Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. prašymą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (V. K. atvejis) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (L. S. atvejis) 150 MGL (7500 Eur) dydžio, bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (S. Č. atvejis) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (K. G. atvejis) 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (V. P. atvejis) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. paskirta 600 MGL (30000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta 400 MGL (20000 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. kovo 22 d.

Nuteistasis V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis neišgali sumokėti baudos, turėjo traumą, gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir dažnai serga; jam buvo mpokama tik nedarbingumo pašalpa, kurios užtekdavo tik pragyvenimui, dar turi (duomenys neskelbtini) metų mamą, kuriai padeda, nes ji serga. Dirbe jis (duomenys neskelbtini), moka už išdirbtas valandas, gauna apie 1000 -1300 eurų pavedimu arba grynais.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė prašymo netenkint, nurodė, jog sistemiškai vertinant BK ir BPKteisės normas, nesumokėjus baudos ją priverstinai išieško antstolis, būtent jis atlikdamas savo funkcijas ir konstatavęs tai, kad asmuo neturi lėšų baudai sumokėti kreipiasi į teismą su teikimu, dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Šiuo atveju tokio antstolio teikimo, nei jo išvados dėl išieškojimo negalimumo nėra. Be to nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), jam nėra atimta teisė (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teikti, kad jis negali sumokėti baudos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos BVK II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BVK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis (BVK 8 straipsnio 2 dalis) pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Šiuo atveju suprastina, jog V. Š. tą supranta ir siekia nuosprendį įvykdyti, tačiau ne taip tiksliai kaip nustatė teismas, t. y. sumokėdamas jam paskirtą piniginę baudą. Nuteistojo savarankiškas kreipimasis į teismą, kuris ir paskyrė jam tokios rūšies ir dydžio bausmę pagal įstatymą nenumatytas. Visa tai turi būti daroma per antstolį. Nesant galimybės teismo nuosprendžio įvykdyti savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Taigi tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles baudą gali pakeisti kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). To ir siekia nuteistasis. Minėtą šią įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją teismas gali įgyvendinti tik esant dvejoms imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. neturint asmeniui lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą ir esant nuteistojo sutikimui dėl baudos pakeitimo. Be šių imperatyvių įstatyme numatytų pagrindų būtinas ir antstolio kreipimasis su teikimu dėl paskirtos baudos pakeitimo į kitą bausmės rūšį, tam kad būtų įvykdytas teismo nuosprendis.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistas asmuo iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistam asmeniui paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistas asmuo neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistas asmuo neišgali sumokėti baudos, turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Taigi dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais į teismą gali kreiptis tik baudos išieškojimą vykdantis antstolis.

Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga (antstolio teikimas) nebuvo išpildyta, kadangi į teismą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus kreipėsi ne antstolis, o pats nuteistasis. Nurodytų įstatymo normų bei teismo motyvų pagrindu, nors ir esant nuteistojo V. Š. sutikimui dėl viešųjų darbų paskyrimo, tačiau nesant antstolio teikimo, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti V. Š. prašymo dėl baudos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351, 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. Š. prašymą dėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-450-1155/2022 paskirtos 400 MGL (20 000 Eur) baudos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi - viešaisiais darbais, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.