Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2S-1192 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2021 m. sausio 14 d. prašymu Nr. B5-46 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 17 d., metu išnagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus ir 2021 m. vasario 22 d. Siūlymu „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ pasiūlė Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Marijampolės PN į Vilniaus PN Pusiaukelės namus.

Vilniaus PN 2021 m. vasario 23 d. raštu „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ Nr. 42-623 (toliau – ir Vilniaus PN raštas), pareiškėjo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus netenkino.

Pareiškėjas su 2021 m. vasario 25 d. skundu dėl Vilniaus PN rašto, kreipėsi į Departamentą. Departamentas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-1192 sutiko su Vilniaus PN Rašte išdėstytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus ir 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.

Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento 2021 m. kovo 22 d. sprendimu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-1192 su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises.

BVK 69 straipsnio 3 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus. BVK 69 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės aktų pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.

Pagal BVK 69 straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 papunktis); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 papunktis). Aprašo 5 punkte numatyta, jog nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas.

Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Aprašo 10 punkte numatyta, jog drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 papunktis); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 papunktis); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 papunktis); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 papunktis).

Drausmės komisija nagrinėdama nuteistojo prašymą privalo įvertinti Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. Drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 papunktis); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 papunktis); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 papunktis); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 papunktis); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 papunktis); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 papunktis); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 papunktis); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 papunktis); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 papunktis).

Nustatyta, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje bei Aprašo 3 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau pažymėtina, jog BVK 69 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė – „gali būti perkelti“, taip pat Apraše nurodomas reikalavimas Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis BVK 69 straipsnio 2 dalimi. Taigi, netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas aplinkybes bei motyvuodama tokį savo sprendimą.

Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, iš esmės akcentuoja dvi nustatytas neigiamas savybes: 1) nusikalstamas veikas pradėjo jauno amžiaus; 2) ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose nesilaikymas. Su šiomis nustatytomis savybėmis pareiškėjas nesutinka, jo įsitikinimu, nusikalstamų veikų nepradėjo daryti jauno amžiaus, taip pat nesupranta, kaip su perkėlimu į Vilniaus PN Pusiaukelės namus yra susijęs faktas, jog pareiškėjas yra 5 kartas vedęs.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija 2021 m. vasario 22 d. Siūlyme „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo remiamasi Vilniaus PN rašte, įvertino 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 85/04-96 ir nustatė, jog pareiškėjas palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 8 kartus paskatintas, nebuvo baustas, taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nevartoja psichoaktyvių medžiagų. Tačiau Rašte atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nusikaltimus pradėjo vykdyti gana jauname amžiuje, nusikalstamam elgesiui būdingi bendri bruožai – modelis, kas suponuoja prielaidą apie nusikalstamo elgesio profilio pasirinkimą bei įsitvirtinimą. Neigiamai įvertintos pareiškėjos nuostatos į jo apribojimus, kadangi buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau juos pareiškėjas pažeidė ir taip nepriėmė taikomų poveikio priemonių. Įvertinta, jog pareiškėjas nesprendžia problemų, nesilaiko ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose, todėl keliama prielaida apie būdingą nestabilumą santykiuose. Nurodyta, jog pareiškėjas išlieka menkinantis savo vaidmenį nusikaltimuose. Taip pat pabrėžiamas prastas saviveiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu. Mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveiki pasiekiant nusikalstamo elgesio prevencijos. Taikytos programos resocializacijos procese buvo daugumoje psichoedukacinės ir nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Išanalizuota pareiškėjo kriminalinė patirtis ir pastebėta, jog savo gyvenimo būdo pareiškėjas nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas. Elgesiui yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėjo nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai – smurtas prieš partnerę, impulsyvus siekis tenkinti savo reikmes. Pareiškėjui sunku atpažinti nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti. Būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas. Šie charakterizuojantys bruožai leidžia kelti prielaidas apie vis dar aktualią smurtinio bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, poreikį pareiškėjui dalyvauti ne tik prevencinio pobūdžio socialinės reabilitacijos priemonėse, bet ir intervencijose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus. Tiek Komisijos 2021 m. vasario 22 d. Siūlyme „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“, tiek Vilniaus PN Rašte ir Departamento Sprendime nenurodomos vien tik dvi pareiškėjo neigiamos savybės (nusikalstamų veikų pradėjimas jauno amžiaus ir ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose nesilaikymas). Atsakovas įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas pareiškėjo savybes, rėmėsi Socialinio tyrimo išvada bei Komisijos Siūlymu. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas būtų nustatęs tik dvi anksčiau minėtas neigiamas pareiškėjo savybes, tai būtų pagrindas teigti, jog atsakovas nepakankamai įvertino aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas išnagrinėjo dokumentinę medžiagą, susijusią su nuteistojo prašymu perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, ir įvertino kitas svarbias aplinkybes. Taigi, neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus įtakojo ne tik nusikalstamų veikų pradėjimas būnant jauno amžiaus bei ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose nesilaikymas, bet ir tai, jog pareiškėjas yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, teigiama, jog pareiškėjas išlieka menkinantis savo vaidmenį nusikaltimuose, prastas savitaigos veiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu. Nustatyta, jog pareiškėjo mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveikio siekiant nusikalstamo elgesio prevencijos, programos resocializacijos procese buvo nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas savo gyvenimo būdo nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas. Jo elgesiui yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai. Pareiškėjui yra sunku atpažinti nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti, būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas. Taigi, pareiškėjas akcentuoja palankius sau pavienius socialinio tyrimo duomenimis, o sprendimus priėmusios institucijos įvertino visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus. Vien tai, kad Komisija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti gana jauname amžiuje ir tai, jog pareiškėjas patyrė artimų santykių sunkumus, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtų ir pagrįstų sprendimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas įvertino pareiškėjo skundą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus argumentus, kodėl pareiškėjo prašymas jį perkelti iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus atmestinas ir Vilniaus PN sprendimas paliekamas galioti. Sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus yra teisėti ir pagrįsti, jie negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjui išaiškintina, jog remiantis Aprašo 19 punktu, tuo atveju, jei nuteistojo prašymas perkelti į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, nuteistasis pakartotinai su prašymu perkelti į pusiaukelės namus, gali kreiptis ne ankščiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo netenkinti prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimo dienos. Nuo Vilniaus PN 2021 m. vasario 23 d. rašto „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus priėmimo, yra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu jį perkelti į pusiaukelės namus. Be to, po sprendimų priėmimo galėjo pasikeisti pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikų ir jų valdymo vertinimas, kas sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis su nauju prašymu dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.