Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8490-940/2018 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijai, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, prašė priteisti iš atsakovo 34 824,76 Eur žalos atlyginimą VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui bei visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsižvelgdamas į žalos padarymo vietą, ieškovo ir žalą patyrusio juridinio asmens buveinę bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje gauta medžiaga, kurioje esančios informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą pagrindu, atlikus savarankišką tyrimą, nustatyta, jog dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinto neteisėtu VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo įsakymo „Dėl darbo sutarties su girininku J. M. nutraukimo“, Panevėžio miškų urėdija išmokėjo pastarajam priteistą išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu nebūtų priimtas neteisėtas įsakymas, Panevėžio regioninis padalinys išlaidų nebūtų turėjęs ir žalos nepatyręs. Atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, darbdavys įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą iš ją sukėlusio asmens – buvusio urėdo V. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 11 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 29 straipsnis) ir išaiškino ieškovui, jog jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių ir nurodo, jog atsakovas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui turtinę žalą (neteisėtai atleisdamas (duomenys neskelbtini) girininkijos girininką J. M.) padarė eidamas darbo – Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo pareigas. Teismo vertinimu, CPK 30 straipsnio 6 dalis netaikoma ginčams dėl turtinės žalos atlyginimo, kilusiems iš darbo teisinių santykių, todėl nagrinėjamu atveju ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, įtvirtintas CPK 29 straipsnyje, t. y. pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Nurodo, kad ieškovas, galėdamas, tačiau neprivalėdamas, ieškinį pareikšti pagal atsakovo gyvenamąją vietą, teisėtai, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, realizavo įstatymų leidėjo jam suteiktą galimybę ieškinį pateikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Šiuo atveju Panevėžio apygardos prokuratūros, kaip biudžetinės įstaigos filialo, buveinė yra Respublikos g. 54, Panevėžys, be to, žala buvo padaryta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui, kurio buveinė yra Parko g. 32, Panevėžys. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių, atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog CPK 30 straipsnio 6 dalis netaikoma ginčams dėl turtinės žalos atlyginimo, kilusiems iš darbo teisinių santykių, todėl nagrinėjamu atveju ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, įtvirtintas CPK 29 straipsnyje. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.

12. CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

13. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio interesais reiškia reikalavimą atlyginti žalą, kuri atsirado dėl buvusio urėdo V. K. neteisėtų veiksmų atleidžiant iš pareigų (duomenys neskelbtini) girininkijos girininką J. M.. Kaip matyti, ieškovo buveinė yra Respublikos g. 54, Panevėžys, žala buvo padaryta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioniniam padaliniui, kurio buveinė yra Parko g. 32, Panevėžys. Tokiu būdu, sutiktina su apeliantu, jog galėdamas, tačiau neprivalėdamas, ieškinį pareikšti pagal atsakovo gyvenamąją vietą, jis teisėtai realizavo įstatymų leidėjo jam suteiktą galimybę ieškinį pateikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo.

14. Kaip minėta, iš ieškinio matyti, kad jo dalykas yra 34824,76 Eur nuostolių (tiesioginės žalos) atlyginimas dėl, ieškovo nuomone, neteisėtų atsakovo, buvusio urėdo, veiksmų vykdant jam pagal darbo sutartį pavestas vykdyti funkcijas darbo teisinių santykių srityje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį atsisako priimti ir todėl, kad CPK 30 straipsnio 6 dalis netaikoma ginčams dėl turtinės žalos atlyginimo, kilusiems iš darbo teisinių santykių. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes minėta išvada nemotyvuota ir nepagrįsta teisiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju tos aplinkybės, kokia deliktinė atsakomybė (civilinė ar materialinė pagal darbo teisės normas) galimai bus taikyta atsakovui, kokios materialinės teisės normos bus taikomos išnagrinėjus bylą iš esmės, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo neturi reikšmės sprendžiant ginčo teismingumo klausimą, juo labiau, kad teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, parengiamojoje bylos stadijoje ir negali spręsti šių klausimų.

15. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad ieškinys, kuriuo reikalaujama žalos atlyginimo, galėjo būti pareikštas pagal ieškovo buveinės ir (ar) žalos padarymo vietą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias alternatyvų teritorinį teismingumą ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartis naikinama, o civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.