Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojus bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2015 m. rugpjūčio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. teismo baudžiamuoju paskirta bausme subendrinta, galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2016 m. rugpjūčio 1 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 26 parų arešto bausme; 2018 m. sausio 24 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojus bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi subendrintos 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu ir 2018 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2018 m. gruodžio 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. vasario 19 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2023 m. sausio 4 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, tėvui A. K., o būtent: 2023 m. sausio 4 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiojo kaklą, jį smaugė bei sudavė nukentėjusiajam A. K. rankos kumščiu penkis smūgius į veido sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog buvo tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos po 1,5 metų. Didžiausia klaida buvo tai, kad išgėrė alkoholio. Gėrė su tėvuku, abu apsipyko, susistumdė ir įvyko konfliktas. Į laisvę išėjo sausio 4 d. Namo grįžo pas tėvus, kur gyvena tėvas ir mama. Alkoholį vartojo kartu su tėvuku. Šis jam pradėjo sakyti, kad prisigėrė, nesitvarko ir abu apsižodžiavo. Tada išėjo į lauką ir apsistumdė. Sutinka, kad tyčia smurtavo prieš tėvą. Įvykio metu pats nenukentėjo. Tėvui sudavė į veidą ir iš už nugaros apkabino už kaklo, bei sudavė kelis kartus. Sutinka su kaltinimu, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą. Tėvo atsiprašė ir šis jam atleido. Konfliktas baigėsi tuo, kad nuėjo į kambarį, o tėvas liko lauke ir iškvietė policiją. Girdėjo jį kalbant su pareigūnais. Pareigūnai jį sulaikė, jam buvo nustatytas girtumas virš 2 promilių. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Anksčiau smurtaudavo žmonos atžvilgiu. Tik išėjęs į laisvę jautė įtampą. Po to įvykio alkoholio nebevartoja nė lašo, nes supranta, kad išgėrus yra vienas žingsnis iki nelaimės. Su tėvu susitaikė, šis jam pretenzijų neturi. Padeda tėvams pinigais, padės pastatyti priestatą. Tėvui buvo nubraižytas veidas, nebuvo stipriai sudaužytas, mėlynių nebuvo. Jis ekspertizės nesidarė, nes nieko nebuvo. Jis paskambino policijai, nes buvo išgėręs. Tėvas jokių parodymų prieš jį nenorėjo duoti ir jokių pretenzijų jam neturi. Žmonos atžvilgiu smurtavo po kelių dienų ir nuo tada nebegeria alkoholio. Užimtumo tarnyboje prisiregistravo sausio pabaigoje. Bausmę yra visiškai atlikęs. Vakar (2023 m. vasario 13 d.) pirmą kartą buvo pas tarpininkę, sudarė darbų planą ir savarankiškai ieškosis darbo. Įkalinimo įstaigoje visą laiką dirbo. Iš antstolių buvo 2000 eurų skolos, iš kurių 1000 eurų jau yra išmokėjęs. Įkalinimo įstaigoje įgijo antrą specialybę. Iki tol buvo baigęs tik 6 klases, o įkalinimo įstaigoje pabaigė 8 klases, visą laiką dirbo, atlygino dalį skolos antstoliams. Įkalinimo įstaigoje nebuvo baustas, o išėjusiam į laisvę koją pakišo alkoholis. Santuoką su žmona nutraukė sausio pabaigoje. Būdamas įkalinimo įstaigoje išlaikymą vaikams teikė. Priklausomybę alkoholiui turi, ketina Kaune užsikoduoti nuo alkoholizmo, nes savarankiškai nesusitvarko. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, jei teismas tokį skirtų. Savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, kaltę nuo pat pradžių pripažino.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

4. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2023 m. sausio 4 d., apie 12.00 val. pas jį į namus iš įkalinimo įstaigos grįžo sūnus E. K.. Jis jau grįžo labai girtas ir dar su savimi rankinėje turėjo du degtinės butelius, šampano. Sūnui sakė, kad daugiau nebegertų, tačiau šis užsispyrė ir viskas. Prašė, kad su juo išgertų, tad ir išgėrė vieną butelį degtinės per pusę su sūnumi. Viskas vyko namuose. Nebuvo jokio konflikto, tiesiog sūnui nuo alkoholio „pavažiavo stogelis“ ir jis pradėjo jį tiesiog smaugti suėmęs rankomis už kaklo. Teko susistumdyti su juo. Paleidęs jo kaklą, sūnus rankos kumščiais trenkė jam į veido sritį 5 kartus, tačiau kažkokių rimtų sužalojimų jis tikrai nepatyrė. Atsisako pasiimti užduotį atlikti kūno tyrimą, pas ekspertus neis, atsisako kategoriškai. Juo labiau, kad veide jau nieko nesimato. Jam buvo sukeltas tik momentinis fizinis skausmas. Jį vertina tik 5 balais iš 10. Kai įtariamasis jį baigė mušti, nukentėjusysis iš karto išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Po muštynių sūnus buvo išvežtas. Savo sūnui neturi jokių pretenzijų, jokia žala nei turtinė, nei moralinė nepadaryta. Buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Jokio civilinio ieškinio nereikš, nieko nenori. Būtų jo valia, paprašytų, kad tą ikiteisminį tyrimą nutrauktų. Norėtų su sūnumi susitaikyti. Suprato, kad jam greičiausiai bus paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi nuo jo, kaip nukentėjusiojo. Gal taip ir geriau, kol šis nusiramins ir adaptuosis prie gyvenimo, nes vis tik nelaisvėje buvo daugiau nei metus. O gyventi jis tikrai turės kur, nes pinigų parsivežė. Jei jis pas jį ateitų, žino turintis apie tai informuoti policiją, jei tokia kardomoji priemonė bus paskirta (b. l. 23–25).

5. Liudytoja Z. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad sūnus pas juos į namus grįžo 2023 m. sausio 4 d., apie 18.00 valandą. Jis jau grįžo išgėręs, su savimi dar turėjo alkoholio ir juo pavaišino tėvuką. Gėrė jie abu degtinę, lyg vieną butelį. Ji negali vartoti alkoholio. O kai atsidarė šampano butelį ir jį išgėrė, abu labai pasigėrė ir tada žodis po žodžio pradėjo bartis, po ko sūnus puolė tėvą. Dėl ko tiksliai vyrai pykosi, negali pasakyti. Sūnus tėvui rankos kumščiais davė į veidą. Viskas įvyko labai greitai, tad tikrai nespėjo suskaičiuoti, kiek tų smūgių sūnus sudavė. Lyg pradžioje ir smaugė tėvuką. Po visko vyras išbėgo į lauką ir iškvietė policiją, kuri sūnų sulaikė ir išvežė į areštinę. Sūnus jos nemušė, jokio fizinio skausmo jai nesukėlė (b. l. 47–49).

6. 2023 m. sausio 5 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusįjį, šis nurodė, kad fizinis skausmas buvo sukeltas veido srityje bei kaklo srityje. Veido dešinėje pusėje matyti nežymus paraudimas. Kaklo srityje akivaizdžių sužalojimų nematyti. Kitų sužalojimų neužfiksuota (b. l. 37–42).

7. Iš 2023 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00682-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas nustačius, kad 2023 m. sausio 4 d., apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivų (1,15 prom.) A. K. išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui sumušė neblaivus (2,56 prom.) sūnus E. K., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių kumščiais į veido sritį, bei rankomis paėmęs už kaklo smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. K. GMP atsisakė (b. l. 1–2).

8. 2023 m. sausio 5 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Gyvenamajame name apžiūrėtas svetainės kambarys, kuriame įvyko konfliktas (b. l. 8–14).

9. 2023 m. sausio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas pranešėjo A. K. paaiškinimas, kad su sūnumi kartu vartojo alkoholį, kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus pranešėją pargriovė ant sofos ir kumščiais pradėjo daužyti per veidą, bei rankomis smaugė kaklą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Apžiūrėjus nukentėjusįjį užfiksuotas paraudimas dešinėje veido pusėje (b. l. 15–18).

