- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-749-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18159-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
- Pareiškėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos J. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės J. M. ieškinys atsakovui R. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi šioje byloje buvo patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad R. M. teikia nepilnametei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės (sutarties 1.2. punktas); tuo atveju, jei bus didinama minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) ir 1/2 dalis minimalios mėnesinės algos viršytų 200,00 Eur, R. M. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai E. mokamą periodinėmis išmokomis, kuris sudarytų ne mažiau nei 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tokio dydžio išlaikymas pradedamas mokėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus didinama minimali mėnesinė alga, įsigaliojimo dienos (sutarties 1.3. punktas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-24729-1019/2017, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir susidariusios skolos. Nurodė, kad taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas R. M. nevykdo.
3. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad pareiškėjas sąžiningai vykdo prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, mokėdamas kasmėnesines išmokas ir įstatymų nustatyta tvarka jas indeksuodamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos J. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi taikos sutarties patvirtintų sąlygų, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs: ,,1.2. J. M. ir R. M. susitaria pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2744-131/2012 priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai E. M. tokiu būdu: R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teikia nepilnametei dukteriai E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės. 1.3. J. M. ir R. M. susitaria, kad tuo atveju, jei bus didinama minimali mėnesinė alga (MMA) ir 1/2 dalis minimalios mėnesinės algos viršytų 200,00 Eur (du šimtus eurų), R. M. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis, kuris sudarytų ne mažiau nei 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tokio dydžio išlaikymas pradedamas mokėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus didinama minimali mėnesinė alga, įsigaliojimo dienos. 1.4. Nepilnametės dukters motina J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarko nepilnametės dukters išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teise. 1.5. R. M. dukters išlaikymui skiriamas pinigines lėšas, numatytas šios sutarties 1.2. ir 1.3. papunkčiuose, perveda į vaiko motinos J. M. sąskaitą.“
5. Teismas nustatė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nei ieškovė, nei atsakovas atskirojo skundo nepateikė. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi.
6. Suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šias lėšas pervesdamas į J. M. banko sąskaitą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. R. M. teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 215 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, šias lėšas pervesdamas į J. M. banko sąskaitą, išskyrus nurodytų metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai pervesdavo po 220 Eur, o rugsėjo mėnesį – 214 Eur. 2020 metų sausio mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui R. M. į J. M. banko sąskaitą pervedė 230 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 607 Eur, todėl sprendė, kad atsakovas taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdo, t. y. teikia mažesnį išlaikymą nei šalių sutarties 1.3 punkte nustatytas išlaikymas, kadangi sutartimi šalys sulygo, jog R. M. teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyto ½ dalies minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. M. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus didinama minimali mėnesinė alga, įsigaliojimo dienos.
8. Teismo vertinimu byloje nesant duomenų, jog nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos suinteresuoto asmens R. M. prievolė teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui yra tinkamai vykdoma, nėra pagrindo neišduoti vykdomojo rašto.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
9.1. suinteresuotas asmuo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį pervesdavo į jo motinos sąskaitą po 1/2 dalį konkretų mėnesį egzistavusios MMA, išskyrus laikotarpį po mokesčių reformos, t.y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo teismui dienos. Šalių taikos sutarties sudarymo metu MMA buvo skaičiuojama iš esmės kitaip, nei nuo 2019 m. sausio 1 d., kada po 2019 metų mokesčių reformos į MMA dydį buvo įtraukta ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkanti, tačiau darbuotojo gaunamų faktinių pajamų nepadidinanti, dalis. Suinteresuotas asmuo negalėjo numatyti tokio norminių aktų pasikeitimo, kuris iš esmės nepadidins jo gaunamų pajamų, tačiau pakeis MMA skaičiavimo tvarką;
9.2. taikaus susitarimo sąlygos buvo orientuotos į realų gaunamą minimalų atlyginimą, t. y. į rankas gaunamas pajamas, įskaičius darbuotojo mokamus mokesčius, kurių realiai darbuotojas negauna. Po mokesčių reformos nuo 2019 m. sausio 1 d. prie MMA pridėjus ir darbdavio mokamus mokesčius, kurių darbuotojas taip pat negauna, susiklosto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalies – suinteresuotojo asmens R. M. išreikštos valios neatitinkanti situacija. Aplinkybės, kad išlaikymo prievolę privalantis vykdyti suinteresuotas asmuo (darbuotojas), papildomai turi mokėti ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkančią dalį, jis, pasirašydamas taikos sutartį, negalėjo numatyti, todėl sudarant taikos sutartį suinteresuoto asmens išreikštą valią atitiko sutarties nuostata, orientuota į 1/2 dalį MMA, kuri buvo nustatoma iki mokesčių reformos;
9.3. nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA pakilo iki 607 Eur, todėl suinteresuotajam asmeniui tenka mokėti 303,50 Eur arba 73 Eur daugiau nei jis buvo išreiškęs valią mokėti, su pareiškėja sudarydamas taikos sutartį. Tokia situacija nėra teisinga, kadangi teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos taikos sutarties ir Vyriausybės nutarimų, kuriais patvirtinama minimali mėnesinė alga, nuostatas, t. y. jų neanalizavo ir neaiškino sistemiškai, atsižvelgiant į šalių išreikštą tikrąją valią taikaus susitarimo sudarymo metu;
Atsiliepimas
10. Pareiškėja atsiliepimo į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-24729-1019/2017.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad tinkamai teikia išlaikymą pagal taikos sutarties sąlygas, todėl sprendė išduoti vykdomąjį raštą.
