Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tikrą teisę, bet nerealizuojamą- žinodamas, kad A. A. yra jam skolinga, A. A. telefonu sistemingai siuntė trumpąsias žinutes, reikalaudamas grąžinti skolą 600 eurų, su prierašais apie blogą baigtį, tokiu būdu ją baugindamas; be to, 2017 m. vasario 24 d. apie 20.30 val. Panevėžio mieste, Kosmonautų gatvėje, prie VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos pastato esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudojo fizinę prievartą A. A. atžvilgiu: suėmęs nukentėjusiąją už rūbų, laikydamas ir sakydamas: „suka, kada bus pinigai“ sudavė du kartus jai į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą smakro dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas A. A. sveikatą, bei grasino, kad „kitas kartas nebus toks lengvas“ pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiosios A. A. teisėms bei teisėtiems interesams didelę žalą.

G. J., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad įtarimą pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Ilgą laiką su A. A. buvo geri pažįstami. 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nežino, A. A. namuose, A. A. pasiskundė, kad turi nemalonumų su verslu, kad reikalingi pinigai - apie 350 eurų. Tuo metu jis turėjo 360 eurų ir , norėdamas iš draugiškumo padėti, padavė jai pinigus. Jos namuose buvo dviese, jokio skolos raštelio nepasirašė. A. A. paminėjo, kai tik galės, mėnesio laikotarpyje tuos pinigus grąžins. 2016 m. gruodžio viduryje, tiksliai dienos nepamena, vėl būnant A. A. namuose, ji pasakė, kad sunkiai sekasi su verslu, kad reikia dar pinigų. Tada jai paskolino dar 600 eurų. Ji sakė, kad pinigus grąžins 2017 m. sausio mėnesį. Vėlgi jokio skolos dokumento nepasirašė. Atėjo 2017 m. sausio mėnuo, tačiau A. A. net negalvojo apie pinigų grąžinimą. Ėmė klausinėti, kada ketina grąžinti pinigus. Ji pradžioje sakė, kad tuoj grąžins, o po poros dienų atsakė, kad neva tai jis A. A. skolingas. A. A. pradėjo jo vengti, neatsakyti į skambučius, žinutes, nebesusitikti. Jis pradėjo suprasti, kad pinigų nebeatgaus. Paprašė jos grąžinti kažkada duotą naudotis kompiuterį, pamatė, kad draugystė byra. Jis naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis ir kitu turėtu telefonu (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai bendravo su A. A., naudojosi dviem mobiliojo ryšio telefonais. Iš šių telefono numerių rašė A. A. trumpąsias SMS žinutes, reikalaudamas grąžinti skolą. Ji nereagavo, pinigų negrąžino. Vengė jo, tai pykdė. 2017 m. vasario 24 d. apie 20.30 val. sugalvojo jos palaukti prie namų, (duomenys neskelbtini), prie Nemuno poliklinikos, ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur matė stovint jos automobilį. Pavakarėje pamatė A. A. ateinančią prie automobilio. Galvojo pasišnekėti. A. A. iš karto bandė atsisėsti į automobilį ir išvažiuoti, bet jis neleido. Pasakė, kada ruošiasi grąžinti skolą. A. A. kažką atsakė, kas jį labai sunervino. Tada trenkė A. A.. Galėjo būti, kad sudavė du kartus kumščiu į veidą. Tada susivaldė, apsisuko ir nuėjo. Nematė, ar A. A. veidas buvo kruvinas. Po to buvo atėjęs į namus, prie laiptinės durų ir skambino į namų durų telefoną, ji atsiliepė, sakė jai daryti duris, kad pakalbėtų, bet A. A. durų neatidarė. Galėjo kelis kartus būti atėjęs prie jos namų. 2017 m. kovo 11 d., ir kovo 15 d. skambino jai į duris, liepė atidaryti. Tik nepripažįsta, kad jos automobilio padangas badė. A. A. atsiprašė, jai turtinę žalą pilnai atlygino. ( II t. b. l. 3-4, 10 )

