- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-298-81-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas, Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, nuteistajam A. L. , nukentėjusiajai I. L. , jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš nuteistojo priteista 1500 Lt neturtinei žalai I. L. atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. už tai, kad mušdamas savo žmoną I. L. sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. 2006m.rugpjūčio 02d. apie 13 val. savo namų, esančių Parko g. 1, Dievogalos kaime, Kauno rajone, kieme prie kasamo vandentiekio griovio kastuvo kotu smogė I. L. į smakrą, o jai nubėgus į virtuvę, iš paskos atėjęs A. L. ranka smogė jai į dešinės pusės veido sritį, suspaudė kaklą, sudavė ranka keletą kartų per galvą. Tos pačios dienos vakare apie 22 val. I. L. būnant kambaryje, A. L. išlaužė kambario durų užraktą, rankomis smogė jai į galvą, stumdė.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują-išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nesutinka su bausme ir teismo bylos aplinkybių vertinimu. Teigia, kad liudytojai K. L. ir J. V. buvo tiesioginiai liudytojai ir jų parodymai turėtų būti laikomi tiesioginiais įrodymais, tuo tarpu liudytojos V. O. parodymai išvestiniai, ji apie įvykį žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimo, be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad pas liudytoją V. O. nukentėjusioji atvyko po dviejų valandų po konflikto, todėl sužalojimai jai galėjo būti padaryti būtent tuo metu. Apelianto manymu liudytojo E. Š. parodymai turi būti atmesti kaip neturintys ryšio su nagrinėjama byla. Apelianto teigimu teismas turėjo suabejoti nukentėjusiosios ir liudytojos V. O. parodymais, nes bylos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad jis kaltas dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo, visos abejonės turi būti sprendžiamos kaltinamojo naudai. Taip pat apeliantas nurodo, kad liudytojas S. T. netiesioginis įvykio liudytojas, jo parodymai abstraktaus pobūdžio ir neturi būti vertinami kaip įrodymai. Nuteistasis pabrėžia ir pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, t.y. kad ji puolė nuteistąjį, stumdėsi, atėmė kastuvą, metė akmenį, šakes. Aplinkybės, kad jis nesirūpina šeima, tiesiogiai nesusijusios su nagrinėjama byla, tai civilinės teisės reguliavimo sritis. Jis nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo pripažintas kaltu, nepadarė.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nukentėjusiosios, jos atstovės, prokurorės, prašiusių nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo kaltė dėl LR BK 140 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas išsamiai ištirtais ir nešališkai, visapusiškai įvertintais įrodymais, - nukentėjusiosios I. L. , liudytojos V. O. , specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, nes jos parodymai nuoseklūs ir išsamūs nuo proceso pradžios. Nukentėjusioji savo skunde privataus kaltinimo tvarka nurodė, kad ne kartą patyrė buvusio sutuoktinio A. L. fizinį smurtą, kreipėsi į policijos įstaigą, bet ikiteisminius tyrimus buvo atsisakoma pradėti, kadangi tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai- specialistų išvados, kuriose konstatuojami nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1, b.l. 16, 17, 18, 21). Nukentėjusioji nurodė, kad paskutinį kartą ji patyrė iš sutuoktinio fizinį smurtą ir kreipėsi pas specialistus 2006-08-03 ir jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Patikslintame skunde (t1, b.l. 48-49) nukentėjusioji nurodė konkrečias įvykio aplinkybes: 2006-08-02 apie 13 val. vyras trenkė kastuvu per smakrą, tos pačios dienos vakare išlaužęs duris kumščiais daužė galvą, smaugė už gerklės. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat ji patikslino, kad po to kai vyras sudavė kastuvu, parbėgus į virtuvę jis taip pat trenkė ranka į dešinę veido pusę, po to dar du-tris kartus sudavė per galvą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji taip pat parodė, kad tos pačios dienos vakare vyras įsiveržė į kambarį, tris keturis kartus kumščiu smogė į galvą. Nukentėjusiosios parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus, laiko, sužalojimų pobūdžio patvirtinami byloje esančia specialisto išvada Nr.G-2600/06(02) (t1, b.l. 28), kurioje konstatuoti sužalojimai –patinęs dešinės akies vokas, šalia rausva kraujosruva, patinusi apatinė lūpa, vidiniame lūpos paviršiuje žaizdelė, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog jai buvo suduoti smūgiai į smakrą, dešinę veido sritį. Taip pat nukentėjusiajai konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje momeninėje srityje, smilkininės srities sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, kas patvirtina, kad nukentėjusiajai tikrai buvo suduoti smūgiai į galvą. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai 5 trauminių poveikių pasekoje, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog jai buvo suduota iš viso ne mažiau 5 kartus kumščiu į galvos sritį, tame tarpe ir smūgis su kastuvo kotu. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos V. O. parodymai, kuri parodė, kad įvykio dieną apie 15 val. matė nukentėjusiąją savo seserį sumuštą, jai buvo ištinusi lūpa, praskelta galva, pasakojo, kad ją mušė vyras. Tuo tarpu liudytojų K. L. ir J. V. parodymus teismas vertino kritiškai, nurodė šio vertinimo motyvus, o būtent tai, kad jų parodymai neatitinka ne tik nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, bet ir paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl šių liudytojų parodymų vertinimo išsamūs ir teisėjų kolegija su jais sutinka. K. L. ir J. V. nurodė, kad nukentėjusioji svaidė į kaltinamąjį grumstus ir šakes po antro susistumdymo, o po to ji išvažiavo viena, tuo tarpu kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusioji į jį šakes ir grumstus mėtė po pirmo jų susistumdymo, be to nustatyta, kad L. išvažiavo ne tuoj pat po konflikto ir ne viena, o su dukra.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota tarp 13 val. ir 15 val. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir išsamiai įvertintais surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiąją sumušė 2006-08-02 apie 13 val. namuose A. L. , po to A. L. dar buvo sumušta tos pačios dienos vakare. Tą patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas pagrįstai rėmėsi, liudytojos V. O. parodymai bei specialisto išvada. Liudytojų K. L. ir J. V. parodymai, kad konflikto metu jokių smūgių nukentėjusiajai A. L. nesudavė atmesti, vertinti kritiškai, todėl byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji galėjo būti sumušta kitur, kito asmens.
