Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK) viršininko apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. 9.20 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), alaus bare „(duomenys neskelbtini)“, pardavė L. M. už 5,50 Lt vieną cigarečių pakelį „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderole, tuo pažeisdamas ATPK 163² straipsnio 1 dalį.

Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK nuomone, visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai įrodo A. B. kaltę dėl ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, nesurinko visų galimų įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Ir sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nesirėmė vien tik liudytojos L. M. 2012-09-01 paaiškinimu, surašytu policijos pareigūno, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausiama L. M. nurodė visiškai skirtingas aplinkybes, nei nurodytos jos paaiškinime. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių liudytojos paaiškinime užfiksuotas aplinkybes. Tai, kad byloje nebuvo apklaustas administracinį teisės pažeidimą užfiksavęs policijos pareigūnas, nagrinėjamu atveju nelaikytina proceso pažeidimu, kadangi minėtas pareigūnas įvykio aplinkybes išdėstė tarnybiniame pranešime (4 b. l.), kuris yra pakankamai išsamus ir kurį įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad policijos pareigūno užfiksavusio administracinį teisės pažeidimą apklausa yra būtina tais atvejais, kai yra sprendžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta atsakomybėn traukiamo asmens teisė administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3061/2010).

Teismas pažymi, kad tiriant įrodymus administraciniame procese mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (toliau – BPK) (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK gautos ir registruotos anoniminės informacijos apie tai, kad bare gali būti pardavinėjamos cigaretės su nelietuviškomis banderolėmis, kadangi nėra galimybės šių duomenų patikrinti, ir šių duomenų nepatvirtina byloje surinkta medžiaga.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ėmėsi priemonių išaiškinti visas esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas procesinių teisės normų, motyvavo nutarime padarytas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.