Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. N. prašymą atnaujinti terminą (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, M. B. (M. B.), L. R. (I. R. paveldėtoja pagal įstatymą), D. A., A. J. (K.), J. K., G. O.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad jos senelis J. K. (J. K.) iki nacionalizacijos valdė 10 dešimtinių žemės (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) miestelyje. Žemė buvo nacionalizuota 1940–1949 m. Senelis mirė 1963 m. kovo 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnį, atkurti nuosavybę po J. K. mirties turėjo teisę jos tėvas K. K. (K. K.), šis mirė 1993 m. kovo 24 d.

Tėvas į Šalčininkų r. žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises kreipėsi laiku ir jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,5 ha buvusio savininko J. K. žemės dalį (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrius 2001 m. sausio 26 d. surašė pažymą Nr. 226, kad K. K. turi teisę į 0,3575 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir šia pažyma pripažino, kad jis valdė 2,45 ha žemės.

Po tėvo mirties teisė į nuosavybės teisių atkūrimą perėjo jo sutuoktinei (pareiškėjos mamai), ši mirė 2004 m. birželio 23 d. Mama 1994 m. gruodžio 28 d. testamente nurodė, kad po jos mirties visas turtas paliekamas pareiškėjai ir jos broliams F. K. (F. K.) bei Č. K. (Č. K.).

Visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, tvarkė jos mama, o pareiškėja nebuvo informuota apie nuosavybės atkūrimo procedūrą. Tikslių duomenų apie iki nacionalizacijos J. K. turėtą žemės plotą vykdant nuosavybės atkūrimo procesą nebuvo. 1997 m. spalio 22 d. Šalčininkų r. žemėtvarkos skyriaus išvadoje J. K. pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į 2,45 ha žemės, tačiau sprendimas priimtas tik dėl nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini), dėl 2,45 ha žemės sprendimo nepriėmė.

Nurodo, kad, siekdama realizuoti savo, kaip pretendentės, teisę atkurti nuosavybės teises, po tėvo mirties apie 2001 m. kreipėsi į Šalčininkų r. žemėtvarkos skyrių žodžiu, o raštu prašymo nepateikė. Žemėtvarkos skyriuje lankėsi daug kartų, tačiau tinkamo atsakymo negavo.

Apie tai, kad praleistas terminas realizuoti motinos testamentą sužinojo, kai brolis F. K. pateikė Šalčininkų r. žemėtvarkos skyriui prašymą suprojektuoti žemės sklypą prie namo (duomenys neskelbtini) neatlygintinai, kaip faktiškai naudojamą žemę prie namo. 2009–2010 m. vyko teisminis ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai jį valdant, jis baigėsi ne jos naudai.

Nurodo, kad, siekdama atkurti nuosavybės teises, teikė paklausimus į archyvus ir 2009 m. kovo 19 d. iš Lietuvos centrinio archyvo gavo 2 pažymas – Nr. R4-612 ir R4-611, kad prosenelis J. K. (J. K.) – senelio J. K. tėvas – 1915 m. turėjo „10 deš. skirtinės žemės“. Mano, kad jos senelis iš prosenelio paveldėjo žemę ir yra būtina nustatyti, kiek žemės jis valdė iki nacionalizacijos.

Be to, pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą skųsdama Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmus dėl biurokratijos ir aplaidumo atliekant pareigas, kai ji kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau Seimo kontrolierius 2012 m. gruodžio 10 d. atsakyme pripažino, kad terminas paduoti skundą jam yra praleistas.

Pareiškėjos manymu, nurodytos priežastys yra svarbios ir jos patvirtina aktyvius veiksmus, siekiant dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Šalčininkų skyrius atsiliepime su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60–65).

Nurodo, kad, patikrinus Šalčininkų skyriaus archyve esančius duomenis, nustatyta, kad dėl nuosavybės teisių į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo į Šalčininkų r. Šalčininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1991 m. gruodžio 23 d. kreipėsi buvusio savininko sūnus ir pareiškėjos tėvas K. K. bei buvusio savininko dukra S. B.. Kartu su prašymais buvo pateikti ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (Alytaus apygardos archyvo išrašas) buvo nustatyta, kad buvęs savininkas J. K. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,45 ha žemės.

Iš pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas K. K. turi nuosavybės teisę į 0,3575 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 0,50 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. K. valdytos žemės dalį atkurtos visos po K. K. mirties Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2.8-85-10254, grąžinant natūra K. K. bendrosios nuosavybės teise su pretendente S. B. bendrą 0,22 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklos ir bendrą 0,78 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklos. Pažymi, kad pareiškėja Šalčininkų skyriui niekada nebuvo pateikusi paveldėjimo teisės liudijimo, kad ji po tėvo mirties paveldėjo jo turtines teises, o klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, tvarkė motina V. K., o po jos mirties – F. K.. NŽT Šalčininkų skyriui 2004 m. gruodžio 20 d. buvo pateiktas notarės Č. B. liudijimas, kad V. K. palikimą priėmė F. K..

