- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-415-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04012-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, „Swedbank“, AB „Lesto“, UAB „Sūduvos vandenys“, Viasat AS, UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, TEO LT
- Pareiškėjas
- T. L.
- Kategorijos
- 3.1.10.5Procesinių terminų atnaujinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-89-571/2015 pagal pareiškėjo T. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Lesto“, UAB „Sūduvos vandenys“, Viasat AS, UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, TEO LT,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi iškelta T. L. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. B., nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo T. L. prašymas ir pratęstas terminas pateikti jo mokumo atkūrimo plano projektui iki 2015 m. spalio 27 d. 2015 m. spalio 27 d. bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens T. L. 2015 m. spalio 26 d. mokumo atkūrimo plano projektą, taip pat pateikė kreditorių susirinkimo protokolą ir administratoriaus išvadą. Nurodė, kad 2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo metu „prieš“ mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, nurodydami savo argumentus, balsavo kreditoriai, turintys 99,27 procentus visų kreditorių balsų. Kreditoriai „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko, kad būtų mokumo atkūrimo planas vykdomas iki 2020-09-30, o siūlė nustatyti mokumo atkūrimo plano trukmę 5 metų laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taip pat kreditoriai nurodė, kad plane nenumatyta galimybė fizinio asmens mokumui atkurti, teiginiai, kad pareiškėjas ateityje sieks gauti didesnes pajamas, yra deklaratyvūs, todėl planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Taip pat kreditoriai nesutiko su mokumo atkūrimo plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata. Administratoriaus nuomone, kreditorių teiginiai yra deklaratyvūs, nes pareiškėjas turi darbą, jis gyvena kaime ir galimybės keisti darbą yra labai ribotos; administravimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos, atitinka teismų praktiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino T. L. 2015 m. rugsėjo 26 d. mokumo atkūrimo planą; patvirtino plano įgyvendinimo trukmę 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad kreditorių nurodytos priežastys nesusiję su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Bankroto administratorius plane nurodo konkrečią plano įgyvendinimo datą - iki 2020-09-20, todėl teismas trakavo, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 5 metai, kurie skaičiuotini nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas mokumo atkūrimo planas dienos, kadangi tik įsiteisėjus nutarčiai bankroto administratorius pradeda disponuoti visu bankrutuojančio asmens turtu ir tik nuo tada pradeda vykdyti plane nustatytą tvarką. Teismas sprendė, kad planas atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, nes jame numatyta, kad T. L. sieks įsidarbinti pilnu etatu, sieks pajamų padidėjimo. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. jis jau dirba pilnu etatu, tai yra jo gaunamas darbo užmokestis padidės. T. L. turi tik vidurinį išsislavinimą, gyvena kaimo vietovėje, todėl yra apsunkintos galimybės susirasti kvalifikuotesnį ir geriau apmokamą darbą ir dėl išsilavinimo stygiaus bei papildomų išlaidų kelionei į miestą, juolab, kad jis neturi transporto priemonės. Kvalifikacijos kėlimui reikalingos lėšos, kurių stygių šiuo metu patiria pareiškėjas. Todėl teismas sprendė, kad toks kreditorių nesutikimas plano tvirtinimui šiuo motyvu yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįstas. Plane nurodyta, kad bankroto administratoriui yra numatyta 7.2 punkte laikotarpiui nuo nutarties dėl plano tvirtinimo įsiteisėjimo dienos iki nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą skirti 50 Eur plius PVM per mėnesį, viso 60,50 Eur administravimo išlaidas. Nurodyta suma apims administratoriaus atlyginimą, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, taip pat administravimo išlaidas-banko operacijoms, sąskaitos aptarnavimo mokesčiams, kanceliarinėms, transporto, ryšių išlaidoms. Taip pat numatyta skirti 12 procentų nuo įkeisto turto pardavimo gautų lėšų sumos turto administravimo ir pardavimo išlaidoms padegti. Be to, nurodyta, kad šiuo metu fizinis asmuo turi galiojančias sutartis su AB Lesto ir UAB „Sūduvos vandenys“ ir T. L. turi mokėti 6,89 Eur abonentinį mokestį, kuris bus dengiamas iš administravimo išlaidų. Teismas, įvertinęs plane nurodytas administravimo išlaidas, nesutiko su kreditoriaus argumentais, kad administravimo išlaidų suma yra neadekvati atliekamų darbų sudėtingumui ir apimčiai. Teismas konstatavo, kad plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde (3 t. b. l. 52-55) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo T. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išspręsti iš esmės - atsisakyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjo bankroto bylą nutraukti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas formaliai sprendė dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo, apsiribojo tik formaliais teiginiais ir dėl to priėmė nutartį, pažeidžiančią kreditorių interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ši bankroto byla nėra sudėtinga, t. y. bankrutuojantis asmuo individualios veiklos nevykdo, neturi debitorių, nėra sutarčių, kurių sudarymą bankroto administratoriui reikėtų ginčyti.
2. Teismo patvirtintame plane visiškai nėra bankroto administravimo išlaidų pagrindimo, kaip to reikalauja FABĮ nuostatos, o tik nurodyti niekuo nepagrįsti bankroto administravimo išlaidų dydžiai.
