- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1365-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28224-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
S. J. 2020 m. liepos 16 d. apie 23⁰⁰ val. kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis - 1,57 promilių – girtumo laipsnis), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad (įvykio dieną) jis su sutuoktine ir vienu sūnumi apie 16⁰⁰ val. nuvyko pas giminaičius į (duomenys neskelbtini). Svečiuose dviese išgėrė 0,5 litro viskio. Vėliau kaltinamasis apsižodžiavo su sutuoktine. Sutuoktinė ir sūnus išvyko giminaičio automobiliu, o kaltinamasis pasiliko. Jis skambino sutuoktinei, norėjo atsiprašyti, kad prieš tai svečiuose šaukė, susitaikyti, bet sutuoktinė nekėlė ragelio. Apie 20-21 val. kaltinamasis baigė gerti alkoholinius gėrimus ir maždaug po poros valandų sugalvojo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo aplinkkeliu. Kelio ruožas (duomenys neskelbtini) r. remontuojamas. Prie remontuojamo ruožo stovėjo šviesoforas. Užsidegus raudonam signalui priekyje važiavęs automobilis greitai stabdė. Kaltinamais nespėjo sustabdyti savo automobilio (ir atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu S. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 16 d. jis (duomenys neskelbtini) svečiavosi pas sutuoktinės brolį. Susipyko su sutuoktine ir ji išvyko namo anksčiau. Apie 23 val. kaltinamasis sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo nuo 16 iki 21 val. Dviese išgėrė 0,5 1itro butelį degtinės. Nesijautė neblaivus. Iš aplinkkelio kaltinamasis sukosi į greitkelį. Prie sankryžos užsidegė raudonas šviesoforo signalas. S. J. nespėjo sustabdyti, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio galą. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad jis yra neblaivus. Gailisi padaręs nusikaltimą (b. 1. 87).
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjai nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.
Teisimajame teismo posėdyje pretendentas į laiduotojus E. J. nurodė, kad įvykio vakarą dirbo naktinėje pamainoje (duomenys neskelbtini). Mama apie 21-22 val. parašė, kad tėtis užgėrė, ji susipyko su tėčiu ir dėdės automobiliu išvažiavo namo, o tėtį paliko svečiuose. Mama jaudinosi, kad kažkas gali būti ne taip, nes po kurio laiko tėtis nebeskambino jai. Pretendentas į laiduotojus nuolat skambino tėčiui, norėjo pasiteirauti, kas buvo, kodėl mama su broliu išvažiavo namo atskirai. Apie 00³⁰ val. tėtis atsiliepė ir pasakė, kad yra policijos komisariate. Pretendentas į laiduotojus peršalo, nes iki tol nėra buvę, kad tėtis būtų sėdęs už vairo neblaivus.
Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. liepos 16 d. dirbo su tyrėja M. V.. Apie 23⁰² val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., netoli (duomenys neskelbtini) kavinės, nes ten susidūrė du automobiliai, vienas iš jų nuvažiavo į griovį. Apie 23¹² val. pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą. Įvykio vietoje buvo trys apgadinti automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. J., „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V., ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. S.. Vairuotojai buvo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d.) (b. l. 191). S. J. 2020 m. liepos 16 d. 23¹² val. nustatytas 1,60 promilių girtumas, pakartotiniu pūtimu 2020 m. liepos 16 d. 23³⁰ val. - 1,57 promilių girtumas. Kiti vairuotojai buvo blaivūs. S. J. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OVS. S. J. teigimu, jis vartojo alkoholį prieš pusę valandos iki įvyko eismo įvykis (b. 1. 51-52).
R. V. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinime (b. l. 43) nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. 22⁵⁶ val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie raudono šviesoforo. Staiga pajuto stiprų smūgį į dešinį galinį kampą. R. V. pamatė, kad už jos stovėjęs automobilis nulėkė į griovį dešinėje, o baltas automobilis – į kairę.
P. S. 2020 m. liepos 16 d. paaiškinime (b. l. 44) nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. 22⁵⁶ val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie raudono šviesoforo. Staiga pajuto stiprų smūgį į kairį galinį kampą ir nuo smūgio nuvažiavo į griovį.
Neblaivumo nustatymo akte rašoma, kad S. J. pirmuoju patikrinimu 23¹² val. nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu 23³⁰ val. – 1,57 promilių neblaivumas (b. l. 45).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kelyje, (duomenys neskelbtini) r., ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. 1. 10-23). Sudaryta eismo įvykio vietos schema (b. 1. 40).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) Nusikalstamos veikos sudėtis formali, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (48 m.), nuo 2011 m. dirba užsienio šalyse (b. l. 103, 105, 107, 129-132, 134-135). Darbdavys apibūdina jį teigiamai (b. l. 133). Administracine tvarka nebaustas, neteistas (b. l. 109-111). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).
Kaltinamasis, jo gynėjai, pretendentas į laiduotojus E. J. ir valstybinis kaltintojas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą be užstato, perduoti kaltinamąjį sūnaus E. J. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 113-114).
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo 1989 m., turi B, C kategorijas (b. l. 46, 106). Alkoholis nėra jo kasdienybė, pirmą kartą vairavo neblaivus. Jis visada buvo pavyzdžiu šeimoje ir darbe. Tikisi, kad, nepaisant šio įvykio, savo sūnums liks pavyzdžiu. Sūnus (E. J.) dirba pamainomis (duomenys neskelbtini), laisvu laiku grįžta į (duomenys neskelbtini). Kai kaltinamasis būna išvykęs, su sūnumi bendrauja per „Skype“ arba „Messenger“ programas. Jie vienas kitą visuomet palaiko.