Pažymi, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises kitiems dviem pretendentams – S. B. ir I. R. – taip pat jau yra priimti ir nuosavybės teisės atkurtos, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas į J. K. nuosavybės teisėmis valdytą 2,45 ha žemę yra baigtas visiems pretendentams. Sprendimai ar kiti su tuo susiję administraciniai aktai teisės aktai nustatyta tvarka nebuvo skundžiami.

NŽT Šalčininkų skyriaus teigimu, pareiškėja, kaip buvusio žemės savininko vaikaitė, neturi teisės atkurti nuosavybės teises, nes ji nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, todėl negali būti laikoma praleidusia terminą. Net jei pareiškėja būtų tinkama pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. valdytą žemę, ji nenurodė priežasčių, kurios būtų pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. O. atsiliepime su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 89–91).

Nurodo, kad pareiškėja negali būti pretendentė į senelio iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, nustatytais terminais nepateikė Šalčininkų žemėtvarkos skyriui nei prašymo grąžinti žemę, nei paveldėjimo teisės liudijimo. Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. K. priklausiusią žemę įstatymų nustatytais terminais pateikė teisėti pretendentai – S. B. ir I. R.. Mano, kad pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio pasirinkimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 93–97).

Pažymi, kad pareiškėja, siekdama susigrąžinti jos seneliui priklausiusią žemę, turėjo išreikšti valią pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises, bet savo teisėmis nepasinaudojo. Prašymus pateikė tiesioginiai J. K. įpėdiniai – S. B., I. R..

Pareiškėja prašyme nurodo, kad J. K., remiantis 1997 m. spalio 22 d. išvada, turėjo 2,45 ha žemės, tačiau šioje išvadoje pasiūlyta Šalčininkų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai parengti S. B. pažymą apie buvusio savininko J. K. turėtos 2,45 ha žemės plotą.

Mano, kad prašyme nurodytos termino pateikti prašymą ir dokumentus praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėja pradėjo domėtis nuosavybės teisių į senelio žemę atkūrimu tik 2012 m. rugsėjo mėn., pateikdama skundą Seimo kontrolieriui. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad raštu kreipėsi į Skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir jai buvo raštu atsisakyta atkurti nuosavybę į jos senelio turėtą 2,45 ha žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepime su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 99–101).

Nurodo, kad pareiškėja negali būti pretendentė į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, įstatymo nustatytu terminu neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises, nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, o termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, todėl negali būti pripažįstamos svarbiomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. (K.) atsiliepime su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 102–105).

Nurodo, kad pareiškėja negali būti pretendentė į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, įstatymo nustatytu terminu neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisių atkūrimo procesu pradėjo domėtis tik 2012 m. rugsėjo mėnesį, kai teikė skundą Seimo kontrolieriui. Mano, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. B. ir L. R. (I. R. paveldėtoja pagal įstatymą) atsiliepime su pareiškėjos prašymu sutinka ir prašo jį patenkinti (b. l. 109–111).

Jų nuomone, pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės teises į senelio žemę, teikė paklausimus į archyvus, su skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus pareigūnų aplaidaus darbo nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, 2009 m. inicijavo civilinę bylą, žodžiu, ne kartą kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių, tačiau tinkamo atsakymo negavo.

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas pareiškėjai H. N..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos senelis J. K. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,45 ha žemės. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę prašymus buvo padavę jo sūnus, dukra ir kitas sūnus – pareiškėjos tėvas K. K..

K. K. mirė 1993 m. kovo 25 d. (b. l. 8). Po jo mirties turtą paveldėjo sutuoktinė – pareiškėjos motina V. K., ši mirė 2004 m. birželio 23 d. (b. l. 22).

V. K. 1994 m. gruodžio 28 d. testamentu visą savo turtą, taip pat ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikams (F. K., H. N. ir Č. K.) lygiomis dalimis (b. l. 18).

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Č. K. ir H. N. po savo motinos mirties palikimą priėmė, tačiau Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2010 m. liepos 1 d. sprendimu apylinkės sprendimas buvo panaikintas (b. l. 46–49, 51–55). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja pagal motinos testamentą palikimo nepriėmė, t. y. neišreiškė valios įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 5 ir 11 punktai.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistą terminą atnaujina teismas.

Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, o pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Atkūrimo tvarkos 11 punkto 1 dalį, terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., kurį teismas taip pat gali atnaujinti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-409/2010).

Pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remdamiesi Atkūrimo įstatymu.

Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išvardyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, t. y. turto savininkai (1 punktas); asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams (2 punktas); turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas); asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (5 punktas). Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, Atkūrimo įstatyme nurodytas baigtinis asmenų, galinčių pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja nėra priėmusi palikimo t. y. neišreiškė valios įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą pagal testamentą po motinos mirties (kuri paveldėjo sutuoktinio K. K., pretendento į J. K. nuosavybės teise priklausiusią žemę, turtą po jo mirties).

Kadangi pareiškėja nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sąrašą, todėl negali būti savarankiškas nuosavybės teisių atkūrimo subjektas ir neturi subjektinių teisių paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos H. N. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.