16. Suinteresuoto asmens teigimu taikos sutartį jis sudarė laisvo apsisprendimo būdu, nustatydamas jam priimtiną ir jo galimybes atitinkančią prievolės vykdymo formą ir tvarką, o taikaus susitarimo sąlygos buvo orientuotos į realų gaunamą minimalų atlyginimą, t.y. į rankas gaunamas pajamas. Po mokesčių reformos nuo 2019 m. sausio 1 d. prie minimalios mėnesinės algos pridėjus ir darbdavio mokamus mokesčius MMA pakilo iki 607 Eur, todėl suinteresuotajam asmeniui tenka mokėti 303, 50 Eur arba 73 Eur daugiau nei jis buvo išreiškęs valią mokėti, su pareiškėja sudarydamas taikos sutartį. Suinteresuoto asmens vertinimu tokia situacija nėra teisinga.
17. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suponuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas.
18. Nagrinėjamu atveju dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio kitimo sąlygų šalys susitarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutarties 1.3. punkte nustatydamos, kad tuo atveju, jei bus didinama minimali mėnesinė alga (MMA) ir 1/2 dalis minimalios mėnesinės algos viršytų 200,00 Eur, R. M. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai E. M., mokamą periodinėmis išmokomis, kuris sudarytų ne mažiau nei 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tokio dydžio išlaikymas pradedamas mokėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus didinama minimali mėnesinė alga, įsigaliojimo dienos.
19. Teismo vetinimu šį taikos sutarties nuostata, kurioje šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio kitimo tvarkos yra pakankamai aiški, nekelianti jokių abejonių. Šioje taikos sutarties nuostatoje buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui didėjant minimaliai mėnesinei algai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nenustatant, kad į minimalią mėnesinę algą neįskaičiuoti mokesčiai. Dėl to laikytina, kad šalių taikos sutartimi sulygtas išlaikymo dydis, priklausantis nuo minimalios mėnesinės algos įskaitant mokesčius (bruto), o ne kaip teigia suinteresuotas asmuo – atskaičius mokesčius (neto). Atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, sutiko su tokia išlaikymo dydžio apskaičiavimo tvarka, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o su jais nesutikdamas – inicijuoti taikos sutarties sąlygų pakeitimą.
20. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 669 nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių), o byloje esantys duomenys patvirtina, ir byloje ginčo dėl to nėra, kad suinteresuotas asmuo teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą skirtingais laikotarpiais nuo 200 Eur iki po 230 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. M. taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdo, t. y. suinteresuotas asmuo teikia mažesnį išlaikymą nei šalių sutarties 1.3 punkte nustatytas išlaikymas.
21. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo, sudarydamas taikos sutartį, nors ir negalėjo žinoti, kad pakitus teisės aktams pasikeis MMA skaičiavimo tvarka, tačiau taikos sutartyje sulygus dėl teikiamo išlaikymo dydžio susiejimo su MMA dydžio pokyčiu, ir suinteresuotam asmeniui atitinkamo dydžio mokėjimų neatliekant nėra pagrindo neišduoti vykdomojo rašto.
22. Remdamasis anksčiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.