Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria netenkinti Z. S., A. L., P. P. skundai ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija): 2012 m. sausio 10 d. nutarimas, kuriuo Z. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 str. 4 d., 2012 m. sausio 10 d. nutarimas, kuriuo A. L. nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d., 2012 m. sausio 4 d. nutarimas, kuriuo P. P. nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d. 3 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcijos pareigūnas 2012 m. sausio 3 d. surašė Z. S., A. L. ir P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl to, kad 2012 m. sausio 3 d., 18 val. 30 min., Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose Z. S. kartu su A. L. neteisėtai medžiojo. Z. S., sėdėdamas ant galinės automobilio „Audi 100“ sėdynės, rankose laikė iš dėklo išimtą graižtvinį medžioklinį šautuvą, užtaisytą 4 šoviniais, o ant automobilio priekinės keleivio sėdinės sėdėdamas A. L. švytinėjo po medžioklės plotus iš važiuojančios transporto priemonės dirbtiniu šviesos šaltiniu, nepriklausančiu transporto priemonei. Automobilį „Audi 100“ vairavo P. P.. Tuo Z. S. pažeidė 2010 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-768 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2, 58.21, 58.23, 58.28 p. reikalavimus, o A. L. ir P. P. - Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.21, 58.23, 58.28 p. reikalavimus

Už aukščiau nurodyto pažeidimo padarymą Z. S. 2012 m. sausio 10 d. Inspekcijos nutarimu nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d. teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams su graižtvinio medžioklinio šautuvo „Mazalat“ Nr. M96419 su optiniu taikikliu, 4 šovinių, juodos spalvos dėklo ir savadarbio prožektoriaus su laidais ir jungikliu konfiskavimu, A. L. 2012 m. sausio 10 d. Inspekcijos nutarimu nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d. 3000 Lt dydžio bauda, P. P. 2012 m. sausio 4 d. Institucijos nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. 3000 Lt dydžio bauda.

Švenčionių rajono apylinkės 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkinti Z. S., A. L., P. P. skundai ir palikti galioti Inspekcijos nutarimai.

Apeliaciniame skunde detalizuojamos ATPK 286 str., 302 str. 1 d. 3 p. nuostatos ir pažymima, kad ATPK 85 str. 4 d. nėra kalbos apie administracinį teisės pažeidimą, padarytą pažeidus Medžioklės taisykles. Apeliantas mano, jog jo atžvilgiu administracinė atsakomybė galėjo būti taikomas tik pagal ATPK 85 str. 5 d. už Medžioklės taisyklių 58.2 punkto, numatančio draudimą būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam ar keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, pažeidimą, jeigu būtų nustatyta, kad jis buvo medžioklės plotuose. Pabrėžia, jog Medžioklės taisyklių 58.21, 58.23 ir 58.28 punktuose nurodytų pažeidimų jis nepadarė, nes nemedžiojo ir nešvietė iš automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK įvardina įrodymų vertinimo subjektą - teismą, kuriam įrodymų vertinimas yra procesine pareiga, todėl teismas sprendimą priima nepriklausomai nuo išvadų, kurias administracinių bylų nagrinėjimo procese yra padarę kiti jo dalyviai. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ATPK nuostatų, inter alia įtvirtinančių reikalavimus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 248, 256, 257, 284 str.). Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti.

ATPK 85 str. 4 d. įtvirtina kelias savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtis ir numato, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais - užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 m. su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui - baudą nuo 2 000 iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Asmens kaltei pagal šį straipsnį pripažinti pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius. ATPK 85 str. įtrauktas į septintąjį ATPK skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo apsaugos srityse, nes laisvėje esanti medžiojamoji gyvūnija, kaip laukinės gyvūnijos dalis, nuosavybės teise priklausanti valstybei, traktuojama kaip vertybė, kurią būtina saugoti ir kurios išteklius būtina naudoti racionaliai ir kompleksiškai. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 1 str. suponuoja išvadą, jog medžioklė yra viena iš priemonių užtikrinti medžiojamosios gyvūnijos apsaugą ir jos racionalų naudojimą, todėl valstybė medžioklės veiklą riboja ir kontroliuoja, už neteisėtą medžiojimą, esantį pagrindiniu medžioklės instituto elementu, ir (ar) kitus medžioklės tvarkos pažeidimus nustato atsakomybę.