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad gyvena su sutuoktiniu L. A. santuokoje, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji ir sutuoktinis yra teisiami dėl nusikalstamos veikos padarymo, vyras yra suimtas. Vyro ilgametis draugas yra G. J., kuris su vyru buvo sulaikytas tame pačiame ikiteisminiame tyrime, tačiau paleistas. G. J. pažįsta apie tris keturis metus. Ikiteisminis dėl narkotinių medžiagų platinimo buvo pradėtas 2015 m. rugsėjo mėnesį, nuo tada gražiai bendravo su G. J.. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio jai buvo pradėta grasinti susidorojimu. 2016 m. pabaigoje pradėjo kapstyti faktus, kodėl vyras sulaikytas, o G. J. „išeina sausas“. Nuo to laiko ir prasidėjo anoniminiai grasinimai jai. Iš pradžių to nesiejo su G. J.. 2017 m. sausio 10 d. po pirmojo ilgalaikio pasimatymo su vyru, kai vyras liepė saugotis G. J., suprato, kad tai G. J. grasina. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ėmė gauti į savo telefoną (duomenys neskelbtini) iš įvairių skirtingų numerių įvairias žinutes: „suka, negrąžinsi pinigų, nevaikščiosi“, „perdursi padangas“, „rankyčių dar neišsioperavai? Išsukiosiu riešus“. Baugino pastovus jausmas, kad yra stebima. Ėmė gyventi nuolatinėje baimėje. G. J. sakė, kad nebeieškotų teisybės, kad nebesiknistų. 2016 m. gruodžio mėnesį įvyko pirmasis žodinis konfliktas su G. J.. Dienos metu G. J. paskambino iš numerio (duomenys neskelbtini), iš kurio iki tol grasindavo, pasakė, kad reikia pasišnekėti. Susitiko Ramygalos g. mūrinių garažų kooperatyve, G. J. ten atėjo vienas. Jis pradėjo kalbėti, kad vyras prieš sulaikymą liko kažkam skoloje pinigų, ir tuos pinigus tam asmeniui turi paduoti. Kadangi vyras sėdi, tai dabar ji yra skolinga už vyrą ir turi padengti skolą, pasakė, kad pradėtų rinkti pinigus. Sulaukusi vakare vyro skambučio, ėmė klausti, kas per skolos. Vyras pasakė, kad nėra niekam skolingas. Nuo to laiko prasidėjo G. J. spaudimas ir grasinimai jai. Jis skambindavo, klausdavo, kada atiduos pinigus. Telefonu jis įvardino sumą – 600 eurų. Sakė, kad tai yra tik dalis pinigų. Prieš pat Naujuosius metus sulaukė SMS žinutės iš G. J., kuris rašė, kad jei nepaduos nurodytos sumos, tai suma pasikeis. Tada ėmė nebeatsakinėti į žinutes. Atsirado kitas numeris (duomenys neskelbtini), iš jo sulaukė G. J. skambučio, toliau aiškino, jei neduos pinigų, tai visiems pasakys, kad ji šliundra. Jis sistemingai baugino. Žinutę: „Atsimink viena, kur pagausiu, ten ir daužiu“, suprato kaip tiesioginį grasinimą, kad G. J. vėl ją sumuš. Žinutę su tekstu: „pagal visus išvedžiojimus tau galas šliundra“ suprato, kad ją sumuš, sudaužys. 2016 m. gruodžio - 2017 m. sausio mėnesiais, rasdavo už lango užkištus raštelius su tekstais: „suka, vaikštai, kojas išsukiosim“, „dar važinėji, suka, bus kiauros padangos“. 2017 m. vasario 24 d., apie 20.30 val. patyrė smurtą nuo G. J., kai išėjo iš namų ir ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo Nemuno poliklinikos nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Kosmonautų g., Panevėžyje. Ėjo link aikštelės, kai suskambo mobilusis. Galvojo, kad skambina sūnus, likęs namuose. Tada pamatė paskubomis nuo namo ateinantį G. J.. Atsirakinusi automobilį, pasidėjo rankinę į galinę sėdynę. Per tą laiką G. J. prisiartino prie automobilio priekinės keleivio sėdynės, pasakė: „sėsk, suka“. Ji atsisėdo, tuo tarpu G. J. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Ji iš karto iššoko iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio, apibėgo per priekį ir sugavo ją kaire ranka už rūbų krūtinės srityje, nieko nepasakęs, sudavė smūgį į veidą. Po smūgio pasakė: „suka, kada bus pinigai“. Jam atsakė: „tavo skolų aš neatidavinėsiu ir tavo bėdų neišspręsiu“. Tada G. J. sudavė tikrai smarkų smūgį jai į veidą, ji net atsirėmė į mašiną. Daugiau nesmūgiavo, o nueidamas pasakė: „kitas kartas nebus toks lengvas“. Tada ji pajuto kraujo skonį, jai prakirto lūpos kampą, kreipėsi dėl sužalojimo pas medikus, rašė pareiškimą policijoje. 2017 m. kovo 11 d. 14.20 val. į jos namų „domofoną“ paskambino G. J., pasakė: „suka, daryk duris, mes pakalbėsim“. Jai buvo pagrasinta tuo laiku, kad bus sužalota skalpeliu. Buvo išėjusi į balkoną ir matė, kad G. J. stovi su kitu nepažįstamu vyriškiu. Neatidarė durų, neišėjo iš namų. 2017 m. kovo 15 d. apie 8.00 val. laukė atvykstant draugo, nes viena nebevaikščiojo. Tada vėlgi suskambo telefonspynė. Išgirdo G. J. balsą: „daryk, daryk duris, pakalbėsim“. Kvietė policiją, kuri atvažiavo gal per 10 minučių. Tikrai nebuvo skoloje G. J.. G. J. jos atsiprašė ir pažadėjo daugiau jos nebauginti, atlygino jai turtinę žalą. Patikėjo G. J., jo atsiprašymą priėmė, atleido jam. Neprieštarauja, jei baudžiamoji byla bus baigiama baudžiamuoju įsakymu. (I t. b. l. 37-3962-64, 122-126, 130-131, 155)

