Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8.3.; 2.1.4.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.;

2016 m. rugsėjo 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Terešiškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2009-10-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 7 m. laisvės atėmimo bausme; 2015-09-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, neatlikęs 1 m. 6 mėn. 12 d. paskiros laisvės atėmimo bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis 2015-11-07 apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos L. J. namuose, esančiuose Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini), smurtavo šeimos nario - motinos L. J. atžvilgiu, tyčia tampė savo motiną L. J. už plaukų, išrovė šiai plaukų kuokštą, rankomis sugriebė už veido ir spausdamas sukiojo galvą bei apdraskė žandikaulį, kas sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Apklaustas kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena, nes tą vakarą buvo išgėręs, jam nustatytas 1,6 prom. girtumas. 2015-11-07 gyveno kartu su motina L. J. ir broliu V. J.. 2015 m. apie rugsėjo mėn. grįžo iš įkalinimo vietos, kur buvo už motinos sugyventinio nužudymą. Dėl sugyventinio nužudymo motinai jokių pretenzijų, pykčio neturėjo. 2015-11-07 naktį apie 02.00-02:30 val. kilo žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusios L. J., nepamena dėl ko. Atsimena, kad motina stovėjo virtuvėje, jis nukentėjusią pastūmė ir ji griuvo ant spintos, o paskui nukrito ant grindų, pradėjo ant jo rėkti, išbėgo iš namų ir iškvietė policiją. Tą vakarą nukentėjusioji taip pat buvo išgėrusi. Konflikto metu brolis V. J. buvo namie, miegojo kambaryje ir pačio įvykio nematė. Neigia smurtavęs prieš motiną, veiksmų nurodytų kaltinamajam akte neatliko. Į įvykio vietą buvo atvažiavę du policijos pareigūnai, jie visi bendravo su policijos pareigūnais, vėliau jis su pareigūnu V. K. išėjo į tarnybinį automobilį, motina ir brolis V. J. liko namie su kitu pareigūnu. Dėl įvykio gailisi. Atsiprašė nukentėjusios, ji jam atleido (b. l. 131).

Nukentėjusioji L. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, t. y. sūnų. Nukentėjusiajai atsisakius duoti parodymus, teismas pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos ji patvirtino. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-07 apie 02.30 val. ji vartojo alkoholį kartu su sūnumis R. Š. ir V. J.. Prieš du mėnesius R. Š. grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo už jos sugyventinio nužudymą. Alkoholio vartojimo metu R. Š. ją apkaltino, kad šį išdavė, kai vyko tyrimas dėl nužudymo. Tarp jų kilo konfliktas. R. Š. pagriebė jai už plaukų, ėmė tampyti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Paskui šis stvėrė pirštais jai už veido ir ėmė sukioti veidą bei spausti pirštais, sukeldamas fizinį skausmą. Sūnus jai apdraskė dešinės pusės žandikaulį, daugiau jokių sužalojimų nepadarė (b. l. 13). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. J. patvirtino savo pirminius parodymus (b. l. 18-19). Dar karta papildomai apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad jos sūnus stvėrė jai už plaukų bei apdraskė jai veidą. Ji negalėjo griūti ir apsidraskyti veido. Įvykio metu ji sėdėjo prie stalo. Ji gerai neprisimena, ar R. Š., tempdamas už plaukų, ją pakelė ar ji pati atsistojo. Patempęs už plaukų, jos sūnus iš karto stvėrė jai už veido. Tada ji pabėgo, nuėjo į lauko tualetą ir paskambino policijai. Vėliau ji grįžo namo su pareigūnais. Įvykio metu namuose buvo kitas sūnus V. J., bet konflikto metu miegojo ir nieko nematė. Ji neliepė R. Š. padaryti valgyti. R. Š. grįžo namo girtas iš kaimynų ir pradėjo naktį konfliktuoti (b.l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp nukentėjusiosios L. J. ir įtariamojo R. Š. metu nukentėjusioji parodė, kad 2015-11-07 namuose, esančiuose Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., Kaštonų g. 16, jos sūnus R. Š. stvėrė rankomis jai už plaukų, tempė, stvėrė ranka už veido ir apdraskė žandikaulį iš dešinės pusės. Sūnus jai negrasino. Ji neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, ar sūnus šią stumdė. Jos veidas buvo sudraskytas dešinėje pusėjo galimai sūnaus nagais. Ji negalėjo apsidraskyti griūdama. R. Š. parodė, kad jis netempė motinos už plaukų, nesudavė per veidą, tik pastūmė, nes ši trukdė jam gaminti valgį broliui, lįsdama ir keikdamasi. Jo motina nuo pastūmimo griuvo ant nugaros. L. J. parodė, kad nepuolė sūnaus R. Š. su peiliu, nes ji bijo imti peilį. R. Š. parodė, kad jo motina nespėjo pagriebti peilio. Jis pamanė, kad motina gali griebti peilį, nes stovėjo šalia, todėl jis šią pastūmė (b.l. 23-24).

L. V. J. teisiamojo posėdžio metu tai pat pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, t. y. brolį. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (b. l. 130). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su motina Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini). 2015 lapkričio pradžioje iš kalėjimo grįžo jo brolis R. Š. ir su jais apsigyveno. Jo motina yra asociali, nuolat geria. 2015-11-07 vakare jis grįžo iš Vilniaus ir atsigulė miegoti. Jo brolis su motina gėrė, o naktį jį prikėlė. Jis atsibudo nuo motinos riksmų. Motina gulėjo ant lovos ir rėkė, o brolis stovėjo šalia lovos ir šaukė ant šios, ko ši rėkianti. Jis nematė, kad motina būtų sužalota ar, kad brolis ją muštų. Po to motina paėmė telefoną ir išėjo iš namų, iškvietė pareigūnus (b. l. 35-36). Papildomai apklaustas liudytojas parodė, kad 2015-11-07 naktį jis pabudo nuo motinos riksmo. Kai jis nuėjo prie motinos, pamatė, kad ši guli lovoje, mėgina su antklode užsidengti galvą ir rėkia. Tuo metu jo brolis stovėjo šalia motinos. Kai jis priėjo, brolis šaukė motinai, ko ši rėkia. Ant motinos kaktos, atrodo, jis matė žymę nuo įdrėskimo, bet kraujo nebuvo. Jo manymu, motina negalėjo be reikalo rėkti, galimai brolis šią sumušė. Tačiau jis nematė, kaip brolis motiną mušė. Jis atitraukė brolį į šoną. Motina pasakė, kad brolis šią muša. Jis motinai pasakė iškviesti policiją. Motina išėjo į lauką kviesti policijos. Mano, kad konfliktas tarp motinos ir brolio įvyko dėl to, kad abu buvo neblaivūs. (b. l. 38-39).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje, apie 2015-11-07 įvykį nieko papasakoti negali, nes neprisimena. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 130-131). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-07 dirbant kartu su vyr. patruliu V. M. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį, Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., Kaštonų g. 16. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad nukentėjo L. J., kurią sumušė sūnus R. Š.. Namuose dar buvo antras sūnus V. J.. Nuo visų asmenų sklido alkoholio kvapas. Pas nukentėjusiąją ant veido matėsi įdrėskimas. Ši tvirtino, kad sūnus tampė už plaukų. Jis R. Š. nuvedė į tarnybinį automobilį, V. M. liko bendrauti su nukentėjusiąja, priėmė šios pareiškimą (b.l. 44-45).

Po to kai buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jis paaiškino, kad atsimena, jog R. Š. buvo tik grįžęs iš kalėjimo, kur sėdėjo už žmogžudystę. Šeimos nariai apklausti buvo atskirai nuo jo, nes jie bijojo, kad R. Š. gali su jais susidoroti. L. J. bijojo sūnaus, nes jis buvo teistas už žmogžudystę. Tuo metu jie prisipažino, kad R. Š. smurtavo prieš L. J.. Atskirai ir kaltinamojo brolis buvo apklaustas. Jis patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sumušta R. Š..

L. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-07 dirbant kartu su vyr. patruliu V. K., apie 03.21 val. buvo gautas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį, Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k. Nuvykus minėtu adresu, L. J. paaiškino, kad šią sumušė sūnus R. Š.. Namuose buvo antras sūnus V. J.. Visi asmenys buvo neblaivūs. L. J. buvo labai išsigandusi, verkė. Kai jie atvažiavo, juos pasitiko R. Š., kuris elgėsi ramiai. Šis pasakė, kad nieko neįvyko. Namuose buvęs V. J. nieko nesakė. Ant L. J. veido matėsi įdrėskimo žymė, buvo išrauti plaukai. L. J. ir V. J. bijojo su jais bendrauti. Kuomet R. Š. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, nekentėjusioji nusiramino ir pradėjo pasakoti, kad šią sumušė sūnus Rimantas. V. J. patvirtino motinos žodžius, sakė, kad brolis motiną mušė, tempė už plaukų. Šie patvirtino, kad bijo Rimanto, kuris buvo teistas už nužudymą. Iš nukentėjusiosios buvo priimtas pareiškimas. R. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (b.l. 41-42).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta- namas, esantis Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., Kaštonų g. 16 (b. l. 9-11).

Iš alkotesterio panaudojimo kvito matyti, kad R. Š. 2015-11-07 05.14 val. nustatytas 1.49 prom. girtumas (b. l. 47).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeiminiais santykiais.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. Š. 2015-11-07 apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos L. J. namuose, esančiuose Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., (duomenys neskelbtini), smurtavo šeimos nario - motinos L. J. atžvilgiu, tyčia tampė savo motiną L. J. už plaukų, išrovė šiai plaukų kuokštą, rankomis sugriebė už veido ir spausdamas sukiojo galvą bei apdraskė žandikaulį, nukentėjusiajai L. J. sukeldamas fizinį skausmą. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad tarp jos ir sūnaus R. Š. kilo konfliktas, R. Š. pagriebė jai už plaukų, ėmė tampyti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Paskui šis stvėrė pirštais jai už veido ir ėmė sukioti veidą bei spausti pirštais, sukeldamas fizinį skausmą, sūnus jai apdraskė dešinės pusės žandikaulį (b. l. 13, 18-19, 31-32). Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas V. J. parodė, kad 2015-11-07 naktį jis pabudo nuo motinos riksmo, kai jis nuėjo prie motinos, pamatė, kad ši guli lovoje, mėgina su antklode užsidengti galvą ir rėkia, tuo metu jo brolis stovėjo šalia motinos. Kai jis priėjo, brolis šaukė motinai, ko ši rėkia. Ant motinos kaktos, atrodo, jis matė žymę nuo įdrėskimo, bet kraujo nebuvo (b. l. 38-39). Liudytojai V. K. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-07 apie 03.31 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu Vilniaus r., Marijampolio sen., Terešiškių k., Kaštonų g. 16. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad nukentėjo L. J., kurią sumušė sūnus R. Š.. Pas nukentėjusiąją ant veido matėsi įdrėskimas. Ši tvirtino, kad sūnus tampė už plaukų (b. l. 41-42, 44-45).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 str. 1 d. 9 p. ) ir būdamas recidyvistas (60 str. 1 d. 13 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą- tyčią ir kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka (83), vieną kartą teistas, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl esant dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant lengvinančių aplinkybių, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

R. Š. 2015-09-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, neatlikęs 1 m. 6 mėn. 12 d. paskiros laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. realiai iš Pravieniškių pataisos namų buvo paleistas 2015-09-11, todėl laikytina, kad R. Š. neatliko 1 m. 6 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2009-10-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2009-10-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (1 m. 6 mėn. 3 d.) ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.