- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-178/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Nuteistasis
- J. G., J. G. Valstybinei
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiajai D. A. iš nuteistojo J. G. priteista 5352,30 Lt V. N. palaidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, ir 50000 Lt neturtinės žalos. Taip pat iš nuteistojo J. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 4548,90 Lt už nukentėjusiojo gydymą stacionarioje gydymo įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 28 d. apie 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Šiaulių rajone, Saveikių km., V. N. gyvenamosiose patalpose tyčia, dėl asmeninių paskatų, smogęs rankomis ir kojomis V. N. smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą, veidą, pilvą, krūtinę, dešinę šlaunį, ranką bei smūgiais sulaužęs krūtinės ląstos 8–10 šonkaulius mentės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės 6–7 šonkaulius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, 7–10 šonkaulius tarp vidurinės pažastinės ir mentės linijų, nosies kaulus, padaręs muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas kairės kaktos pusės ir kairio smilkinio, bei krūtinės ląstos abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairėje smakro pusėje, kairiajame žande, kairėje kaklo pusėje, abiejose krūtinės ląstos pusėse, dešinėje šlaunyje, nužudė V. N. . V. N. mirtį sukėlė daugybiniai šonkaulių lūžiai, dėl kurių komplikavosi kvėpavimo nepakankamumas ir V. N. dėl šių J. G. jam padarytų sužalojimų ligoninėje mirė. Tokiu būdu J. G. tyčia, dėl asmeninių paskatų, nužudė V. N. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo 2008 m. gruodžio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę iki BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumo.
Nuteistojo nuomone, jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai per griežta. Apeliantas skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių neklaidino teismo, yra teigiamai charakterizuojamas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas neįvertino ir to, kad jis iki nusikaltimo padarymo dirbo ir dažniausiai vienas rūpinosi nepilnamečiu sūnumi ir išlaikė šeimą, nes sutuoktinė nuolat girtavo. Nuteistasis mano, kad anksčiau išėjęs į laisvę turės galimybę greičiau atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Taip pat apygardos teismas, nuteistajam J. G. už kito žmogaus nužudymą paskirdamas dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė. Kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už labai sunkų nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą, BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje pilnamečiui asmeniui numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas skaičiuojamas nuo septynerių metų, o maksimali laisvės atėmimo bausmė numatyta penkiolika metų.
Šioje byloje už nukentėjusiojo V. N. nužudymą nuteistasis J. G. yra nubaustas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas tokią bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, t. y., kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str.), sukėlęs neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia nuteistasis, apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, įvertino tą aplinkybę, kad jis charakterizuojamas teigiamai, t. y. anksčiau neteistas, jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės nesąlygojo nusikaltimo padarymo, nusikaltimas nebuvo loginė ankstesnio jo gyvenimo ir elgesio pasekmė, o sąlygotas nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo sąlygų ir aplinkybių.
Nustatydamas nuteistajam J. G. bausmę, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas nustatė dvi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančios aplinkybes. Taigi, kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia nuteistasis J. G. , apygardos teismas įvertino, jog nuteistasis J. G. neklaidino nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi.
Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas įvertino ir tai, jog nuteistojo veiksmams turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo ir nuteistojo sutuoktinės B. G. elgesys, kurie įvykio metu nuteistojo buvo užklupti nuogi. Nežiūrint į tai, kad nuteistasis žinojo apie savo žmonos panašų elgesį, tokia situacija, pagrįstai apygardos teismo įvertinta kaip rizikinga nukentėjusiajam, nes jis, žinodamas nuteistojo J. G. agresyvų būdą, neatsargiai paskatino pastarąjį padaryti nusikalstamą veiką. Nors nukentėjusysis tyčia neprovokavo nuteistojo J. G. bei nevertino savo elgesio kaip rizikingo, tačiau pagal bylos aplinkybes, galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys gali paskatinti nusikalstamą nuteistojo veikimą. Iš nuteistojo ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad J. G. žinojo apie savo žmonos palaidą gyvenimo būdą, o aptikęs ir užklupęs savo žmoną ir nukentėjusįjį apsvaigusius nuo alkoholio ir nuogus nukentėjusiojo namuose, suprato, kad galėjo įvykti arba įvyko tarp jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo intymus aktas. Tai paskatino jį imtis smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl, kolegijos nuomone, tokį nukentėjusiojo elgesį apygardos teismas pagrįstai įvertino kaip rizikingą ir pripažino nuteistojo J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei vadovavosi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir nuteistajam J. G. paskyrė bausmę švelnesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, bausmės dydžio parinkimui esminės reikšmės neturi nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jo sutuoktinė girtauja ir dažniausiai nepilnamečiu sūnumi rūpinosi tik nuteistasis. Pastebėtina, kad liudytoja B. G. pirmos instancijos teisme parodė, jog nuteistasis pats nenorėjo vaiko auginti (t. 2, b. l. 6). Be to, iš nuteistojo nepilnamečio sūnaus, liudytojo V. G. parodymų matyti, kad šiuo metu jo motina B. G. girtauja mažiau ir būna namuose, o jis pats gyvena iš valstybės skiriamų vaiko pinigų (t. 2 b. l. 6). Šios aplinkybės rodo, kad nepilnamečiu sūnumi šiuo metu yra pasirūpinta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam J. G. paskirdamas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnę nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nepažeidė BK VIII skyriuje numatytų bausmių skyrimo bendrųjų pagrindų ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtą bausmę dar labiau švelninti. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybės dėl bausmės skyrimo buvo įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, todėl remiantis tais pačiais argumentais dar kartą švelninti nuteistajam bausmę, nėra įstatyminio pagrindo.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.