2017-03-20 daiktų pateikimo metu nukentėjusioji A. A. pateikė SMS žinučių fotonuotraukas (I t. b. l. 65-119)

2017-03-23 daiktų pateikimo metu nukentėjusioji A. A. pateikė kompaktinį diską su SMS žinučių tekstais (I t. b. l. 65-119 )

2017-03-23 daiktų apžiūros metu kompaktinis diskas su SMS žinučių tekstais apžiūrėti (I t. b. l. 134-143).

2017-05-25 akistatos metu nukentėjusioji A. A. ir įtariamasis G. J. patvirtino savo ankstesnių apklausų metus duotus parodymus. ( I t. b. l. 151-153 )

Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta A. A. apie metus laiko, bendrauja. G. J. pažįsta šiek tiek mažiau. Tiek su vienu, tiek su kitu bendravo pradžioje, kol A. A. su G. J. buvo draugais. Gal prieš pusmetį A. A. paminėjo, kad G. J. jai rašinėja kažkokias nesąmoningas žinutes, grasina. Yra matęs kelias A. A. parašytas žinutes. Tai buvo žinutės dėl skolų. Parašyta buvo, kad A. A. jam skolinga. Neatsimena, iš kokio numerio buvo rašytos žinutės. A. A. klausė, apie kokias skolas G. J. rašo, bet ji pasakė, kad nieko nesupranta ir nežino. 2017 metais, buvo dar žiema, G. J. paskambino jam į mobilųjį telefoną, paprašė atvažiuoti pasikalbėti. Nuvažiavo iki G. J. namo Ramygalos gatvėje, kalbėjo automobilyje. G. J. kalba buvo nerišli, prašė, kad padėti suorganizuoti susitikimą su A. A. dėl kažkokių skolų. Konkrečiai nepasakė, kad ketina kažką negero A. A. padaryti. G. J. pasakė, kad su A. A. nebebendrauja, kad atstotų nuo jos. Nuo to laiko daugiau su G. J. nebekalbėjo. Žino iš A. A., kad buvo G. J. užpulta automobilių stovėjimo aikštelėje ir sumušta. Matė, kaip atrodė po sužalojimo. Buvo prakirsta lūpa, buvo mėlynės ant veido. Po užpuolimo praėjus pusvalandžiui atvažiavo į A. A. namus. Rado ją šoko būsenoje, kruviną. Nuo to laiko A. A. bijojo likti ir vaikščioti viena, stengdavosi nepalikti vienos. Ji pastoviai sakydavo, kad G. J. nepertraukiamai terorizuoja, jai rašo, skambina, grasina, kad sumuš, seka ir stebi, atėjęs prie namų. 2017 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena A. A. paskambino ir pasakė, kad G. J. stovi prie jos namų „domofono“, skambina ir grasina. Atvažiavęs į jos namus, G. J. niekur nepastebėjo. ( I t. b. l. 164-165 )