3. Teismas nevertino, ar lėšų suma, kurią numatoma skirti turto pardavimo išlaidoms dengti, yra pagrista. Per plano įgyvendinimo terminą vien tik bankroto administravimo išlaidoms bankrutuojantis asmuo sumokės 3.630,00 Eur, nėra aišku kodėl iš šių išlaidų nebus padengtos ir išlaidos, susijusios su hipoteka įkeisto turto pardavimu, o papildomai turto pardavimo išlaidoms dar numatoma skirti 12 proc. nuo įkeisto turto pardavimo gautų lėšų sumos. Plane nurodytas turto administravimo ir pardavimo išlaidų dydis nėra logiškas ir dėl to, jog išlaidų dydis yra susietas su tuo, už kokią sumą turtas bus parduotas. Turto pardavimo išlaidos niekaip nėra susijusios su turto pardavimo kaina. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, dėl ko priėmė nepagrįstą bei kreditorių interesus pažeidžiančią nutartį.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankrutuojantis asmuo iš karto po plano patvirtinimo bankroto administratoriui numato skirti maždaug 6 kartus didesnę lėšų sumą nei kad 5 kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl dar nepagrįstai nustačius bankroto administravimo išlaidas, dengiamas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, FBAĮ paskirties nebus galimybių įgyvendinti.
5. Tiek bankroto administratoriui, tiek bankrutuojančiam asmeniui buvo žinomos kreditorių nepritarimo planui priežastys, tačiau galimybe patikslinti planą taip, jog jis užtikrintų teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, nebuvo pasinaudota.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 81-83) prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai vertino ne vien kreditorių interesus, nes jie priešingi bankrutuojančio asmens interesams. Bankroto administratorius žodinio bylos nagrinėjimo metu argumentuotai pagrindė, kad administravimo išlaidas sudaro būtini mokėjimai ir atlyginimas administratoriui. Administratoriui keliami kvalifikaciniai reikalavimai lemia, kad jo darbo užmokestis turi būti aukštesnis nei šalies darbo užmokesčio vidurkis. Be to, administratoriaus darbas yra nuolatinio ir tęstinio pobūdžio, nes savo funkcijas jis turi vykdyti ir prisiimti visą atsakomybę per visą 5 metų plano įgyvendinimo laikotarpį. Jei tiek būtinosios administravimo išlaidos, tiek administratoriaus atlyginimas būtų apmokamas tik iš kasmėnesinių išmokų, kurių sąskaita būtų dengiami ir turto pardavimo kaštai, tokiu atveju net ir pagal minimalų Vyriausybės patvirtintą valandinį atlygį, administratoriui būtų sumokama mažiau kaip už 1 darbo dieną per mėnesį. Plano 7.2 punkte nurodyti administravimo išlaidų straipsniai, tik nenurodant konkrečių sumų, suteikiant teisę tarp atskirų straipsnių lėšų paskirstymą atlikti pačiam administratoriui. Teismo posėdyje administratorius išsamiau tai pagrindė, kad numanomos tik minimalios būtinosios išlaidos, tad neįmanoma tiksliai suprognozuoti šių išlaidų į ateitį. Visiškai neaiškios yra ir išlaidos, susijusios su turto pardavimu, nes nėra ir negali būti žinoma, kada šis turtas bus parduotas. Tiek kreditoriai, tiek bankrutuojantis fizinis asmuo yra suinteresuotas turtą parduoti kuo brangiau, o tam reikia įdėti administratoriaus pastangų ir jo suinteresuotumo, todėl tikslinga yra administravimo išlaidų dalį, skirtiną iš parduoto turto pajamų, nustatyti procentine išraiška. Nors kreditorius nurodo, kad administravimo išlaidos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, tačiau pats nepateikia konkrečių sumų ar bent rodiklių, kuriuos galima būtų laikyti atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas T. L. atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 85) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vienas iš kreditorių ginčija plane numatytų administravimo išlaidų dydį, tačiau neginčija kitų plano dalių, kurios tiesiogiai liečia bankrutuojantį asmenį. Visos numatomos gauti pajamos, viršijančios būtinąsias bankrutuojančiojo asmens išlaidas, skirstomos be tiesioginės bankrutuojančiojo asmens įtakos, todėl šis ginčas tiesiogiai jo neliečia ir jį tarpusavyje turi išsispręsti suinteresuotos pusės - bankroto administratorius ir kreditorius. Fizinis asmuo neprieštarauja, kad planas toje dalyje būtų pakeistas taip, kaip ginčą išsispręs šalys ar teismas, tačiau fizinis asmuo nesutinka, kad šioje stadijoje byla būtų nutraukta, nes toks sprendimas iš esmės pažeistų bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą ir paneigtų Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslus.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 87) nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens T. L. mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (FABĮ 8 str. 3 d.). Taigi, tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, teismas turi teisę patvirtinti mokumo atkūrimo planą tik dviem išskirtiniais FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, t.y. kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus (FABĮ 8 str. 8 d.).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (LR FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi iškelta T. L. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. B., nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti (2 t. b. l. 66-70). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi patvirtinti T. L. kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 117 571,84 Eur sumai (2 t. b. l. 162-163). Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti pratęstas iki 2015 m. spalio 27 d. (2 t. b. l. 177-178). 2015 m. spalio 27 d. bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens T. L. 2015 m. spalio 26 d. mokumo atkūrimo plano projektą, taip pat pateikė kreditorių susirinkimo protokolą ir administratoriaus išvadą (3 t. b. l. 1-20). Iš administratoriaus kartu su prašymu pateikto 2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl pritarimo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui. „Prieš“ pritarimą pateiktam mokumo atkūrimo planui raštu balsavo 99,27 % visų susirinkime dalyvavusių teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (kreditoriai „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, pateikė savo nesutikimo argumentus), „už“ pritarimą pateiktam mokumo planui raštu balsavo 0,33 % visų susirinkime dalyvavusių teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (UAB „Sūduvos vandenys“ ir VMI prie LR FM pritarė su sąlyga, kad jiems, kaip kreditoriams, bus padengti naujai atsirandantys einamieji mokėjimai), todėl susirinkime buvo priimtas nutarimas nepritarti fizinio asmens mokumo atkūrimo planui (3 t. b. l. 2-3). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino T. L. 2015 m. rugsėjo 26 d. mokumo atkūrimo planą. Teismas konstatavo, kad kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodytos nepritarimo priežastys nesusiję su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio reikalavimus; plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelės.