Be to, apeliantas nurodo, kad liudytojų S. T. , E. Š. parodymai netiesioginiai, abstraktaus bendro pobūdžio ir neturi būti vertinami kaip įrodymai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymų ir nevertino kaip įrodymų, nes nei vienas iš jų negalėjo papasakoti apie konkretų 2006-08-02 įvykį. Pirmosios instancijos teismas atmetė liudytojų K. L. bei J. V. parodymus, vertino juos kritiškai, o įrodinėdamas A. L. kaltę rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojos V. O. parodymais, specialisto išvada.
Nuteistasis skunde pabrėžia pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, kad būtent ji jį puolė, stumdėsi, atėmė kastuvą, metė akmenį ir šakes, tačiau byloje teismo pagrįstai pražintais nukentėjusiosios parodymais, liudytojos V. O. parodymais nenustatyta, kad nukentėjusioji puolė A. L. , o tai, kad nukentėjusioji atėmė iš kaltinamojo kastuvą, negali būti priežastimi vartoti smurtą.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios, liudytojos V. O. parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, neprieštaringi, nuoseklūs ir atitinka objektyvias faktines bylos aplinkybes, nustatytas ir specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė, kad A. L. tyčia sudavė smūgius I. L. ir tuo padarė nežymų sveiktos sutrikdymą. Nuteistojo veika pagal LR BK 140 str. 1d. kvalifikuota teisingai.
Nuteistasis skunde teigia, kad išlaikymo klausimai yra civilinės teisės reguliavo sritis ir su šia byla nesusiję. Šis apelianto skundo motyvas nepagrįstas ir turi būti atmestas. LR BK 54 str. reglamentuojančiame bausmės skyrimo pradmenis nurodyta, kad teismas skirdamas ir individualizuodamas bausmę ,atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o vaikų išlaikymo klausimai, nors ir yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, tačiau jie apibūdina, charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir šiuo atveju yra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla tiek, kiek jie apibūdina nuteistojo asmenybę. Taip pat pažymėtina, kad teismas šioje byloje ir nesprendė išlaikymo klausimų, o tik atsižvelgė į šią aplinkybę, kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Skirdamas bausmę A. L. teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą - nesunkus nusikaltimas, tačiau pavartotas fizinis smurtas, kaltės formą-tyčia, į sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, asmenybę charakterizuojančius duomenis- nuteistasis anksčiau neteistas, nusikaltimas susijęs su šeimyninėmis aplinkybėmis, fizinis smurtas pavartotas prieš sutuoktinę, nuteistojo požiūris į šeimą neigiamas, ką patvirtina ir tai, kad jis nesirūpina dukra, neprisideda prie jos išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo vieneriems metams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį-pavartotas smurtas prieš artimą žmogų-sutuoktinį, kaltės formą-tyčią, tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nėra ir lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmė nei savo rūšimi nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus. Įvertinus tai, kad A. L. praeityje neteistas, nėra jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių, padarytas nors ir tyčinis nusikaltimas, tačiau nesunkus, yra pagrindas manyti, kad įmanoma pasiekti bausmės tikslus, o taip pat pasiekti, kad asmuo daugiau nebenusikalstų, bausmės vykdymą atidedant, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas , parinkdamas bausmės rūšį ir jos vykdymo tvarką ,tinkamai išnaudojo bausmę kaip prevencinę priemonę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas LR civilinio kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus-konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiai iš nuteistojo 1500 litų neturtinei žalai atlyginti priteista pagrįstai, ieškinio dydį sumažinant nuo 10 000Lt iki priteistos sumos.
Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.