Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00163-2009-9

2011 m. liepos 18 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vedusio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, neteisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 220 str. 1 d. ir nuteistas 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda. Civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista iš G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 133792 (šimtas trisdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du) litai nesumokėto PVM Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2007-01-22 Gelvonų g. 27-6, Vilnius, direktoriumi, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatą- už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdami atsakingi už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdami garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdami nuostatų, 6 str. nuostatą į apskaitą privalėdami įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, būdami atsakingi už pateikiamų finansinių atskaitomybių teisingumą, pažeisdami šio įstatymo 4 str. nuostatą- ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip pat pažeisdami 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 83 str. 3 d. nuostatas bei PVM įstatymo 89 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA - 29 patvirtintas PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių nustatytų formų užpildymo taisykles, tyčia, turėdami tikslą išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į biudžetą, įrašė į 2008 m. spalio mėnesio pirminę PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, deklaravo 25 eilutėje „Įsigytų ir paslaugų pirkimo PVM“ - 0 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 7565 pirkimo PVM; 29 eilutėje „Pardavimo PVM“ – 0 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 14639 Lt pardavimo PVM ir 36 eilutėje „grąžintinas iš biudžeto PVM“ - 0Lt, faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 7074 Lt PVM į valstybės biudžetą; bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam adresu Šermukšnių g.4, Vilniuje naudojantis elektroninio deklaravimo sistema, įrašė į 2008 m. lapkričio mėnesio pirminę PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, deklaravo 25 eilutėje „Įsigytų ir paslaugų pirkimo PVM“ - 0 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti atstatomąjį 121599 Lt pirkimo PVM ( pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-11 išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose serija GR Nr.(duomenys neskelbtini), išskirtą 121872,68 Lt PVM); deklaravo 29 eilutėje „Pardavimo PVM“ -0 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 5119 Lt pardavimo PVM ir 36 eilutėje „grąžintinas iš biudžeto PVM“ - 0 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 126 718 Lt PVM į valstybės biudžetą bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2008 m. gruodžio 31 d. į pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam adresu Šermukšnių g.4, Vilniuje, įrašė į 2008 m. spalio mėnesio PVM patikslintą deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, deklaravo 25 eilutėje „Įsigytų ir paslaugų pirkimo PVM“ - 439 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 7565 pirkimo PVM; 29 eilutėje „Pardavimo PVM“ - 324 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 14639 Lt pardavimo PVM ir 36 eilutėje „grąžintinas iš biudžeto PVM“ - 115 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 7074 Lt PVM į valstybės biudžetą, šiuos žinomai neteisingus duomenis 2010-05-21 pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, mokestinių prievolių departamentui, esančiam adresu, Vilniuje, įrašė į 2008 m. lapkričio mėnesio patikslintą PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, t.y. deklaravo 25 eilutėje „Įsigytų ir paslaugų pirkimo PVM“ - 274 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti atstatomąjį 121599 Lt pirkimo PVM( pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-11 išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose serija GR Nr.(duomenys neskelbtini), išskirtą 121872,68 Lt PVM), deklaravo 29 eilutėje „Pardavimo PVM“ - 324 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 5119 Lt pardavimo PVM ir 36 eilutėje „grąžintinas iš biudžeto PVM“ - 274 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 126 718 Lt PVM į valstybės biudžetą bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2010-05-21 pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, mokestinių prievolių departamentui, esančiam adresu Ulonų g.2, Vilniuje. G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-21 pateikę Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, mokestinių prievolių departamentui, esančiam adresu, Vilniuje patikslintas PVM deklaracijas už 2008 m spalio -lapkričio mėnesius, kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 389 Lt., tačiau ir šiose patikslintose PVM deklaracijose jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko išvengė mokėtino į biudžetą PVM 133 792 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

LR BK 220 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Ši nusikalstama veika pažeidžia teisės aktuose nustatytą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarką. Minėtų neteisingų duomenų pateikimas yra susijęs ir su kaltininko siekiu išvengti mokesčių. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka.