Nagrinėjamu atveju kreditorius (apeliantas) UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir kreditorius „Swedbank“, AB nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui ir prieduose prie balsavimo raštu biuletenių pateikė savo pastabas, nurodydami, jog planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamų reikalavimų: pateiktame projekte nėra numatytos konkrečios mokumo atkūrimo priemonės, o nurodytas pareiškėjo siekis gauti didesnes pajamas, nenumačius konkrečių mokumo atkūrimo plano priemonių, mokumo atkūrimas bus tik formalus, o ne realus bei kontroliuojamas viso bankroto proceso metu; plane nėra pateikta bankroto administravimo išlaidų pagrindimo, be to, mokumo atkūrimo plane nurodyta bankroto administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįstai didelė. Administratorius teismui pateiktoje išvadoje ir teismo posėdyje nurodė, kad plane pateikti visi FABĮ 7 straipsnyje nustatyti duomenys; pareiškėjas neturi profesijos ir nenumato tuo rūpintis, tačiau jis turi darbą medžio apdirbimo įmonėje, jis gyvena kaime ir galimybės keisti darbą yra labai ribotos; administravimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos, atitinka teismų praktiką. Administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad plano 7.2 punkte nurodyti administravimo išlaidų straipsniai, tik nenurodant konkrečių sumų, suteikiant teisę tarp atskirų straipsnių lėšų paskirstymą atlikti pačiam administratoriui. Jis žodinio bylos nagrinėjimo metu argumentuotai pagrindė, kad administravimo išlaidas sudaro būtini mokėjimai ir atlyginimas administratoriui, numanomos tik minimalios būtinosios išlaidos, tad neįmanoma tiksliai prognozuoti šių išlaidų į ateitį.
Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį mokumo atkūrimo planą, nustatė, kad plano 4 punkte numatytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti - ne vėliau kaip nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsidarbinti pilnu etatu, siekti pajamų padidėjimo – yra nekonkrečios, deklaratyvaus pobūdžio, tačiau jokių realių mokumo atkūrimo veiksmų nėra nurodyta. Plano 7.2 punkte nurodyta, kad bankroto administravimui siūloma skirti iš fizinio asmens gaunamų pajamų 60,50 Eur per mėnesį bei 12 % nuo įkeisto turto pardavimo gautų lėšų sumos turto administravimo ir pardavimo išlaidoms padengti. Todėl sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismo patvirtintame plane nėra bankroto administravimo išlaidų pagrindimo, kaip to reikalauja FABĮ 7 straipsnio 7 punkto nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog priežastys, dėl kurių kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, laikytinos nesusijusiomis su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju kreditoriai atsisakė pritarti planui dėl to, kad jame nėra numatytos konkrečios mokumo atkūrimo priemonės, taip pat nėra pateikta bankroto administravimo išlaidų pagrindimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių nurodytos priežastys, dėl kurių nepritarta mokumo atkūrimo planui, patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, todėl toks planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p., 7 p. ir 12 p.).
Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimui nepritarus ginčo klausimais ir pateikus pastabas dėl plano neatitikimo FABĮ 7 straipsnio nuostatoms, administratorius, kaip nustatyta įstatyme, nepateikė patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinti pakartotinai kreditorių susirinkimui, o pateikė planą tvirtinti tiesiogiai teismui. Teismas, gavęs tokį administratoriaus prašymą, turėjo atsisakyti jį priimti, o jį priėmęs – palikti nenagrinėtą. Administratorius su prašymu patvirtinti mokumo atkūrimo planą galės kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas apsvarstys patikslintą mokumo planą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo bankroto administratoriaus teismui pateiktas prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo T. L. bankroto administratoriaus A. B. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.