veiksmus kitų asmenų atžvilgiu. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų – turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti neįtikusius asmenis. Be to, kitame ikiteisminiame tyrime G. J. įtariamas dar sunkesnių nusikalstamų veikų padarymu. Taip pat nors kaltinamasis Lietuvoje turėjo darbą, tačiau iš kitame ikiteisminiame tyrime G. J. pareikšto įtariamo nustatyta, jog jis galimai organizavo (įkūrė) nusikalstamą susivienijimą, kuris laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2018 m. balandžio 17 d. nusikalstamu būdu gavo piniginių lėšų, su kurių dalimi G. J. laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 17 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. galimai atliko finansines operacijas sudarydamas turto įsigijimo sandorius registruojant turtą trečiųjų fizinių asmenų vardu, t. y. galimai legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis galėjo pragyvenimui gauti lėšų iš nelegalių veiklų. Kaip jau minėta anksčiau, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, sprendžiant dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo tolimesnio taikymo, duomenys iš kito ikiteisminio tyrimo įvertinti visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste.

19. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad G. J. yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y. pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas pratęsti kaltinamojo suėmimą ir pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

20. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją, t y. į tai, kad šiuo metu yra apklausti visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, todėl, pasak gynėjo, paleistas iš suėmimo kaltinamasis netrukdys procesui. Vis dėlto šis argumentas, kaip ir šiuo klausimu skunde cituojama teismų praktika, turi didesnę reikšmę tuomet, kai suėmimo terminas yra tęsiamas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Nagrinėjamu atveju suėmimo terminas G. J. yra tęsiamas kitais pagrindais, kurių nustatymas nėra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija ir (ne)trukdymu procesui.

21. Skunde, prašant paskirti G. J. švelnesnę kardomąją priemonę, didelis dėmesys skiriamas sunkiai kaltinamojo sveikatai. Gynėjas akcentuoja, kad tardymo izoliatoriuje dėl objektyvių priežasčių kaltinamajam negali būti suteiktos būtinos medicinos paslaugos ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Tačiau, kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė būtų itin bloga. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog G. J. nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki šiol periodiškai lankosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje dėl įvairių paslaugų, susijusių su sveikatos priežiūra, teikimu. Jo sveikatos būklę po minėtos 2009 m. lapkričio 5 d. atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos ir toliau stebi šeimos gydytojas, kaltinamajam skiriami reikiami vaistai, pagal rekomendacijas suteikiami papildomi pasivaikščiojimai lauke. Apsilankant pas šeimos gydytoją, vyrauja nusiskundimai susiję su (duomenys neskelbtini). Profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai, plaučių rentgenodiagnostika, odontologinė patikra. Visi šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad G. J. profilaktiniai tyrimai atliekami laiku ir išsamiai, jam teikiama reikalinga medicininė pagalba ir šiuo metu jokių papildomų reikšmingų sveikatos sutrikimų jam nenustatyta.

22. Pasisakant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės, sutiktina su skundo argumentu, kad kaltinamajam G. J. suėmimas taikomas jau daugiau nei tris su puse metų (nuo 2018 m. balandžio 17 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju už kaltinamajam inkriminuojamo sunkiausio nusikaltimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai) padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimą iki 12 metų. Taigi, aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos didžiausios laisvės atėmimo bausmės, kuri galėtų būti paskirta kaltinamajam, todėl nėra pažeidžiami baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti maksimalūs griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminai. Nors kaltinamasis yra suimtas jau pakankamai ilgai, šis laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nelaikytinas neproporcingu. Šiuo atveju taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir didelės apimties (ją sudaro daugiau nei 80 tomų), joje yra daug proceso dalyvių, taip pat yra sudarytas intensyvus bylos nagrinėjimo grafikas (posėdžiai suderinti iki 2022 m. liepos 14 d.). Visa tai rodo, jog bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas, o pirmosios instancijos teismas deda pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau.

23. Kaltinamojo G. J. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad teismas palankiai išsprendė baudžiamojoje byloje kai kuriems kitiems kaltinamiesiems jiems taikyto suėmimo klausimą, jį pakeisdamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti absoliučiu pagrindu priimti analogišką sprendimą dėl G. J.. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą.

24. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Jau minėta, kad remiantis bylos duomenimis, G. J. yra pavojingas visuomenei ir linkęs pažeidinėti nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti labai pavojingas nusikalstamas veikas ? žiaurius nusikaltimus žmogaus sveikatai, šaunamųjų ginklų panaudojimu viešose vietose ir kt. Dėl to nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka paminėtą EŽTT formuojamą praktiką bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

25. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kelios iš tokių kardomųjų priemonių yra užstatas (BPK 133 straipsnis), intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis) ar dokumento paėmimas (BPK 134 straipsnis). Vis dėlto, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, jo turimus ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo G. J. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

26. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam G. J. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam G. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.