- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- 1-846-649/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- R. B.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei (dalyvauja nuotoliniu būdu), kaltinamajai A. L., nukentėjusiajam R. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti 8 klasių išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. 2021-05-04 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., R. B. gyvenamajame name, iš spintoje kabėjusios striukės kišenės pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą - piniginę 5 eurų vertės su joje buvusiais grynaisiais pinigais - 510 eurų, tuo nukentėjusiajam R. B. padarydama bendrą 515 eurų turtinę žalą.
A. L. pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2021-05-04 sodyboje pas R. B. girtavo ji, V. B., B. V., R. G. ir R. B.. Ji ir kiti asmenys dirbo R. B. ūkyje. Dirbo nuo šių metų pradžios, oficialiai įdarbinta nebuvo. R. B. nupirkdavo maisto, cigarečių, alkoholio, kartais duodavo kokius 5 € apsipirkimui „Humanoje“. Kai 2021-05-04 begirtaujant visi asmenys užmigo, jai kilo mintis pavogti R. B. piniginę. Piniginę rado atsitiktinai ir paėmė iš spintos lentynos. Greičiausiai netinkamai pasielgė dėl girtumo, pavogusi piniginę grįžo į Kupiškį, piniginėje rado 500 eurų, prisipirko alkoholio ir girtavo. Namo grįžusi dukra iš jos paėmė likusius pinigus. Šiuo metu pragyvena iš gaunamos pašalpos.
R. B. ieškinį dėl 500 € turtinės ir 200 € neturtinės žalos atlyginimo pripažino pilnai ir nurodė, kad žalą atlyginti stengsis pagal galimybes.
Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką A. L. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei nukentėjusysis R. B..
A. L. kaltė, be jos pačios prisipažinimo teismo posėdyje, įrodyta šiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 40-42), kad 2021 m. balandžio pabaigoje bankomate ,,Swedbank", Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) paėmė 500 eurų, nes planavo pirkti grūdų. Piniginę su pinigais įsidėjo į striukės kišenę, o striukę paliko spintoje, gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. 2021-05-04 apie 20.00 val. grįžęs po darbų pasigedo A. L., kuri gyveno sodyboje nuo 2020 m. vasaros, buvo likę namuose tik V. B. ir B. V.. Kadangi ji ne pirmą kartą išeina ir negrįžta, vėl sugrįžta, todėl į tai nekreipė dėmesio. 2021-05-09 vakare apie 18.00 val. norėjo pasiimti striukę, pakabintą svetainės spintoje su pinigine ir 500 eurų, nes planavo kitą dieną važiuoti į Radviliškio r. pirkti grūdų. Spintoje piniginės su pinigais neberado. Piniginėje buvo 510 eurų grynais pinigais įvairiomis kupiūromis, jo asmens tapatybės kortelė, jo vairuoto pažymėjimas, ,,Swedbank" mokėjimo kortelė, V. B. "Swedbank" mokėjimo kortelė, nuolaidų kortelės. Piniginė buvo rudos spalvos, nenauja, kurią vertina 5 eurų suma. Jam padaryta bendra 515 eurų turtinė žala. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojo, manė, kad ne ten paliko piniginę, dar ieškojo įvairiose vietose, tačiau nerado. V. B. užsiminė, kad piniginę su pinigais galėjo pavogti A. L., kuri nuo tos dienos nebesirodo namuose. 2021-05-10 vakare važiavo ieškoti A. L. adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškis, kur yra jos mamos butas. Nuvykus su V. B. minėtu adresu durų niekas nedarė, tik bendravo su A. L. dukra G.. Ši pasakė, kad piniginė su dokumentais policijoje. Paklausus kieno vardu dokumentai, G. atsakė, kad jo vardu (R. B.). Todėl supratęs, kad vagystę įvykdė A. L., 2021-05-13 kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą. Ten atgavo piniginę, rastą pas A. L., kurioje buvo tik 10 eurų, visi jo dokumentai, mokėjimo kortelės, nuolaidų kortelės. Dėl vagystės jam padaryta bendra 500 eurų turtinė žala.
Liudytojas V. B. parodė (b. l. 66-67), kad nuo 2020 m. vasaros A. L.R. B. sutikimu apsigyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., kur gyveno jis pats ir B. V.. R. B. kartais sodyboje po darbų nakvodavo, o sodybos savininkas V. K. B. atvažiuoja retkarčiais apsižiūrėti. Gegužės pradžioje, dienos nepamena, R. B. ėmė ieškoti savo piniginės, kurią jis buvo palikęs striukėje, kuri kabėjo spintoje. Jis sakė, kad piniginėje buvo 500 eurų. Jis pats (V. B. ) net nežinojo, kad piniginėje buvo tokia pinigų suma. R. B. paklausė apie A. L., kurios kelios dienos kaip nebuvo sodyboje. Nei jis pats (V. B.), nei B. V. nematė, kaip A. L. išėjo, bet ji galėjo išeiti, kai jie miegojo. Pavogtoje R. B. piniginėje buvo ir jo paties AB ,,Swedbank" bankomato kortelė. Kitą dieną vakare jis su R. B. važiavo ieškoti A. L.. Ji buvo Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), mirusios mamos namuose. Į butą jų neįsileido ten buvusi A. L. dukra G. L.. Ji per uždarytas duris pasakė, kad R. B. piniginė policijoje.
