Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Ugniui Rauckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato S. T. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR-N-5076-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyr. specialistas 2021 m. lapkričio 23 d. E. U. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 303 straipsnio 4 dalį.

Institucijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-5076-2021 E. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2021 m. kovo 3 d. iki balandžio 20 d. užsakė transliuoti reklamą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei reklamavo prekybos centro (duomenys neskelbtini) produkciją internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) bei LED ekrane ((duomenys neskelbtini)), naudodamas Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D priedams priklausančius gyvūnus – liūtą ir tigrą, neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, kai tai yra privaloma. Minėti gyvūnai priklauso (duomenys neskelbtini). Reklamavimas, naudojant šiuos gyvūnus, įeina į Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 1.1 punkte apibrėžtą prekybos sąvoką, todėl šiuo atveju galioja Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių nuostatos. Šių taisyklių 6.2 punkte nurodyta, kad be leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų (taisyklių 3 priedas) draudžiama prekiauti (šiuo atveju – naudoti gyvūnus reklamos tikslais) (išskyrus (išvežimą)) gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jei gyvūnai yra rūšių, nurodytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose. Šioje reklamoje buvo naudojami katinių (Felidae) šeimos atstovai, o visa katinių šeima, išskyrus namines kates ir vilpišius, yra įtraukta į minėtus priedus. Nurodyta, kad E. U., būdamas atsakingu asmeniu ir naudodamas minėtus gyvūnus reklamoje, pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 658/831/743, 1.1 ir 6.2 punktų reikalavimus. Jam paskirta 165 Eur bauda.

2022 m. sausio 6 d. teisme gautas iš Institucijos persiųstas E. U. atstovo advokato S. T. skundas dėl Institucijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo. Skundu jis prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. U. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas formaliai, neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju pats E. U. laukinių gyvūnų nenaudojo, transliuojant buvo naudojami tik jų atvaizdai pagal 2021 m. sausio 8 d. tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. U. ir (duomenys neskelbtini) pirmininko E. L. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą. Filmavimo metu šiuos gyvūnus naudojo (duomenys neskelbtini), kuris ir yra jų savininkas. Už Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose nurodytus gyvūnus yra atsakingas asmuo, kuris faktiškai juos valdo. Taigi šiuo atveju už skundžiamame nutarime nurodytų laukinių gyvūnų – tigro, liūto – naudojimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini), o ne E. U., kuris nėra nutarime nurodytų gyvūnų savininkas ar valdytojas. Kaip matyti, tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turėjo visus leidimus ir sertifikatus gyvūnų naudojimui kuriant baldų reklamą. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad E. U. skundžiamame nutarime nurodytu metu reklamavo Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose nurodytus gyvūnus ir taip skatino juos įsigyti ar vykdė prekybą jais, nes šiuo atveju (duomenys neskelbtini) transliuotoje reklamoje buvo reklamuojami ne gyvūnai, jų dalys ar jų produktai, o baldai, kurie nėra pagaminti iš nurodytų gyvūnų, šia reklama nėra skatinama įsigyti (duomenys neskelbtini) nelaisvėje laikomus gyvūnus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovo įsitikinimu, nutarime nepagrįstai remiamasi Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 1.1 punkte apibrėžta prekybos gyvūnais sąvoka. Pasak atstovo, nelaisvėje išveistų (auginamų) laukinių gyvūnų atvaizdų naudojimas reklaminiame klipe, šiuo atveju reklamuojant baldus, šiose taisyklėse nėra reglamentuotas ar draudžiamas. Todėl E. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn visiškai nepagrįstai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą. Nurodo, kad reklaminiame klipe vaizduojami gyvūnai – tigras ir liūtas, priešingai, nei teigia pareiškėjo atstovas, buvo nufilmuoti ne (duomenys neskelbtini), kaip numatyta pateiktoje 2021 m. sausio 8 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje, o patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos priklauso (duomenys neskelbtini), kurios dukterinė įmonė yra (duomenys neskelbtini). Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 1.1 punkte nustatyta, kad jos reglamentuoja ir gyvūnų, jų dalių, produktų užrašų ant etikečių reklamavimą. Akivaizdu, kad reklamavimas įeina į šių taisyklių teisinio reguliavimo sritį, todėl šiuo atveju galioja minėtos nuostatos. Nors Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse ir nėra apibrėžta, ar reklamoje vaizduojami gyvūnai turi būti reklamos objektas, ar naudojami pasiekti kitus reklamos tikslus, tačiau visais atvejais jų naudojimas reklamose įeina į Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reguliavimo sritį. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), būdama šio reklaminio klipo užsakove, minėtus gyvūnus naudojo reklamos tikslais, todėl pagrįstai taikytos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6.2 punkto nuostatos, kurios numato, kad be leidimo (taisyklių 3 priedas) draudžiama prekiauti (šiuo atveju – naudoti gyvūnus reklamos tikslais) gyvūnais, nurodytais Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. atstovas advokatas S. T. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad E. U. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už reklamos, kurioje naudojami laukiniai gyvūnai – liūtas ir tigras, transliavimą. Pats E. U. minėtų laukinių gyvūnų nenaudojo, juos naudojo (duomenys neskelbtini), kuris yra šių gyvūnų savininkas, ir jis visus reikiamus leidimus turėjo. Kadangi E. U. nėra šių gyvūnų savininkas, valdytojas ar naudotojas, todėl jis neprivalėjo gauti jokių leidimų reklaminio klipo kūrimui. E. U. naudojo laukinių gyvūnų atvaizdą pagal 2021 m. sausio 8 d. bendradarbiavimo susitarimą, kuriame nurodyta, kad visais leidimais dėl gyvūnų naudojimo reklamose pasirūpina (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju E. U. niekaip negali atsakyti už gyvūnų savininko teisėtus ar neteisėtus veiksmus. Be to, šis reklaminis klipas buvo kuriamas ne skatinti įsigyti laukinius gyvūnus, o baldus, kurie nėra pagaminti iš nurodytų gyvūnų. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, kurių pažeidimu yra kaltinamas E. U., aiškiai reglamentuoja tai, jog laukiniai gyvūnai nebūtų pardavinėjami be leidimo, taip pat ir reklamuojami, taip skatinant juos įsigyti, tačiau šiose taisyklėse minėtų gyvūnų atvaizdų transliacija nėra reglamentuota. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad rodant reklaminį klipą, kuriame yra vaizduojami gyvūnai, yra skatinama domėtis laukinių gyvūnų įsigijimu, tačiau taip negalima išplėsti teisės akto reglamentavimo ribų.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Ugnius Rauckis paaiškino, kad asociacijai (duomenys neskelbtini)buvo išduotas leidimas Nr. 4 laikyti laukinius gyvūnus zoologijos sode. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo buvo leidžiama (duomenys neskelbtini) naudoti zoologijos sode laikomus gyvūnus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausantys laukiniai gyvūnai buvo filmuojami E. U. vadovaujamos įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kadangi E. U. yra šių patalpų savininkas, būtent jis turėjo užtikrinti visas reikiamas sąlygas šių gyvūnų filmavimui minėtose patalpose ir gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros tam reikalingus leidimus. Šiuo atveju Aplinkos apsaugos agentūros specialistai turėjo įvertinti, ar filmuojant laukinius gyvūnus bus laikomasi visų saugos reikalavimų, ir nuspręsti, ar galima filmavimui išduoti leidimą, ar ne. Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, yra suprantama, kad šie gyvūnai buvo filmuojami ne siekiant skatinti jų pardavimą, o baldų reklamai, tačiau šiuo atveju, vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3 priedu, būtent patalpų savininkui (ne pačių gyvūnų savininkui), kaip reklamos užsakovui, buvo būtina gauti leidimą reklamos kūrimo metu laikyti gyvūnus minėtose patalpose. Jei gyvūnai būtų buvę filmuojami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriui jokių pretenzijų nebūtų buvę. Siekiant išsiaiškinti, ar pats (duomenys neskelbtini) vadovas galėjo kažkur kitur iš zoologijos sodo vežti gyvūnus, ar tokia jo veika atitiko teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidė, bus atliekamas atskiras tyrimas. Nors asociacijos (duomenys neskelbtini) direktorius atsakyme Institucijai nurodė, kad laukiniai gyvūnai buvo naudojami (duomenys neskelbtini) reklamai, tačiau tokie jo teiginiai vertintini kritiškai, nes, kaip žinoma, šie gyvūnai buvo naudojami būtent baldų reklamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. U. administracinė nuobauda paskirta už ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į laukinių gyvūnų apsaugą reguliuojančius teisės aktus. Administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas bei nutarimas priimtas dėl to, jog E. U., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2021 m. kovo 3 d. iki balandžio 20 d. užsakė transliuoti reklamą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei reklamavo prekybos centro (duomenys neskelbtini) produkciją internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) bei LED ekrane ((duomenys neskelbtini)), naudodamas Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D priedams priklausančius gyvūnus – liūtą ir tigrą, neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų. Taip E. U., būdamas atsakingu asmeniu ir naudodamas minėtus gyvūnus reklamoje, pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 658/831/743, 1.1 ir 6.2 punktų reikalavimus.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad E. U. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. atstovo skundo turinio bei teisme duotų paaiškinimų matyti, kad byloje nėra ginčo, jog E. U. užsakytoje baldų reklamoje buvo naudojami Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose nurodyti gyvūnai – liūtas ir tigras, tačiau nesutinkama su tuo, kad E. U., kaip šios reklamos užsakovui, kilo pareiga gauti leidimą prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) transliuotoje reklamoje buvo reklamuojami ne gyvūnai, jų dalys ar jų produktai, o baldai, kurie nėra pagaminti iš nurodytų gyvūnų, šia reklama nebuvo skatinama įsigyti (duomenys neskelbtini) nelaisvėje laikomus gyvūnus, todėl minėtos reklamos transliavimas negali būti prilygintas prekybai gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dieną Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės su visais pakeitimais ir papildymais, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743, buvo netekusios galios (jos neteko galios 2021 m. gruodžio 9 d.). Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta prekybos laukiniais gyvūnais sąvoka, numatyta, jog tai laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems, įskaitant reklamavimą arba parduoti skatinančio veiksmo skelbimą ir kvietimą tartis, laikymas prekybai, vežimas komerciniais tikslais, įvežimas į Lietuvos Respubliką (įskaitant ir įvežimą iš jūros) iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimas iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, viešas eksponavimas, siekiant gauti pajamų, viešų vietų puošimas laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų. Minėto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuoja šis įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. Šiai dienai šios taisyklės nėra patvirtintos. Tačiau tiek iš minėtame įstatyme įtvirtinto prekybos laukiniais gyvūnais reglamentavimo, tiek ir iš jau negaliojančių Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas laukinių gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų prekybą jų reklamavimui prilygino tik tokiu atveju, jei toks gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų reklamavimas skatintų jų pardavimą, ir jokių išlygų šiame reglamentavime nėra numatyta. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. U., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užsakė ne Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose nurodytų gyvūnų reklamą, siekiant paskatinti šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų pardavimą, o reklamavo savo vadovaujamos įmonės produkciją (baldus), kuri nebuvo pagaminta iš minėtų gyvūnų, reklamoje naudojant (duomenys neskelbtini) laikomus gyvūnus – liūtą ir tigrą. Taigi šia reklama buvo siekiama patraukti vartotojų dėmesį į reklamuojamus baldus, o ne reklamuojami patys gyvūnai, turint tikslą jais prekiauti. Su tuo sutinka ir pati Institucija. Atsižvelgiant į tai, nors šiuo atveju E. U. užsakytos baldų reklamos klipo kūrime ir buvo naudojami Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A-D prieduose nurodyti gyvūnai, tačiau nėra pagrindo šių veiksmų traktuoti kaip prekybą jais, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme. Sutiktina su pareiškėjo atstovu, kad šiuo atveju už tinkamą nurodytų gyvūnų laikymą ir naudojimą reklaminio klipo filmavimo metu atsakomybė tenka ne E. U., o asmeniui, kuris šiuos gyvūnus faktiškai valdo. Nustatyta, kad minėti gyvūnai priklauso asociacijai (duomenys neskelbtini), būtent šiai įstaigai, vadovaujantis Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, ir buvo išduotas leidimas laikyti laukinius gyvūnus. Taigi jei (duomenys neskelbtini), gabendamas jam priklausančius gyvūnus į reklaminio klipo filmavimo vietą ar filmavimo vietoje pažeidė kokias nors šių gyvūnų laikymo ir naudojimo sąlygas, E. U. su tuo niekaip nesusijęs ir nėra už tai atsakingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija, patraukdama E. U. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį, netinkamai pritaikė įstatymą, todėl E. U. atstovo skundas tenkintinas, Institucijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, E. U. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 303 straipsnio 4 dalyje, požymių.

E. U. atstovas prašo priteisti iš valstybės E. U. naudai 1 200 Eur, o (duomenys neskelbtini) naudai – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą administracinio nusižengimo byloje, prie prašymo pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2021 m. balandžio 23 d., rugpjūčio 9 d., spalio 20 d. ir 2022 m. sausio 19 d. sąskaitas bei mokėjimų pavedimo kopijas). ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos. BPK 106 straipsnis nereglamentuoja išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog specialioji išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad šiuo metu įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad E. U., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas, kaip jau minėta, atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti E. U. iš valstybės. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas. E. U. atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir (duomenys neskelbtini) patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti jas iš valstybės. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) šioje byloje nėra proceso dalyvis, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas minėtos bendrovės direktorius, o ne pati bendrovė, todėl tenkinti šią prašymo dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. atstovo advokato S. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-5076-2021, kuriuo E. U. pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 165 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti E. U. iš valstybės 1 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Prašymo dalį, kuria prašoma priteisti iš valstybės (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.