Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3003-1128/2023, kurioje D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, T. M. ir E. J. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023-10-17 su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje:

Motyvuojamoji dalis

Nutartyje grąžinti bylą prokurorui pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje baudžiamojoje byloje faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tyrimo metu neapklaustas A. K. galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos bendrininkas. Dėl šios priežasties kaltinamajame akte prokuroro nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė tik kaltinamieji T. M., E. J. ir D. G. – neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuo metu teismas pagal prokuroro pateiktą kaltinimą galėtų spręsti klausimą dėl kaltinamųjų E. J., T. M. ir D. G. galimos baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstamos veikos daryme galėjo dalyvauti ir A. K., kai jo veiksmai gali turėti įtakos kitų kaltinamųjų veikų kvalifikavimui. Toks įstatymo taikymas neatitiktų ne tik faktinių tiesos aplinkybių, bet kartu pažeistų ir teisingumo principus, prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad byla turi būti išnagrinėta teismo per kuo trumpiausią laiką. Taigi, žiūrint sistemiškai, BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas, kuris taikomas visam procesui (tiek teismo procesui, tiek ikiteisminiam tyrimui).

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad prokuroro statusas – leidžia, o BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Didžiausia atsakomybė už sėkmingą ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių išsprendimą tenka prokurorui. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija, įtvirtinta Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, jog aukščiausios teisinės galios norminiu aktu – Konstitucija – prokuroras yra įpareigotas užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties ir apimties, duodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, priimdamas svarbiausius sprendimus, lemiančius tolesnę proceso eigą.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas trijų įtariamųjų (D. G., T. M. ir E. J.) atžvilgiu. Teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi veiksmų siekiant išsiaiškinti A. K. vaidmenį galimai nusikalstamos veikos daryme. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas – pakankami duomenys (pakankamai informatyvi, tikėtina informacija) apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Ar duomenų pakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia prokuroras arba ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, kuriam įstatymu suteikti įgaliojimai pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. G. parodė, kad Gariūnų turguje įvykio dieną jis buvo su iš matymo pažįstamu A. (kaip paaiškėjo, A. K.), ieškojo, kur įsigyti narkotinių medžiagų sau vartojimui. Ten sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, narkomaną, žino, kad jo pravardė „P." (nustatyta, kad tai – T. M.), kurio paklausė, ar nežino kur galima įsigyti narkotinės medžiagos – karfentanilio, šis pasakė, kad žino, kur paimti. Tarp narkomanų yra toks susitarimas, kad tas, kas perka kitam narkotines medžiagas, vieną dozę paima sau. Jis prašė T. M. paimti jam 12 vienetų lankstinukų su narkotine medžiaga ir vieną sau už paslaugą. Davė viso 78 Eur už 13 dozių. Taip pat A. T. M. davė 42 Eur ir prašė įsigyti jam 7 lankstinukus su narkotine medžiaga. Tačiau kaip matyti tiek iš D. G. parodymų, tiek iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, T. M., įsigijęs narkotines medžiagas iš E. J., priėjęs prie D. G. ir A. K., kumštyje turėtą daiktą (narkotines medžiagas) padavė vienam iš vyrų – D. G., po ko pastarasis įsidėjo narkotines medžiagas sau į kelnių kišenę. Policijos pareigūnams sulaikius bei patikrinus D. G. bei A. K., narkotinės medžiagos (12 folijos lankstinukų) buvo rastos tik pas D. G., tuo tarpu pas A. K. draudžiamų daiktų, tame tarpe ir narkotinių medžiagų, nerasta. Akivaizdu, kad tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimui apskritai, tiek įtarimo pareiškimui ateityje vienintelio faktinio duomens – įtariamojo D. G. parodymų apie tai, kad A. K. kartu su juo įsigijo narkotines medžiagas, jokiu būdu nepakanka daryti išvadai dėl A. K. dalyvavimo darant nusikalstamą veiksmą. Baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo objektyvaus pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pradedamas nepagrįstas asmens baudžiamasis persekiojimas. Baudžiamoji atsakomybė turi būti grindžiama objektyviais, aiškiais duomenimis, tačiau ne spėliojimais ir prielaidomis. BPK 166 straipsnyje numatyti įstatyminiai pagrindai, kuriais vadovaujantis turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju informacija, kad A. K. galimai padarė nusikalstamą veiką gauta nebuvo.

Kita vertus, esant nurodytoms aplinkybės, A. K. šioje byloje būtų apklaustas liudytoju. Tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, to padaryti nepavyko, kadangi asmuo kviečiamas į apklausas neatvyko, į telefono skambučius neatsiliepė. Šiuo atveju aktualu tai, kad jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savatikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėjamos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Šiuo atveju skundą teikiantis prokuroras vertina, kad ikiteisminiame tyrime buvo surinkta pakankamai duomenų įstatymo reikalavimus atitinkančio kaltinamojo akto surašymui bei bylos perdavimui į teismą.

Prokurorė akcentuoja, kad pagal kasacinę praktiką bei baudžiamojo proceso normose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Pagal BPK 257 straipsnio 1 dalį, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui, o ne grąžina bylą prokurorui trūkumams pašalinti, kaip buvo padaryta šiuo atveju.

Iš baudžiamojoje byloje esančio surašyto kaltinamojo akto matyti, jog jame nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys. Taigi, nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl bylos perdavimas prokurorui yra nepagrįstas, pažeidžiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl to užsitęstų ir būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nutartis naikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.

BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įtarimai visiems galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, šie asmenys nebuvo nurodyti kaltinamajame akte.

Byloje esantys ir kaltinamajame akte nurodyti D. G. ir T. M. parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. K. veikoje gali būti BK 259 str. 1 d. (ar kitame BK straipsnyje, jo dalyje, punkte) numatyto nusikaltimo požymių. A. K. byloje nebuvo apklaustas nei liudytoju, nei kokiu kitu statusu, joks procesinis sprendimas dėl jo galimai nusikalstamų veiksmų, kurie nurodomi D. G. ir T. M. parodymuose, bei, beje, ir tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 6), kuriame nurodoma, kad kartu su D. G. buvo sulaikytas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), byloje nėra priimtas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad, nesant byloje A. K. veiksmų teisinio įvertinimo, yra ribojama kaltinamųjų teisė į gynybą, tuo pačiu galėtų būti apsunkinamas teisingo sprendimo priėmimas. Pažymėtina, jog visi procesiniai sprendimai, visų galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų atžvilgiu, turėtų būti išspręsti toje pačioje byloje, ir tik taip būtų galima užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą. Byloje nėra priežasčių, dėl kurių A. K. atsakomybės klausimas negalėtų būti sprendžiamas šioje byloje. A. K. procesinė padėtis – nenustatyta, o tai ne tik pažeidžia kaltinamųjų R. B. ir D. M. teises, bet neleidžia teismui pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nes šioje situacijoje apklausiamas liudytoju A. K. privalėtų duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Liudytojas privalo teismui duoti teisingus parodymus, neturi teisės atsisakyti duoti parodymus (BPK 83 str.), tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 80 str. 1 p. neleidžia versti asmenį duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl prokurorės skunde nurodytų aplinkybių, kad teisėjas, susipažinęs su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustačius kliūčių, neleidžiančių nagrinėti bylą teisme, todėl vėlesnė teismo nutartis, kuria byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, yra nepagrįsta, bei tai, kad advokatė, susipažinusi su bylos medžiaga pasirašytinai, nurodė, kad pastabų neturi, pažymima, jog teisėjo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nesaisto teismo priimamų vėlesnių procesinių sprendimų, nes, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, įvairūs procesiniai klausimai gali būti sprendžiami kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu ar bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje. Tas pats pasakytina ir dėl advokatės pozicijos – įstatyme nėra jokių ribojimų dėl tam tikrose proceso stadijose prašymų pateikimo ar nepateikimo, kita vertus, gynybos pozicija procese taip pat gali kisti, kas taip pat gali turėti įtakos naujų prašymų patekimui.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto BPK 219 str. 2 p. numatyto pažeidimo, kad byloje nėra nustatytas joks asmens, galimai bendrininkavusio (A. K.), statusas, jog nėra spręstas klausimas dėl jo teisinės atsakomybės, jis nėra patrauktas įtariamuoju – neįmanoma ištaisyti bylą nagrinėjant teisme negrąžinus baudžiamosios bylos prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas nėra prokuroro (ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno) diskrecinė teisė – prokuroras (ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas), nustatęs, kad asmens veikoje yra BK numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, privalo spręsti klausimą dėl įtarimo pagal atitinkamą BK straipsnį šiam asmeniui pareiškimą. Kaltinamojo akto turinys turi atitikti pareikšto įtarimo turinį. Kaltinamajame akte dėstant kaltinamųjų D. G., T. M. parodymus matyti, jog pastarieji duoda ir A. K. kaltinančius parodymus, kaip galimai bendrininkavus darant nusikaltimą, kuris esant pakankamai akivaizdiems nusikalstamos veikos požymiams nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebuvo pareikšti įtarimai, jis net nebuvo apklaustas, dėl jo nėra priimtas joks procesinis sprendimas.

Pažymėtina ir tai, jog prokurorės pozicija, jog teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui, o ne grąžina bylą prokurorui trūkumams pašalinti, kaip buvo padaryta šiuo atveju, nėra teisinga. Šiuo atveju apie kito asmens galimai padarytą veiką yra žinoma net nepradėjus baudžiamosios bylos nagrinėti teisme, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas, todėl teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, todėl, teismo vertinimu, prokurorės nurodomas proceso greitumas, negali būti pasiektas proceso išsamumo/neišsamumo sąskaita.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-3003-1128/2023 trukdo nagrinėti bylą, nes jų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra pagrįsta, todėl prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-15 nutartį.