Teisiamajame teismo posėdyje pretendentas į laiduotojus E. J. teigė, kad po įvykio jį ištiko šokas, nes nesitikėjo, kad taip gali būti, tačiau žmonėms būdinga klysti. Su tėčiu jis susitiko kitą dieną, kai mama ir brolis parvežė tėtį namo iš (duomenys neskelbtini). Pretendentas į laiduotojus su tėčiu aptarė, kas nutiko. Visuomet palaiko savo tėtį: išklauso, pataria, susiskambina ar susirašo. Tėtis paiso jo nuomonės. Kiek būdavo kartu, pretendentas į laiduotojus prižiūrėdavo, kad (per išgertuves) nebūtų „nesąmonių“, kad (tėvai) nesipyktų. Tėtis pažadėjo, kad daugiau „tokių dalykų“ nebus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pretendentas į laiduotojus E. J. nurodė, kad žino apie jo tėčiui už vairavimą esant neblaiviam iškeltą baudžiamąją bylą, sutinka laiduoti už savo tėtį, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą be užstato. Pretendentas į laiduotojus yra autoritetas savo tėčiui ir gali daryti teigiamą įtaką tėčiui. Tiki, kad tėtis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (b. 1. 55).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; pripažino kaltę, kad padarė nusikalstamą veiką, ir teigė, kad, ją padaręs, gailisi. Vairavimu esant neblaiviam turtinės žalos nepadarė. Kaip minėta, dirba, vedęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pretendentas į laiduotojus E. J. yra kaltinamojo sūnus, nuo 2019 m. birželio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, neteistas (b. l. 59-64, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Laikytina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.
Ar vairavimas esant neblaiviam yra atsitiktinis kaltinamojo elgesys, ar kaltinamasis pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoda sūnaus atsakomybėn pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui (BK 40 str. 4 d.) ir baudžiamąją bylą nutraukia.
Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo kaip vairuotojo stažą ir Tai, kad jis nebuvo baustas už KET pažeidimus, specialios teisės atėmimo terminas nustatomas šiek tiek mažesni už vidurkį - 2 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. 2020 m. liepos 17 d. (b. l. 93-95).
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.).
Remiantis transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – S. J. (b. 1. 47, 136-140, 169-188). Nėra duomenų, kad lizingo davėjas būtų leidęs lizingo gavėjui vairuoti automobilį neblaiviam. Vadinasi, nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti svetimą nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Tokiu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiama automobilio vertę atitinkanti suma (BK 72 str. 5 d.).
Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Priteisiant automobilio vertę atitinkančią sumą įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 48), vidutinė automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), analogiškų automobilių rinkos kaina Lietuvoje 2020 m. liepą buvo 12 340 € su PVM.
Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 9 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. laidos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 850 € su PVM. Nustatyta, kad neveikia galinė kamera, smulkūs kėbulo defektai. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo gavėjas įsipareigojo lizingo davėjui 3 m. kas mėnesį mokėti lizingo įmokas, pasibaigus lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčiai išpirkti automobilį už likutinę vertę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo girtumo laipsnis neženkliai viršijo ribą, nuo kurios už vairavimą esant neblaiviam kyla baudžiamoji atsakomybė, kad jis iki 2023 m. birželio 20 d. turės mokėti kasmėnesines įmokas už automobilį ir padengti trijų per avariją sudaužytų automobilių remonto išlaidas, nes vairavo neblaivus ir įvykis nelaikomas draudiminiu (kol kas nėra duomenų apie remonto išlaidų dydį), jam gresia administracinė atsakomybė už avarijos sukėlimą, kaltinamasis gauna solidų darbo užmokestį (vidutiniškai 2 000-2 500 €/mėn., atskaičius mokesčius), bet jis yra vienintelis maitintojas šeimoje, skirtinas dalies turto (transporto priemonės) vertės konfiskavimas – 4 425 € (8 850 € su PVM dalinama pusiau).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 24 d. prašymu (b. l. 189) prašo grąžinti transporto priemonę lizingo gavėjui ar jo sūnui A. J., nes išperkamosios nuomos sutartis nenutraukta ir lizingo davėjas sutinka, jog lizingo gavėjas ir/ar jo šeimos nariai toliau naudotųsi transporto priemone sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis, prisiimtų visą atsakomybę už transporto priemonę bei saugotų transporto priemonę iki bylos išnagrinėjimo.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 93-94) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos viršelio, perduodamas VĮ „Regitra“ (BPK 139 str. 3 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką,- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis (pultelis), registracijos liudijimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities VPK (b. l. 125), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 24 d. įgaliojimą grąžinami A. J. kaip teisėtam naudotojui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamąjį, be kita ko, gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė I. B. (b. l. 162, 167). Kadangi gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 74,72 € (b. l. 166) – iš kaltinamojo valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014) (BPK 106 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307, 313 ir 432 straipsniais, teismas
nusprendžia
S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
S. J. perduoti sūnaus E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienerius) metus be užstato.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 17 d.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – priteisti iš S. J. valstybei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalį, t. y. 4 425 € (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus).
S. J. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį (pultelį), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 24 d. įgaliojimą grąžinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.