ATPK 85 str. 4 d. yra blanketinė teisės norma, todėl norint taikyti administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, būtina nustatyti pažeistą medžiojimą reglamentuojančią taisyklę. Medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus nustato Medžiojimo taisyklės. Medžiojimo taisyklių 16 p. nurodo, jog medžiojant būtina turėti medžiotojo bilietą, galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti ginklą (jei medžiojama su šaunamuoju ginklu), licenciją medžiojamiems gyvūnams medžioti (jei medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė licencijuojama) bei medžioklinio šuns kilmės liudijimą (jei medžiojama su medžioklinės veislės šunimi). Vadovaujantis Medžiojimo taisyklių 58 p., inter alia draudžiama: 58.2 p. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kitais medžioklės įrankiais, ar medžioklės produkcija vienam ar keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, 58.21 p. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais, 58.23 p. šviesti iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais, nepriklausančiais transporto priemonių apšvietimo sistemai, arba prie transporto priemonių pritvirtintais nepriklausomai nuo transporto priemonės judėjimo krypties automatiškai valdomais prožektoriais, turint transporto priemonėse šaunamuosius ginklus arba medžioklinius šunis, 58.28 p. medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikyti, numušti medžiojamuosius gyvūnus transporto priemonėmis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Z. S. surašytas būtent už tai, kad jis 2012 m. sausio 3 d. 18.30 val. Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose su A. L. neteisėtai medžiojo, neteisėtos medžioklės metu pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2, 58.21, 58.23, 58.28 punktų reikalavimus, - administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu neigė padaręs šią veiką. Tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, su apelianto pateikiama įvykių versija bei apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Byloje yra objektyvių duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo: medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) prezidento A. P. 2012 m. sausio 3 d. pareiškime užfiksuota, kad 2012 m. sausio 3 d. 18 val. 30 min. sulaikė automobilį, kuris važiavo per medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotus, iš transporto priemonės švietė dirbtinis šviesos šaltinis, nepriklausantis transporto priemonių apšvietimo sistemai, Z. S. ne dėkle laikė graižtvinį medžioklinį šautuvą „Mazalat“ Nr. M96419 su šoviniu lizde (b.l. 10). P. P. pirminiame 2012 m. sausio 3 d. paaiškinime Institucijai nurodė, jog 2012 m. sausio 3 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste būdamas kartu su A. L. sutiko Z. S., kuris pasiūlė važiuoti į medžioklę, sutikus, Z. S. pasiėmė ginklą, automobiliu nuvykus į mišką, P. P. prie transporto priemonės akumuliatoriaus prijungė prožektorių, Z. S. užtaisė ginklą ir atsisėdo į automobilį, P. P. vairavo, A. L. švietė į laukus, nuvažiavus mišku apie 10 km., buvo sulaikyti medžiotojų (b.l. 13), analogišką įvykių seką pirminiame 2012 m. sausio 3 d. paaiškinime Institucijai pateikė A. L., papildomai nurodydamas, kad kur šviesti pasakydavo Z. S. (b.l. 16).

Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2012 m. sausio 3 d. keturiese su kitais asmenimis vyko į medžioklę. Apvažiavo medžioklės plotus, užpildė medžioklės lapą, paruošė ginklus, tuomet pamatė tuo pačiu keliu važiuojantį automobilį, pro kurio langą buvo šviečiama dirbtinės šviesos šaltiniu (ne transporto priemonės apšvietimo sistemai priklausančiu) - prožektoriumi. Tiesiogiai kurį laiką automobilį stebėjęs A. P. patikslino, jog prožektorius buvo įjungtas nuolat, šviečiama buvo į biržę. Automobilį sulaikę, aptiko tris asmenis, iš jų - Z. S. su užtaisytu, į dėklą neįdėtu šautuvu, todėl trumpuoju pagalbos numeriu iškvietė policiją (b.l. 60-61). Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2012 m. sausio 3 d. kartu su A. P. ir kitais asmenimis vyko į medžioklę, prie biržės pamatė, kad paskui juos atvažiuoja automobilis, matė papildomo šviesos šaltinio naudojimą - į biržę nukreiptą prožektoriaus šviesą, tuo metu nebuvo galima medžioti šernų, todėl įtarus neteisėtą medžiojimą, nusprendė automobilį patikrinti. Automobilyje buvę trys asmenys aiškino, kad važiuoja medžioti (b.l. 61). Šių liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga: Inspekcijos viršininko tarnybinis pranešimas (b.l. 9), medžioklės plotų schema (b.l. 11), pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių fotolentelė (b.l. 12), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 7-8). Pažymėtina, jog A. P., A. M. buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuoseklūs, nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo manyti, kad šie liudytojai galėjo neteisingai suvokti ir apibūdinti įvykio aplinkybes ar turėti tikslą apkaltinti Z. S. nebūtos veikos padarymu, trikdyti pačių suplanuotą medžioklę, kviesti policijos pareigūnus ir pan.