Pats G. J. kaltu neprisipažino, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis neturėjo tikslo tyčia nemokėti mokesčių. Jis yra gavęs laiškus dėl mokesčių nesumokėjimo, tačiau tuo metu dirbo naują darbą ir laiškus tiesiog pamiršo. Jis yra atsakingas už įmonės buhalteriją. Tuo metu įmonė neturėjo buhalterio. Buhalterinius duomenis tvarkė jo uošvė. Deklaracijas pateikdavo jis pats. Apskaičiavimus darė pagal sąskaitas – faktūras. Į deklaraciją neįtraukė lizinginių sąskaitų – faktūrų, nes jose buvo minusinės sumos. Nesuprato ką tai reiškia. Bankas reikalavo tokio pat PVM, kaip ir valstybė. 2008 metų lapkričio mėnesio deklaracija buvo užpildyta. Joje įrašė skaičius „0“ tikslu vėliau juos pataisyti.

Nors nuteistasis savo kaltės nepripažino, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-21 pateikę Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, mokestinių prievolių departamentui, esančiam adresu, Vilniuje, patikslintas PVM deklaracijas už 2008 m spalio -lapkričio mėnesius, kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 389 Lt., tačiau ir šiose patikslintose PVM deklaracijose jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko išvengė mokėtino į biudžetą PVM 133 792 Lt.

Kaip matyti iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2010 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J. pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriaus tyrėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31: 1) padarytų žalų dokumentus 2008 m. – 21 lapą; 2) pagrindinės priemonės – 19 lapų; 3) atlyginimų suvestines 2007-2009 m. – 29 lapai; 4) menkaverčio inventoriaus – 3 lapai; 5) Sodra – 2007 m.-63 lapai; 6) įvairius susirašinėjimo dokumentus – 50 lapų; 7) pardavimų 2007 m. – 254 lapai; 8) balansus, sąskaitų suvestines 2008-01-01-2009-12-31 – 127 lapai; 9) avanso apyskaitas 2007-2009 m. – 114 lapų; 10) banko dokumentus – 2007-2009m. 98 lapai; 11) balansų, sąskaitų suvestines 2007 m. – 162 lapai; 12) pirkimų sąskaitas už 2008 m. – 352 lapai; 13) kasos dokumentus už 2007-2009 metrus – 171 lapas; 14) pardavimų paslaugos 2008-2009 m. – 327 lapai (originalai). ( b. l. 83)

2009-12-02 patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-52 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), įreg.2007-01-22, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nepateikė buhalterinių dokumentų mokestiniam patikrinimui, todėl nebuvo galimybės nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nedeklaravo lizingo bendrovių UAB „Hansą lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM, tokiu būdu šiuo laikotarpiu įmonė pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas valstybinei mokesčių inspekcijai.( b. l.4-69).

Kaip matyti iš 2010-04-28 VMI vyr. specialistės L. S. išvados Nr. (21.26)-86-10, ji patvirtino 2009-12-02 VMI patikrinimo akte Nr.(21.26)-06-77-52 konstatuotus faktus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo bendrovių UAB „Hansą lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM apskaitė suvestiniuose apskaitos registruose, tačiau nedeklaravo 2008 m. lapkričio mėn. (-23455,47 Lt) ir 2009 m. sausio mėn. (-121872,68 Lt) ir neatstatė atskaityto pirkimo PVM ilgalaikiam turtui, kuris nebus naudojamas PVM apmokestinamoje veikloje ( b. l.74-81 ).

Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė L. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo pradėtas operatyvinis patikrinimas, gavus iš Hansa lizingas ir Parex lizingas lizingines sąskaitas-faktūras. Buvo siekiama susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atstovais, kad jie pateiktų reikiamus dokumentus, buvo skelbiama paieška atstovų per spaudą. Buvo užklausti pašto darbuotojai, kurie pateikė atsakymą, jog korespondenciją atsiėmė G. J., buvo nurodyta data, tačiau G. J. į VMI neatvyko. Operatyvinis tyrimas buvo baigtas 2009 m. gegužės mėnesį. Buvo nustatyta, jog laikotarpiu 2008 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais nuteistasis deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis, o 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais visai nepateikė deklaracijų.