Liudytojas B. V. parodė (b. l. 73), kad jis daug metų gyvena V. K. B. sodyboje Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), kurią prižiūri. Kartu gyvena ir V. B.. Nuo 2020 metų vasaros sodyboje pradėjo gyventi A. L.. Jie gyveno trise. Kartais likdavo nakvoti sodyboje R. B. po darbų. Gegužės pradžioje, dienos nepamena, apie 17.30 val. A. L., būdama neblaivi, šoko aplink pečių. Tai pamatęs jis išėjo į pirtį, kurioje įsikūręs gyvena. Kitą dieną sužinojo, kad A. L. iš sodybos kažkur pasišalino. Kaip ji išėjo, jis nematė, kur ji gali būti, nežino. Vėliau R. B. pasakė, kad iš namų pavogti jo pinigai - 500 eurų. Visi suprato, kad vagystę galėjo įvykdyti tik A. L..
Liudytoja J. Ž. parodė (b. l. 78-79), kad 2021-05-05 13.56 val. pagal G. L. pranešimą su VS tyrėja Ž. K. vyko adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškis. Pasitikusi G. L. nurodė, kad negali iš savo buto išvaryti motinos A. L., kuri tuo metu buvo visiškai girta. G. L. paaiškino, kad atvyko iš Šalčininkų rajono tvarkyti šio buto dokumentų. Prie A. L. ant lovos ji rado rudos spalvos piniginę. G. L. nurodė, kad tai ne jos motinos piniginė, kad ją iš kažkur atsinešė jos mama, kad tai gali būt R. B. piniginė. Ji (J. Ž.) apžiūrėjo piginę. Joje buvo 10 eurų, R. B. "Swedbank" mokėjimo kortelė, V. B. "Swedbank" mokėjimo kortelė, R. B. vairuotojo pažymėjimas, jo asmens tapatybės kortelė ir įvairios nuolaidų korteles. Su A. L. nesusikalbėjo, nes ši buvo visiškai girta, nesuvokė klausimų. Į butą atvyko ir GMP darbuotojai, kurie apžiūrėjo A. L. ir išvežė į ligoninės priėmimo skyrių suteikti pagalbą dėl alkoholio perdozavimo. Kambaryje matėsi išgerti alkoholio buteliai. Piniginę su joje buvusiais dokumentais, pinigais pristatė į Kupiškio r. PK kaip radinį. Po keletos dienų R. B. pats kreipėsi į Kupiškio rajono PK dėl piniginės su pinigais vagystės.
Liudytoja G. L. parodė (b. l. 84-85), kad 2021-05-05 apie 12 val. atvyko į Kupiškio m. pas notarą tvarkyti buto paveldėjimo dokumentų. Eidama link namų pamatė einančią mamą A. L., kuri rankose nešėsi maišelį. Pastebėjo, kad ji stipriai neblaivi, svirduliavo. Nustebo mamą pamačiusi mieste, nes iki tol ji dirbo ir gyveno pas ūkininką, Kupiškio r. Mama atėjo į kiemą Kupiškio m., (duomenys neskelbtini). Maišelyje buvo tara su alkoholiniais gėrimais, cheminiai valikliai, naujas radijo imtuvas. Ji buvo leidusi mamai gyventi bute su sąlyga, kad negertų, prižiūrėtų jį. Grįžusi iš notaro į savo butą, vaikščiodama po kambarius, ant šalia mamos lovos esančios komodos pastebėjo vyrišką, rudos spalvos piniginę. Apžiūrėjusi piniginę ji rado R. B. vairuotojo pažymėjimą. Piniginėje pinigų ji nepastebėjo. Vėliau ji apie rastą piniginę informavo policijos pareigūnus, jiems atvykus perdavė rastą piniginę. Pareigūnai norėjo mamai nustatyti girtumą, bet nepavyko. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai mamą išvežė į ligoninę. Jokių pinigų iš rastos piniginės ji neėmė, nes ji buvo tuščia.
Savo parodymus A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji parodė, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., kuriame laikinai gyveno. Po to kambaryje parodė drabužių spintą, kurioje nuo lentynos 2021 m. gegužės pradžioje pagrobė piniginę su pinigais (b. l. 122-127).