10. 2023 m. sausio 5 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) apžiūrėjus nukentėjusįjį A. K., užfiksuotas nežymus paraudimas nukentėjusiojo veido dešinėje pusėje (b. l. 37–42).

Motyvuojamoji dalis

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2023 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs rankomis nukentėjusiojo A. K. kaklą, jį smaugęs bei sudavęs nukentėjusiajam rankos kumščiu penkis smūgius į veido sritį ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti. E. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusįjį ir taip gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. E. K. smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nario – kartu gyvenančio tėvo atžvilgiu, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas devynis kartus, iš kurių aštuonis – už analogiškus šioje byloje inkriminuojamai, nusikalstamas veikas – smurtą šeimos narių atžvilgiu, paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs. Pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikęs, iš pataisos namų paleistas 2023 m. sausio 4 d. (b. l. 56–72). E. K. per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 73–74). Registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nedirbantis. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Atsižvelgiant į anksčiau (14 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas dešimtą kartą, be kita ko – devintą kartą už analogišką nusikaltimą, t. y. sukeltą fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nario atžvilgiu. Nors ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes, taipogi ir griežčiausias – terminuoto laisvės atėmimo, atlikęs, tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, vėl nusikalto vos paleistas iš pataisos namų atlikęs 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. tą pačią dieną, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas didesnis už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. K. į šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 4 d. 22.45 val. iki 2023 m. sausio 5 d. 13.55 val. (viena para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – vieną laisvės atėmimo dieną (b. l. 89–96).

18. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. K. padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai ne pirmoji, už analogišką nusikalstamą veiką jis teisiamas devintą kartą, bausmes atlikęs. Pastebėtina, jog ankstesniais teismų sprendimais paskirtas švelnesnes (laisvės apribojimo, arešto) bausmes kaltinamasis atliko tinkamai, teikimų dėl švelnesnių bausmių pakeitimo griežtesnėmis ar kitų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo jam laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2022 m. teisme negauta. E. K. pateisino ir teismo parodytą pasitikėjimą pritaikius jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą – pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 1 metams, paskyrus įpareigojimus ir draudimus. Nors kaltinamasis šiuo atveju vėl nusikalto tik paleistas iš pataisos namų, kur atliko 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamasis ir nukentėjusysis girtavo kartu (A. K. nustatytas 1,15 promilės, E. K. – 2,56 promilės girtumas), smurtiniai kaltinamojo veiksmai truko trumpai, smurto žymių ant nukentėjusiojo kūno neužfiksuota (išskyrus nežymų paraudimą veide), nukentėjusysis jam sukeltą fizinį skausmą įvertino kaip momentinį (5 balais iš galimų 10), pas medicinos ekspertą vykti atsisakė, nuo pat pradžių pareiškė sūnui pretenzijų neturintis, civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nuoširdžiai apgailestavo dėl tokio savo poelgio, teismo posėdžio metu patvirtino tėvo atsiprašęs ir šis jam atleidęs, paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo reikalavimų nepažeidė, bei kaltinamojo pripažinimą turint priklausomybę alkoholiui, kuri, jo įsitikinimu, labiausiai įtakoja nusikalstamą jo elgesį, ir ryžtą gydytis šią priklausomybę tiek savarankiškai, tiek teismui įpareigojus, teismo vertinimu, suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti E. K. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip suteikiant galimybę jam pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dirbti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismo nuomone, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas ir neizoliavus E. K. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą įstatymu numatyto termino vidurkiui, paskyrus jam įpareigojimus/draudimus, padėsiančius keisti jo elgesį.

20. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 109–111).

21. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

22. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

23. Proceso išlaidų byloje nėra.

24. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. K. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. K. į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 4 d. 22.45 val. iki 2023 m. sausio 5 d. 13.55 val. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

5) gydytis priklausomybę alkoholiui;

6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.