Iš liudytojos Z. V. pirmosios instancijos teisme pagarsintų paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad žentui G. J. padėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tai darė neoficialiai, norėdama padėti savo dukters bendrovei. 2009 m. pavasarį jis atvežė jai į Marijampolę visus 2007-2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir paprašė juos peržiūrėti bei padaryti metinę finansinę atskaitomybę registrų centrui bei VMI. Ji suvedė dokumentus į registrus, kuriuos pasirašė G. J.. Ji neturėjo priėjimo prie įmonės banko sąskaitų. Ji skaičiavo pelno mokestį ir užpildė pelno mokesčio deklaraciją už 2007-2008 m. Ji nepildė jokių pirminių nei patikslintų PVM deklaracijų už 2008 m. spalio -lapkričio mėn. ( b. l.184-185)

LR Buhalterinės apskaitos įstatyme Nr. IX-574 21 str. numatyta, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą. Šio įstatymo 6 str. numato, kad į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio pakeitimu, o 4 str. - ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams.

Žinomai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad teikiant neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiama išvengti mokesčių. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 220 str. 1 d. būtinos šios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų; 2) dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamoje byloje abi šios būtinos sąlygos išpildytos: G. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, į 2008 m. spalio- lapkričio mėnesių pirminėse PVM deklaracijose ir 2008 metų lapkričio mėnesio patikslintoje PVM deklaracijoje įrašė žinomai neteisingus duomenis, siekdamas išvengti mokėjimo į biudžetą PVM 133 792 Lt. Taip pat, G. J. šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai VMI.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Veika baigta yra nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, turtą, pelną. Be jokios abejonės G. J. veika yra baigta, VMI jo pateiktas deklaracijas gavo.

LR BK 220 str. 1 d. numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad į deklaraciją įrašė ir pateikė žinomai neteisingus duomenis valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. G. J. suvokė, kad PVM deklaracijoje, įrašė žinomai neteisingus duomenis ir pateikė VMI, siekdamas išvengti mokėjimo į biudžetą PVM 133 792 Lt, ir norėjo taip veikti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad tyčios bei tikslų išvengti mokesčių į valstybės biudžetą G. J. neturėjo, tiesiog manė, jog geriausia išeitis nežinant kaip tiksliai užpildyti, yra visur įrašyti skaičius „0“, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Kolegija vertina šią poziciją kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Tuo pačiu kolegija pažymi, jog įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, 2008 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki. Šią aplinkybę pripažino ir pats bendrovės direktorius G. J.. Dėl šios priežasties G. J. tyčia į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis ir taip išvengė didelio PVM mokesčio į valstybės biudžetą.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad prokurorė pateikė patikslintą kaltinimą atsisakant antrojo epizodo, tai yra, žinomai neteisingų duomenų įrašymo siekiant išvengti mokesčių į 2008 m. spalio bei lapkričio mėnesių patikslintas PVM deklaracijas bei jų pateikimo 2010-05-21 VMI, prokurorė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog ji, prašydama keisti kaltinimą, rėmėsi specialistės L. S. paaiškinimu teisme. Tačiau apylinkės teismas ištaisė jos klaidą, kadangi be L. S. paaiškinimo, kitų duomenų, kad patikslintos deklaracijos yra teisingos, nėra.

