Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 116 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 11000 Lt dydžio bauda su viso turto konfiskavimu. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. amnestiją nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2. Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu;

3. Zarasų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su viso turto konfiskavimu. Subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su viso turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

5. Utenos rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

6. Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Subendrinus su 2001 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu;

7. Visagino miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį, 271 straipsnio 1,2, 3 dalis, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su viso turto konfiskavimu. Subendrinus su 2001 m. kovo 22 d. ir 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiais paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams ir 1250 Lt dydžio bauda su viso turto konfiskavimu;

8. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 1/4 turto konfiskavimu. Subendrinus su 2001 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių su viso turto konfiskavimu;

9. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu. Subendrinus su 2001 m. gegužės 30, 2001 m. rugsėjo 10 d. ir 2001 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiais paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių su viso turto konfiskavimu;

10. Visagino miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu. Subendrinus su 2002 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 10 mėnesių su viso turto konfiskavimu. Perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmė nekeista. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. amnestiją bausmė sumažinta 1/6, iki 3 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo;

11. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Subendrinus su 2002 m. lapkričio 19 s. nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 metams. 2004 m. rugsėjo 29 d. bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo;

12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Subendrinus su 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams;

13. Vokietijoje 2006 m. lapkričio 30 d.;

14. Vokietijoje 2007 m. sausio 24 d.;

15. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

16. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme su 400 Lt vertės turto konfiskavimu. Subendrinus su 2007 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. 2010 m. kovo 4 d. nesumokėta 4 MGL (520 Lt) baudos dalis pakeista į 1 mėnesį viešųjų darbų (24 val.). 2010 m. lapkričio 8 d. viešieji darbai pakeisti į 4 parų arešto bausmę;

17. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 7 mėnesiams. Paleistas 2015 m. gruodžio 23 d. atlikus bausmę;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2020 m. kovo 14 d., apie 16.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Iveco 35S11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 m. kovo 7 d. N. T. davė jam sutaisyti automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 14 d., namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. vartojo likerį 40% stiprumo. Neatsimena, kiek išgėrė, greičiausiai apie 1 litrą likerio, nes gėrė ne vienas, su draugais, o išgėrė 3 butelius likerio. Apie 16.00 val. nusprendė nuvažiuoti pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, važiavo vienas. N. nežinojo, kad vairuos jos automobilį neblaivus. Važiavo (duomenys neskelbtini), užsižiūrėjo ir įsirėmė į kažkokią tvorą. Priėjo nepažįstamas vyriškis ir iškvietė policijos pareigūnus. Pripažįsta, kad 2020 m. kovo 14 d. gėrė alkoholį ir būdamas apsvaigęs vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gailisi dėl savo veiksmų. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo (b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2020 m. kovo 14 d., 15.30 val., iki 2020 m. kovo 15 d., 03.30 val., dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką ir vykdė patruliavimą (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 14 d., apie 16.32 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule R. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik baltos spalvos automobilis, mikroautobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo ir atsitrenkė į namo tvorą, automobilio vairuotojas įtariama neblaivus. 2020 m. kovo 14 d., apie 16.57 val., atvykę minėtu adresu, gatvėje pastebėjo stovinčius asmenis, tai buvo R. K., gim. (duomenys neskelbtini). A. K. paaiškino, kad važiavo savo automobiliu paskui mikroautobusą „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kaip automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į namo, adresu (duomenys neskelbtini), tvorą ir ją apgadino. Taip pat gatvėje buvo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad buvo savo namuose ir išgirdo stiprų garsą, kuris sklido iš gatvės pusės. Išbėgęs į gatvę pastebėjo, kad baltos spalvos automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsitrenkęs į (duomenys neskelbtini) namo tvorą ir ją apgadino. J. G. paaiškino, kad iš karto apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Kaip sakė J. G., apgadinta tvora priklauso J. P., kurios šiuo metu sode nėra. Aiškinantis aplinkybes, prie apgadinto automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, tai buvo S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). rugsėjo 23 d. Paklausė S. Š., kas vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į ką šis atsakė, kad automobilį vairavo jis. Paklausė, ar S. Š. vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, į ką S. Š. jam atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, didelį jų kiekį, šiandien, t. y. 2020 m. kovo 14 d., prieš įvykus eismo įvykiui. 2020 m. kovo 14 d., apie 17.00 val., alkoholio kiekio matuokliu patikrino S. Š. blaivumą ir nustatė 2,52 prom. girtumą. 2020 m. kovo 14 d., apie 17.16 val., pakartotinai patikrinęs S. Š. blaivumą, nustatė 2,53 prom. girtumą. Patikrinus S. Š. duomenis per POLIS II, paaiškėjo, kad S. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemonę. S. Š. automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo faktą patvirtino R. K. (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 14 d. jis buvo savo namuose, jo namas yra prie pat kelio, apie 16.20 val. jis išgirdo garsą, panašų į eismo įvykį, dėl to jis pažiūrėjo į langą ir pamatė, kad į kaimyno tvorą atsitrenkė baltos spalvos mikroautobusas. Jis išėjo iš namų ir ėjo link to automobilio, priėjęs pamatė, kaip iš mikroautobuso vairuotojo vietos išlipo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, kartu automobilyje žmonių nebuvo. Vyras kelis kartus bandė pasišalinti iš vietos ir pabėgti. Jis kartu su vyru, kuris sustojo, mikroautobuso vairuotoją laikė ir neleido pasišalinti, kol neatvyko policija. Jo akivaizdoje vairuotojas negėrė. Atvykus policijai paaiškino, ką matė (b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2020 m. kovo 14 d., apie 16.00 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir pasuko į (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojantį baltos spalvos mikroautobusą „Iveco“, valstybinio numerio ženklų neprisimena, automobilio vairuotojas važiavo įtartinai, automobilis keistai manevravo kelyje. Jis pagalvojo, automobilis galimai pakrautas, dėl to taip važiuoja. Jis važiavo automobiliui iš paskos, laikydamasis saugaus atstumo. Automobilis važiavo tiesiai ir (duomenys neskelbtini) staigiai atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje stovinčią tvorą, jis staigiai sustabdė savo automobilį, išlipo ir pamatė prie automobilio vairo sėdintį vyrą, kuris automobilyje buvo vienas. Jis iš karto pamatė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Prie jų priėjo kitas vyras, kuris gyvena šalia, ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Vairuotojas visą laiką buvo prie jų, kelis kartus bandė pasišalinti iš įvykio vietos, Jie jį sulaikė ir visą laiką stebėjo, kad jis nepasišalintų, kol atvyko policijos pareigūnai. Jo akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. T. parodė, kad automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš D. B. 2020 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), kol kas Regitroje automobilio neužregistravo, nes dėl karantino nėra galimybės, el. bankininkyste nesinaudoja, internetu užregistruoti automobilio negali. Vyks Regitron, kai tik bus leista atvykti. S. Š. yra jos sūnėnas. Gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tik atskiri įėjimai. Sekančią dieną po pirkimo, ji automobilį perdavė S., kad jis jį apžiūrėtų, jeigu reikia sutaisytų. Ji namuose nebūna, dirba po dvi dienas, kas dvi dienas (duomenys neskelbtini) PC „(duomenys neskelbtini)“. Kada ir kaip automobilį pasiėmė S., nematė, nes buvo darbe. Sūnėnas taiso automobilius, toks jo darbas. Kur jo darbovietė, nežino, bet tikrai ne jų namo kieme. 2020 m. kovo 14 d., vakare, jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad S. Š. sulaikytas girtas prie vairo ir ar gali jį atvažiuoti pasiimti iš areštinės. Nuvažiavo jo pasiimti, bet S. jau buvo paleistas iš areštinės, jie ten nesusitiko. Tą dieną su sūnėnu nebendravo. Kitą dieną jis jai papasakojo, kad girtas vairavo jos automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad dėl to labai gailisi, atsiprašė. Kad S. girtas 2020 m. kovo 14 d. vairavo jos automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji nežinojo, šalia jo nebuvo, buvo darbe, tą dieną jis jai neskambino. Ji nepastebėjo, kad jis dažnai vartotų alkoholį (b. l. 53-55).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. V. 2020 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. K. parodymuose (b. l. 36).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 14 d., 17.00 val., S. Š. nustatytas 2,52 promilių girtumas, o tą pačią dieną 17.16 val. – 2,53 promilių girtumas (b. l. 8-9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „Iveco 35S11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad sugadinti priekiniai žibintai, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinės grotelės, priekiniai sparnai, dešinės pusės priekinės durelės (b. l. 20-23).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog transporto priemonės „Iveco 35S11“, 2000 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje be PVM yra 1695 Eur (b. l. 24).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. Š. pateikė pinigų pervedimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtinančią 85,91 Eur sumokėjimą (b. l. 34, 68).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 m. kovo 7 d. N. T. davė jam sutaisyti automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 14 d., namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. vartojo alkoholį – likerį „Vanatalin“. Apie 16.00 val. nusprendė nuvažiuoti pas draugą, gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, važiavo vienas. Nina nežinojo, kad vairuos jos automobilį neblaivus. Važiavo (duomenys neskelbtini), užsižiūrėjo ir įsirėmė į kažkokią tvorą. Pripažįsta, kad 2020 m. kovo 14 d. gėrė alkoholį ir būdamas apsvaigęs vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų E. K., J. G., R. K., N. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami, prašo teismo sumažinti bausmės dydį (b. l. 91-93).

Dėl S. Š. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. Š. – administracine tvarka baustas (b. l. 85-88), teistas (b. l. 71-82), vykdantis individualią veiklą (b. l. 83).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 54 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju S. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, S. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66), panaikintinos.

Dėl automobilio konfiskavimo

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė S. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Iveco 35S11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2020 m. vasario 11 d. automobilio „Iveco 35S11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. B. (b. l. 90). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. T. parodė, kad automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš D. B. 2020 m. kovo 7 d., kol kas dėl karantino Regitroje automobilio neužregistravo. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2000 m. transporto priemonės „Iveco 35S11“ vertė be PVM yra 1695 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Iveco 35S11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo S. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1695 Eur. Teismo nuomone tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Š. galutinę bausmę – 36 paras arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. Š. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

S. Š. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. Š. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1695 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) valstybės naudai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.