- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- A-541-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01382-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- H. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad jis nuo 2016 mėn. yra kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Patalpose, kuriose pareiškėjas kalėjo, yra įrengta kriauklė, kurioje bėga tik šaltas vanduo, ir jam nėra kur nutekėti. Tokiu būdu Alytaus PN nėra sudarytos galimybės tinkamai nusiprausti po sporto. Pareiškėjas duše, kuriame yra karštas vanduo, praustis turi teisę tik vieną kartą per savaitę, nors pareiškėjas kartą per savaitę sportuodavo sporto salėje ir kiekvieną dieną pasivaikščiojimo kiemelyje. Ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją prašydamas, kad jam būtų suteikta teisė nusiprausti po sporto duše šiltu vandeniu. Dėl nesudarytos galimybės pareiškėjui nusiprausti po sporto jis būdavo suprakaitavęs, jausdavosi nešvarus, bėrė ir niežėjo kūną. Pareiškėjo nuomone, tokios jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN sporto salių nėra, yra įrengtos tik patalpos mankštai. Teisės aktai nenustato pareigos prie relaksacijos ir mankštos patalpos įrengti dušą. Nuteistieji gali nusiprausti kiekvieną dieną šaltu vandeniu, bėgančiu iš praustuvių. Teisės aktai numato teisę nuteistiesiems išsimaudyti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinama. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kurią kildina iš to, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. nesuteikė jam galimybės po sporto nusiprausti duše šiltu vandeniu, atlyginimą.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galio 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte. Teisės aktai nenustatė pareigos laisvės atėmimo įstaigai sudaryti galimybę kalinamam asmeniui po sporto nusiprausti duše. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN veiksmų šioje byloje. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
III.
8. Pareiškėjas padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
9. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas kartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo duomenų, ar pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytoją dėl minėtų sveikatos problemų. Teisė tik kartą per savaitę nusiprausti duše yra nesuderinama su žmogaus orumu. Dėl nesuteiktos teisės nusiprausti duše pareiškėjas prakaitavo, jautėsi nemaloniai ir tokiu būdu buvo kankinamas. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimo taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimo taisyklės) 19.4 punktas, kuris nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Pareiškėjo kalinimo sąlygos ne tik buvo nesuderinamos su minėtomis Europos kalėjimo taisyklėmis, bet ir su Konvencijos 3 straipsniu. Šiuo atveju turėtų būti taikomos būtent minėtos tarptautinės teisės nuostatos, o ne nacionalinės teisės nuostatos.
Atsiliepimas
10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva jam padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjui jo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. mėn. iki 2018 m. liepos 5 d. (skundo teismui surašymo dienos) nesuteiktą teisę po sporto nusiprausti duše šiltu vandeniu.
13. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nenustatyta padarytų neteisėtų veiksmų pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į paduoto apeliacinio skundo ribas.
15. Teisėju kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nacionaliniai teisės aktai nenustatė pareigos laisvės atėmimo įstaigai suteikti teisę kalinamam asmeniui nusiprausti duše po šiltu vandeniu po sporto. HN 134:2015 44 punkte ir Taisyklių 258 punkte įtvirtinta teisė laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas neginčija, kad teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę Alytaus PN jam buvo užtikrinta. Kiek tai susiję su pareiškėjo teiginiais dėl Europos kalėjimo taisyklių garantuojamos teisės kalinamiems asmenims praustis šiltu vandeniu bent du kartus per savaitę, pažymėtina, kad pareiškėjo minimos taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šių taisyklių reikalavimų laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje neprivalo vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-415/2020).
16. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, yra apgailėtina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną, dėl to vertinant aplinkybes, susijusias su asmens higiena sporto metu ir po jo, atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjui realiai buvo sudaryta galimybė (nebuvo trukdžių) nusiprausti po sporto kameroje (sanitarinėje švarykloje), o nustatyta tvarka vėliau pasinaudoti ir dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).
17. Pareiškėjas neneigia, kad po sporto jis turėjo galimybę apsiprausti kameroje įrengtoje praustuvėje šaltu vandeniu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tiekiamam vandeniui kamerų tipo patalpose nėra kur nutekėti, yra abstrakti, nedetalizuota, dėl to nevertintina kaip pagrįsta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas ne tik kamerų tipo patalpose, bet ir bendrabučio tipo patalpose. Atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad nuteistieji būriuose (kalintys bendrabučio tipo patalpose), kaip ir kamerose, gali nusiprausti šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Šia nurodyta aplinkybe teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas po sporto visada galėjo apsiprausti šaltu vandeniu. Kaip minėta, pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Byloje nenustatyta, kad dėl to, jog pareiškėjas negalėjo nusiprausti duše dažniau (kiekvieną kartą po sporto), jam būtų kilę kokių nors sveikatos sutrikimų. Pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad buvo kreipęsis į gydytojus ir jam buvo nustatytos sveikatos problemos, sąlygotos to, kad kiekvieną kartą po sporto jis negalėjo nusiprausti duše šiltu vandeniu. Pareiškėjo pateiktas 2018 m. liepos 4 d. prašymas Alytaus PN direktoriui dėl teisės pasinaudoti dušu suteikimo dažniau (b. l. 2) pareiškėjo surašytas tik dienai prieš pateikiant skundą šioje byloje, dėl to nevertintinas kaip įrodymas, pagrindžiantis, kad pareiškėjui buvo būtina po sporto kiekvieną kartą nusiprausti duše. Be to, minėtu prašymu pareiškėjas siekė gauti teisę pasinaudoti dušu tik du kartus per savaitę, o ne kiekvieną dieną.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 17 punkte išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, nes aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše šiltu vandeniu kiekvieną kartą po sporto, nagrinėjamu atveju nesudaro prielaidų pripažinti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, jam nesudarius galimybės kiekvieną kartą po sporto nusiprausti duše šiltu vandeniu.
19. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi nenustačius pareiškėjų teisių pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN padarė neteisėtus veiksmus pareiškėjui, o nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes (duomenis) ir priėmė teisingą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.