Liudytojas S. R. parodė, kad A. A. yra jo motina. G. J. pažįsta. Kartais jis ateidavo į namus, viskas draugiškai būdavo. Gal kažkur prieš pusmetį, mama pradėjo pasakoti, kad prasidėjo visokios SMS trumposios žinutės į telefoną, visokie grasinimai. Iš pradžių mama nežinojo, kas jai grasina, o vėliau sakė, kad būtent iš G. J. telefono numerio ėjo grasinančios žinutės. G. J. numerio nežino. Mama rodė jam žinutes. Ji nežinojo, kodėl jai G. J. grasino. Žinutėse rašė, kad su ja susidoros. Žinutėse buvo kalbama apie kažkokius pinigus, kad mama grąžintų pinigus. Jis niekada nematė, kad G. J. mamai skolintų pinigus. 2017 metų pradžioje, buvo žiema dar, mama buvo sumušta Kosmonautų g., Panevėžyje, ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie poliklinikos. Buvo vakaras. Mama ruošėsi kažkur išvažiuoti ir, būnant namuose, paprašė per balkono langą išlydėti ją akimis. Kai mama išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini), jis liko stebėti per balkono langą. Pamatė, kad sėkmingai priėjo prie automobilio "VW Golf", valst.nr. (duomenys neskelbtini) atsirakino vairuotojo pusės dureles ir ketino sėsti į automobilį. Tada pamatė nuo prekybos centro „Roma“ išnyrantį vyriškį, jis buvo su kepure, priėjo prie mamos. Iš toli nesimatė, kad vyriškis yra G. J.. Vyriškis priėjo prie automobilio ir atsidarė keleivio pusės priekines dureles. Tada vyriškis nuėjo nuo durelių ir priėjo atgal prie mamos, sugriebė ją kažkur už šono. Iš to suprato, kad prasidėjo konfliktas ir jam reikia bėgti į pagalbą. Daugiau pro langą nežiūrėjo, nematė smūgių, bėgo į lauką. Kai pribėgo prie mašinos, pamatė, kad mamos akiniai, kuriuos nešioja, buvo numušti, t. y. mama buvo be akinių, burna kruvina. Mama verkė, labai išsigandusi buvo. Ji iš karto pasakė, kad čia G. J. taip padarė, kad sudavė smūgį į veidą, labai tikslų, nes prakirto lūpą iš vidaus. Mamą palydėjo atgal į namus, tačiau pasijutusi blogai vakare išvažiavo į ligoninės priimamąjį, jai susiuvo prakirstą lūpą. Ir vėliau labai ilgą laiką G. J. toliau rašė mamai žinutes, jei ir toliau negrąžins pinigų, tai kitą kartą padarys dar blogiau. ( I t. b. l. 167-168 )

Liudytojas L. A. parodė, kad su A. A. yra sutuoktiniai, kartu gyvena apie penkis metus. G. J. pažįstu dar ilgiau. Buvo anksčiau geri pažįstami. Gal prieš nepilnus metus laiko, kai buvo suimtas ikiteisminiame tyrime dėl narkotikų platinimo, A. A. per pasimatymus pradėjo pasakoti, kad turi problemų su G. J., kad siuntinėja žinutes grasinančias. A. A. pasakojo, kad G. J. reikalauja kažkokios įsivaizduojamos skolos. Jis tvirtina, kad G. J. niekada nebuvo skolingas. Žmona skundėsi, kad bijo G. J., jo grasinimų. Matė A. A. pasimatyme, atrodė baisiai – ir mėlynės ant veido, ir siūlės lūpoje. Jis su G. J. susisiekti nebandė. ( I t. b. l. 172-173 ) Kaltinamojo G. J. kaltė nustatyta aukščiau išvardintų teismo įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tikrą teisę, bet nerealizuojamą - žinodamas, kad A. A. yra jam skolinga, A. A. telefonu sistemingai siuntė trumpąsias žinutes, reikalaudamas grąžinti skolą, su prierašais apie blogą baigtį, tokiu būdu ją baugindamas; be to, panaudojo fizinę prievartą A. A. atžvilgiu: suėmęs nukentėjusiąją už rūbų, laikydamas ir sakydamas: „suka, kada bus pinigai“ sudavė du kartus jai į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą smakro dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas A. A. sveikatą, bei grasino, kad „kitas kartas nebus toks lengvas“ pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiosios A. A. teisėms bei teisėtiems interesams didelę žalą. G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis G. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 28). Nukentėjusioji taip pat su tuo sutinka (1 t., b.l. 155). Civilinio ieškinio byloje nėra pareikšta. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (II t., b.l. 14-15, ankstesni teistumai išnykę dėl senaties), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (II t., b. l.21), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro įskaitoje neįrašytas (II t., b.l. 18). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina didesnė nei įstatyme nustatytas vidutinis atsižvelgiant į padarytos veikos trukmę ir įžūlų pobūdį.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 11) – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų. Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.