Nuteistojo G. J. apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad patikslintų deklaracijų pateikimas, jos buvo pateiktos 2010-05-21, įrodo, kad G. J., pateikdamas 2008 m. spalio ir lapkričio mėn. pirminėse PVM deklaracijose žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, neturėjo tiesioginės tyčios bei tikslo išvengti mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo. Tačiau pažymėtina, kad patikslintas deklaracijas nuteistasis pateikė tik po to, kai VMI surašė 2010-04-28 specialisto išvadą. Ta išvada buvo atlikta pagal FNTT tyrėjo užduotį jau iškeltoje baudžiamojoje byloje. Byla buvo pradėta 2009 m. pabaigoje. G. J. tikrai buvo žinoma apie baudžiamąją bylą, nes jis FNTT tyrėjo reikalavimu pateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus specialisto tyrimui. 2009 m. kai VMI atlikinėjo mokestinį patikrinimą, jis mokesčių inspekcijos reikalavimų nevykdė, juos ignoravo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. J. 2008 m. spalio ir lapkričio mėn. deklaracijas pateikė gruodžio 31 d., o 2008 m. gruodžio mėn., 2009 m. sausio mėn., vasario mėn. PVM deklaracijų jis apskritai neteikė.

Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, G. J. pateikdamas pirminėse deklaracijose žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, neturėjo tiesioginės tyčios bei tikslo išvengti mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo. Iš šios formuluotės matyti, kad jis pripažįsta, kad deklaracijose pateikė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas. G. J. teisme teigė, kad neva nesuprato ką reiškia minusiniai skaičiai kreditinėse PVM sąskaitose-faktūrose, todėl manė, kad geriausia išeitis – surašyti nulius. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklaustas įtariamuoju, jis buvo pateikęs kiek kitokį paaiškinimą. G. J. paaiškino, kad tuo metu vyko ginčai su bankais, jis neturėjo laiko ir todėl nesirūpino teisingu deklaravimu. G. J. teigia, kad ketino vėliau ištaisyti deklaracijas, tačiau toks paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes jis nuo pat įmonės įkūrimo 2007 m. pradžios, kurios vieninteliai akcininkai yra jis ir jo žmona, ir nors įmonės turtas yra atskirtas nuo fizinių asmenų, tačiau visa nauda eina būtent jiems, nebuvo priėmęs į darbą buhalterio, jis pats atliko tas pareigas. Nuteistasis nurodė, kad jam padėjo jo uošvienė, gyvenanti kitame mieste. Z. V. buvo apklausta teisme ir pripažino, kad ji suvedinėjo pirminius dokumentus, tačiau deklaracijomis ji visiškai nesirūpino, kadangi G. J. pats tą darbą atlikinėjo. Pažymėtina, jog G. J. šias pareigas visą laiką atlikinėjo tinkamai, kadangi VMI specialistas, kuris surašė išvadą, konstatavo, kad galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tai yra, jis nekonstatavo, kad įmonės apskaita būtų vedama aplaidžiai, ko būtų galima tikėtis, jei G. J. savo pareigas būtų vykdęs taip, kaip aiškino teisme, jog manė, kad geriausia išeitis yra surašyti nulius. LR Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 85 str., 90 str. kategoriškai nurodyta, kad mokestinio laikotarpi PVM deklaracijos pateikimo terminas yra iki sekančio mėnesio 25 d. Mokėtinos į biudžetą PVM sumos sumokėjimas taip pat yra toks pats, t.y. iki sekančio mėnesio 25 d. G. J., pildydamas deklaracijas, suvokė, kad įrašo neteisingus duomenis. BK 220 str. dispozicijoje nurodoma, kad tas, kas siekė išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. G. J. sąmoningai tiek 2008 m. spalio, tiek 2008 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis, siekdamas nesumokėti PVM.

Skunde nurodoma, kad 5 metų laikotarpiu galima tikslinti PVM deklaracijas. Šis laikotarpis suteikia galimybę patikslinti deklaracijas tais atvejais, kai yra padarytos techninės klaidos, netikslumai, dėl neatsargumo ar dėl kitų priežasčių atsiradę netikslumai, o ne galimybė 5 metams atidėti mokesčių mokėjimą.

LR BK 220 str. 1 d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, paskyrė G. J. teisingą ir pagrįstą bausmę. Teismas paskyrė nuteistajam baudos bausmę – tai yra vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad G. J. teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija konstatuoja, kad G. J. paskirta bausmė yra ne per griežta, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.

Byloje yra pareikštas VMI civilinis ieškinys, pagrįstas ir pilnai patenkintas.

Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.