Aplinkybių, jog Z. S. 2012 m. sausio 3 d. pavakare kartu su A. L., P. P. automobiliu važiavo mišku apie 10 km., kiek pavažiavę prie transporto priemonės prijungė prožektorių ir užtaisė ginklą, neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teigia, jog į mišką važiavo ne medžioklės tikslu, o norėdamas prišaudyti ginklą (b.l. b.l. 14-15, 57-58). Pirmosios instancijos teismas įvertino Z. S. padaryto teisės pažeidimo subjektyviąją pusę atspindinčias aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliantas suprato, jog dalyvauja neteisėtoje medžioklėje bei siekė tai daryti, ką įrodo ir jo faktiškai atlikti veiksmai – buvimas medžioklės plotuose be būtinų medžioklei dokumentų, važiavimas automobiliu, iš kurio kitas bendrininkas švietė dirbtinės šviesos šaltiniu, nepriklausančiu transporto priemonių apšvietimo sistemai - prožektoriumi, ne į dėklą įdėto užtaisyto šautuvo, t.y. paruoštų naudoti pagal savo paskirtį medžioklės metu įrankių ir priemonių turėjimas, - atskleidžia tyčios turinį, t.y. įrodo, jog atlikdamas šiuos veiksmus Z. S. suvokė daromą neteisėtą veiką, siekė tikslą panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir to norėjo. Teismų praktika patvirtina, kad buvimas medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais (iš dėklo išimtu ir užtaisytu šautuvu) atitinka ATPK str. 4 d. dispozicijoje numatytą veiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N10 – 1139/2006). Apeliacinio skundo motyvai, kuriais Z. S. analizuoja atskiras Medžioklės taisyklių bei ATPK 85 str. 4 d. nuostatas iš sau palankios pozicijos teigdamas, kad sėdėjimas ant galinės automobilio sėdynės ir ginklo laikymas neatitinka medžiojimo sąvokos – medžiojamų gyvūnų sekimo, tykojimo, persekiojimo, šaudymo arba gaudymo, t.y. Medžioklės taisyklių nustatytų leidžiamų medžiojimo būdų, kai jam inkriminuotas medžiojimas Medžioklės taisyklių draudžiamu būdu (Medžioklės taisyklių 58.28 p.), taip pat, kad medžiojimo faktui konstatuoti esą būtina išauti iš ginklo ar sumedžioti gyvūną, kai medžioklės metu gali būti neaptinkama ir (ar) nesumedžiojama gyvūnų, sudaro prielaidas šių teisės normų aiškinimui ad absurdum ir įstatymų leidėjo valios paneigimui, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje esantys įrodymai - Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3397 patvirtintas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto ribų aprašymas (b.l. 39), 2003 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3397 „Dėl medžioklės plotų vienetų patvirtinimo“ (b.l. 41), Švenčionių ir Molėtų rajonų komisijų medžioklės plotų vienetams nustatyti bei jų riboms pakeisti 2003 m. birželio 24 d. posėdžio protokolo Nr. 1 priedas - žemėlapis, medžioklės plotų schema (b.l. 11) patvirtina liudytojų A. P., A. M., S. M. parodymus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų sulaikymo vietos - kvartalų, kurie iš rytų pusės yra netoli Lietuvos Respublikos kariuomenės poligono teritorijos, tačiau patenka į medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotus. Įstatymas nereikalauja aplinkos apsaugos pareigūnų palydovinės navigacijos prietaisų pagalba nustatinėti įvykio vietos koordinačių. Tik teismas sprendžia, kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl reikšmingų byloje aplinkybių suformuoti. Proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, jeigu teismo procesinis sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog medžiotojas, medžiojantis svetimuose medžioklės plotuose arba Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo draudžiamose vietose yra baudžiamas pagal ATPK 85 str. 4 d. vertinant tai kaip medžiojimą uždraustose vietose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje N-444-19/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Z. S. administracinėn atsakomybėn už ATPK 85 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą patrauktas teisėtai ir pagrįstai, jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o Z. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės tesimo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir Z. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.