Iš 2021-05-13 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK registruoto R. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad iš jo tėvo sodybos (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., dingo piniginė su pinigais ir įvairūs piniginėje buvę dokumentai (b. l. 8-11).
2021-07-07 nukentėjusysis R. B. pateikė civilinį ieškinį 500 eurų turtinei žalai atlyginti ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti bei prašop priteisti ją iš nusikaltimą padariusio asmens- A. L. (b. l. 57-59).
Iš 2021-05-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Kupiškio raj., patalpos. svetainėje-miegamajame užfiksuota aplūžusi drabužių spinta, joje sukabinti įvairūs drabužiai. Pėdsakų, susijusių su nusikalstamos veikos įvykdymu, nerasta, nieko nepaimta (b. l. 16-27).
Iš 2021-05-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vyriška rudos spalvos piniginė. Joje 10 eurų kupiūra, R. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, jo asmens tapatybės kortelė, V. B. vardu išduota "Swedbank" mokėjimo kortelė ir įvairios nuolaidų kortelės. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos. Baigus apžiūrą piniginė grąžinta savininkui R. B. pagal pakvitavimą (b. l. 31-35, 37).
2021-06-30 nukentėjusysis R. B. savanoriškai pateikė "Swedbank" sąskaitos išrašą. Jame matoma, kad 2021-04-28 bankomate H211/HB Gedimino g. 53N, Kupiškyje iš sąskaitos paimti grynieji pinigai - 500 eurų (b. l. 53, 56).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad kaltinamosios A. L. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. A. L. 2021-05-04 apie 16.00 val. iš R. B. tėvo gyvenamojo namo, kuriame turėjo teisę būti, kambaryje – spintoje - kabėjusios striukės kišenės pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą - piniginę 5 eurų vertės su joje buvusiais grynaisiais pinigais - 510 eurų. A. L. posėdžio metu negalėjo nurodyti tokio poelgio priežasčių, nurodė taip pasielgusi dėl girtumo. Tačiau darytine išvada, jog A. L., atsižvelgiant į jos vėlesnį elgesį – su pavogta pinigine pasišalino iš sodybos- suprato savo poelgį. Priešingu atveju būtų likusi sodyboje ir vagystė būtų išaiškinta greičiau. O grįžusi į Kupiškį už pavogtus pinigus A. L. prisipirko alkoholio ir girtavo – pirkdama prekes neabejotinai suvokė, už kieno pinigus perka.
Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų daroma išvada, kad A. L. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – pačios A. L. parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolais bei kitais įrodymais - todėl teismas neapsistoja prie išsamesnės įrodymų analizės.
Dėl ieškinio.
Civilinis ieškovas R. B. kaltininkei pateikė 700 € dydžio ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 57-59). Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala – 500 €, kuriuos A. L. rado pavogtoje piniginėje ir išleido savo reikmėms.
Taip pat ieškovas nurodo patyręs 200 € dydžio neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas patyrė didelį šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatorumus, nes privalėjo vykti ieškoti pavogto turto ir dokumentų, vykti į apklausas teisėsaugos įstaigose, dėl to turit atsitraukti nuo tiesioginio darbo ir nuolat patirti stresą dėl pagrobtų pinigų trūkumo. Mano, kad prašoma priteisti 200 € dydžio neturtinė žala yra protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis.
Posėdžio metu R. B. paaiškino, kad buvo susinervinęs ne tik dėl pinigų vagystės, bet ir dėl dingusių svarbių dokumentų. Su ta kompanija girtaudavo ne dažnai, nes esąs dirbantis. Tokio dydžio neturtinę žalą nustatė su advokato, ruošiusio ieškinį, pagalba.
A. L. ieškinį pripažino pilnai ir žadėjo žalą atlyginti pagal galimybes, nes pašalpos grynais gauna 89 €, iš jų 20 € atskaito antstolis, lieka 69 €, dar 89 € gauna į „Maxima“ kortelę ir šiuos pinigus gali išleisti tik įsigydama maisto produktus.
R. B. ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškinio turtinės žalos reikalavimas tenkinamas pilnai ir iš A. L. R. B. priteisiamas 500 € žalos atlyginimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. iš pavogtos piniginės išleido 500 €, piniginėje paliko 10 € ir dokumentus bei įvairias korteles. Nors A. L. nurodo negalėjusi alkoholiui išleisti tokios didelės sumos ir mano, kad dalį pinigų iš jos paėmė duktė G., tai yra tik niekuo nepagrįsti kaltinamosios pasvarstymai, nes G. L. nurodė pinigų neėmusi, o apie namuose rastą svetimą piniginę pranešusi policijai. Tiesiog A. L. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu gali neprisiminti kur išleido pinigus.
