Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-09 · Administracinė byla Nr. AS-248-234-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-09
Bylos Nr.
AS-248-234-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS248 - 234/2008Procesinio sprendimo kategorija 50.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr.S-(1.10)-1818-1624-07, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, skundžiant Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje, bei įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir nustatė jam terminą iki 2008 m. vasario 19 d. pateikti mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pripažintina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, ir jis įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjo piktnaudžiavimą patvirtina jo dažni kreipimaisi į teismą. 2007 metais pareiškėjas teismui padavė 12 skundų ir jis taip pat 2008 metais į teismą kreipiasi jau antrą kartą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė naują prašymą, kuriuo prašė sumažinti jam žyminio mokesčio dydį iki 20 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartimi žyminio mokesčio mokėjimo klausimas jau buvo išspręstas ir pareiškėjas buvo įpareigotas šį mokestį sumokėti. Pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra nepasiturintis asmuo, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio. Be to, teismas nenurodė jam mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali būti pripažintas besikreipiančiu į teismą antrą kartą per vieną mėnesį asmeniu, nes du jo 2008 metais paduoti skundai buvo įteikti teismui skirtingais kalendoriniais mėnesiais (sausio ir vasario mėnesį). Be to, dažną pareiškėjo kreipimąsi lemia neteisėta viešojo administravimo subjektų veikla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnis). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo turimi duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuolatos bylinėjasi šiame teisme. Vien tik per antrąjį 2007 metų pusmetį pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 10 skundų ir visi šie skundai teisme buvo gauti, tarp kiekvieno jų nepraėjus mėnesiui laiko. 2008 metais pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė dar du skundus. Paskutinis pareiškėjo 2007 metų skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2007 m. gruodžio 20 d.. 2008 m. sausio 16 d. pareiškėjas padavė dar vieną skundą, o nagrinėjamu atveju jo skundas buvo gautas teisme 2008 m. vasario 4 d.. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju sumokėtų žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatytas mėnesio terminas neturi būti suprantamas kaip kalendorinis mėnuo, nes įstatyme tokios nuorodos nėra.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį jis turi sumokėti. Tačiau žyminio mokesčio dydis yra aiškiai apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnyje, o pareiškėjui, kaip matyti iš jo teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio įstatymo turinys yra žinomas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasBirutė JanavičiūtėDainius Raižys