Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-210-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-30
Bylos Nr.
2A-210-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04362-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB „Plus Plus Inkaso“
Atsakovas
A. J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-210-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04362-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.2.1.; 2.5.8.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Plus Plus Inkaso“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11035-535/2015 pagal ieškovo UAB „Plus Plus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. J. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Plus Plus Inkaso“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. V. 8 645,75 Eur skolos, 2 459,02 Eur palūkanų, 1 442,50 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 22 d. tarp Swedbank, AB ir atsakovo buvo sudaryta Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr.10-030171-RK, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 30 000 Lt kredito limitas. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė. 2013 m. balandžio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovas perėmė banko reikalavimo teises ir tapo naujuoju atsakovo kreditoriumi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 10 596,51 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 376 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė savo pareigos grąžinti paskolą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 645,75 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai ir palūkanos, iš viso – 3 901,52 Eur, yra neprotingai dideli, kreditorius negali piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Remdamasis tuo, teismas iš atsakovo priteistiną delspinigių ir palūkanų sumą sumažino per pusę, priteisdamas 1 950,76 Eur (CK 1.5 str., CK 6.258 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Plus Plus Inkaso“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo – priteisti 2 459,02 Eur palūkanų ir 1 442,50 Eur delspinigių; priteisti žyminį mokestį. Nurodo, kad sutartyje nustatyti 0,05 proc. delspinigiai atitiko Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, o teismo priteistas delspinigių dydis yra mažesnis už tą, kurį paprastai priteisia teismai. Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-491-480/2015, konstatavo, kad nėra pagrindo 0,05 proc. delspinigius pripažinti neproporcingai dideliais ir lupikiškai bei juos mažinti. Sutartyje numatytos pelno palūkanos nelaikytinos netesybomis, todėl, skirtingai nei netesybos, kilus teisminiam ginčui neturėtų būti mažinamos. Pelno palūkanos gali būti mažinamos tik CK 6.223 ir 6.228 straipsnių pagrindu, tačiau tam reikalingas kitos sutarties šalies ieškinys (priešieškinis). Nagrinėjamu gi atveju atsakovas nereiškė priešieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar pripažinimo negaliojančiomis, todėl teismas neturėjo pagrindo pakeisti vieną iš sutarties sąlygų – galimybę ieškovui gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Toks pelno palūkanų sumažinimas negali būti laikomas tinkama ir proporcinga atsakovo teisių gynimo priemone teismui veikiant ex officio be byloje pareikšto priešieškinio (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-584-280/2014).

Atsiliepimas

Atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl delspinigių ir palūkanų dydžio.

2013 m. gegužės 22 d. AB Swedbank (kurio teises perėmė apeliantas) ir atsakovo sudarytoje Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartyje nustatytas 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigių dydis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli, ir sumažino jų dydį per pusę, t. y. iki 0,025 proc. per dieną.

LR vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui (apeliantas pripažįsta, kad sudaryta sutartis buvo vartojimo) taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi sutartyje nustatyti delspinigiai neviršija įstatyme įtvirtinto maksimalaus netesybų dydžio, atitinkamai nėra jokio pagrindo pripažinti juos neprotingai dideliais ir tuo pagrindu sumažinti.

Minėtoje sutartyje taip pat nustatyta 17 proc. metinė palūkanų norma, kurią teismas taip pat vertino kaip neprotingai didelę ir sumažino per pusę iki 8,5 proc.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad vertinant palūkanų dydį pirmiausia atkreiptinas dėmesys į šių palūkanų pobūdį. Nagrinėjamu atveju tai yra pelno arba kitaip tariant – mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, t. y. atlygis, kurį kredito gavėjas įsipareigojo mokėti kredito davėjui už naudojimąsi pastarojo suteiktais pinigais.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. vasario 1 d.) nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, be to, atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).

Nagrinėjamu atveju sutartyje nustatyta 17 proc. metinė palūkanų norma, o bendros kredito kainos metinė norma – 20,8 proc. Atsakovas neįrodė (apskritai nepateikė atsiliepimo į ieškinį), kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigė įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, ir tuo pagrindu jas sumažinti.

Remiantis išdėstytais motyvais skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovui iš atsakovo priteisiama 59 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą už akių pakeisti – padidinti ieškovui UAB „Plus Plus Inkaso“ iš atsakovo A. J. V. priteistą delspinigių sumą iki 1 442,50 Eur, o palūkanų – iki 2 459,02 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Plus Plus Inkaso“ (į. k. 302864103) naudai 8 645,75 Eur skolos, 2 459,02 Eur palūkanų, 1 442,5 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 12 547,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 376 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Priteisti ieškovui UAB „Plus Plus Inkaso“ iš atsakovo A. J. V. 59 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėVilija MikuckienėJūra Marija Strumskienė