Ieškinio neturtinės dalies reikalavimas tenkinamas iš dalies.
Nors kaltinamoji posėdžio metu nurodė pilnai pripažįstanti pareikštą ieškinį, teismo tai neįpareigoja, nes nustatant neturtinės žalos dydį privaloma atsižvelgti į daugelį aplinkybių. Iš esmės kaltinamosios ieškinio pripažinimas sąlygotas situacijos, jog kaltinamoji gauna labai nedideles pinigų sumas pragyvenimui ir žalos atlyginimas nukentėjusiajam bus įvykdytas tik tada, kai ateityje pagerės jos turtinė padėtis.
Teismas konstatuoja, kad R. B. dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos pagrobiant piniginę su pinigais ir dokumentais patyrė neturtinę žalą – nurodė patyręs pergyvenimus ir šoką, manė, kad prarastus asmens identifikacinę kortelę ir vairuotojo pažymėjimą reiks gaminti iš naujo, aišku, sugaišo nemažai laiko pats ieškodamas piniginės bei lankydamasis policijoje.
BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. R. B. nukentėjusiuoju pripažintas nutarimu ikiteisminiame tyrime (b. l. 47), jis taip pat pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 62).
Iš nukentėjusiojo teiginių ieškinyje ir jo paaiškinimų posėdyje teismas daro išvadą, kad R. B. dėl pinigų ir dokumentų vagystės bei baimės neatgauti asmens identifikacinės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo patyrė neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis, pateikdamas ieškinį, neturtinę žalą įvertino 200 €. Kiekvienas nukentėjusysis panašaus pobūdžio bylose neturtinę žalą vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl įvairių nusikalstamų veikų teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iš esmės laisvai ir savarankiškai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieškinį teismui, ir teismas pateiktą reikalavimą vertina bei nagrinėja. Didesnėmis sumomis neturtinė žala vertinama, jei ta žala padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. B. paaiškinimus ieškinyje ir kitas aplinkybes laikytina, kad nukentėjusysis dėl vagystės patyrė neturtinę žalą, tačiau patirta žala negali būti vertinama 200 € dydžiu. Atsižvelgiama, kad padaryta turtinė žala yra 500 € dydžio ir nukentėjusysis pagrobtus dokumentus gana greitai atgavo.
Taigi, pripažinus, kad nukentėjusysis R. b. patyrė neturtinę žalą, teismas konstatuoja, jog ši neturtinė žala negali būti įvertinta ieškinyje nurodytu dydžiu – 200 eurų. Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą bei į priteisiamą turtinę žalą, teismas sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 200 € iki 50 €. Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį, be to, iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog R. B. kartu girtavo su vėliau jį apvogusia kaltinamąja.
R. B. iš kaltinamosios A. L. priteisiamas 50 € neturtinės žalos atlyginimas ir 500 € turtinės žalos atlyginimas – viso 550 €.
Dėl bausmės.
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 178 straipsnio 1 dalis) nusikaltimą nuosavybei.
Byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą A. L. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsno 1 dalies 9 punktas).
A. L. teisiama pirmą kartą (b. l. 98-100), oficialiai yra nedirbanti (b. l. 111), bausta administracine tvarka (b. l. 104-110).
Analizuojant baudumų administracine tvarka suvestinę galima daryti išvadą, kad A. L. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas gero elgesio taisykles bei nededa pastangų legaliai uždirbti lėšų pragyvenimui. Taip pat teismas pastebi, kad griežtos bausmės dažniausiai neturi teigiamos įtakos asmens ateities elgesiui, tokiu atveju griežta bausmė tiesiog atlieka tik nubaudimo funkciją.
Prokurorė kaltinamajai A. L. pasiūlė skirti vieną švelniausių bausmių – viešųjų darbų bausmę. Teismas pritaria tokiam siūlymui ir laiko, kad netikslinga A. L. skirti griežtesnę bausmę, nes svarbiausia yra bausmės neišvengiamumas, o griežtesnė bausmė tik apsunkins asmens resocializaciją ir trukdys atlyginti žalą nukentėjusiajam.
A. L. už pinigų vagystę skiriama viešųjų darbų bausmė įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Byloje esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams (procesas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), kaltinamajai paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama 1/3 dalimi.
BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiajam civilinį ieškinį parengė advokatas D. J., kuriam nukentėjusysis už ieškinio paruošimą sumokėjo 150 eurų (b. l. 60, 61). Už ieškinio parengimą sumokėtos išlaidos yra ne per didelės, todėl visos R. B. patirtos išlaidos priteisimos jam iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu- iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.
Civilinio ieškovo R. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui iš kaltinamosios A. L. priteisti 550,00 € turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš kaltinamosios A. L. civilinio ieškovo R. B. naudai 150,00 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendį pradėjus vykdyti -panaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.