- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1350-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1350-115/2010
106.8.2.; 122.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-12909-866/2010 pagal pareiškėjo H. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas H. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., po I. B. mirties (2007-07-22) palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nurodė, kad 2006-06-20 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. vykdomuoju raštu Nr. 5201 pareikalavo išieškoti iš I. B. pareiškėjo, kaip paprastojo vekselio turėtojo, naudai 80.000 Lt ir 400 Lt notarui atlyginti; vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. B., kuris 2007-06-08 areštavo skolininei I. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, ūkinį pastatą, žemės sklypą) ir 2007-06-13 paskelbė varžytynes; 2007-07-22 skolininkė I. B. mirė, dėl to, vykdomoji byla buvo sustabdyta; per įstatymo nustatytą terminą palikimo niekam nepriėmus, buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities VMI, kuri 2009-09-02 raštu informavo, kad palikimo perėjimo valstybei procesas sustabdytas, nes nustatyta, jog palikėjai I. B. nuosavybės teise priklausančias patalpas Krakiškių g. 2-1, Vilniuje yra užėmęs ir jose gyvena mirusiosios skolininkės sugyventinis I. K., o ¼ gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio pastatų, esančių Bitininkų g. 19, Vilniuje, užima ir gyvena L. M., kuri nurodė, kad patalpas, kuriose ji gyvena priėmė kaip įstatyminė įpėdinė, pradėdama jį valdyti, t. y. prižiūri tvarko kaip savo turtą; L. M. ir jos brolis S. T. kreipėsi į VMI su prašymu sustabdyti atliekamus veiksmus dėl mirusios tetos I. B. turto perėjimo valstybei, nurodydami, kad jie turi surinkti dokumentus patvirtinančius giminystės ryšį; tai, kad L. M. priėmė palikimą patvirtina antstolio A. B. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi H. B. pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR CK 5.1 str., 5.50 str., 5.62 str. 1 d. 3 p. bei CPK 444 str. ir pažymėjo, jog pareiškimu asmuo gali prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuo kurio priklausys turtinių teisų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šiuo atveju, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – nustatyti, kad L. M. priėmė I. B. palikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad palikimo priėmimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas negali nustatyti tokio juridinę reikšmę turinčio fakto, nes jis sukurs teisines pasekmes ne pareiškėjui, o L. M.. Pareiškėjas negali reikalauti, kad tokio teisinės pasekmės J. M. būtų sukurtos. Pagal CPK 48 str.1 d., 596 str. 1 d. nuostatas, kreditoriaus teisės ir teisėti interesai gali būti ginami sprendžiant klausimą dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo proceso stadijoje. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Jei palikimo įpėdiniai nepriima, paveldimas turtas pereina valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Šalies argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) H. B. pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-9), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog tai, kad L. M. priėmė palikimą patvirtina ir 2010-02-06 antstolio A. B. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog L. M. gyvena adresu Bitininkų g. 19, Vilniuje, faktiškai valdo šį turtą, moka mokesčius, tačiau nėra sutvarkiusi nuosavybės paveldėjimo dokumentų. Pagal Vilniaus apskrities VMi 2009-09-02 pranešimą Nr.(14.10) -46-26741 taip pat nustatyta, kad I. B. turtą faktiškai valdo L. M.. Sutinka su nutarties argumentu, kad palikimo priėmimas yra L. M. teisė, bet ne pareiga. Tačiau L. M. tetos I. B. turtą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Susidarė tokia situacija, jog L. M. įgyvendino savo teisę palikimą priimti, tačiau to įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo. Toks L. M. neveikimas pažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus, teises. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. priėmė tetos I. B. palikimą, apeliantui atsiras pagrindas pareikšti kreditorinį reikalavimą I. B. įpėdiniams, todėl apeliantas taip gina savo teises.
Apelianto (pareiškėjo) H. B. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, jog L. M. įgyvendino savo teisę palikimą priimti, tačiau to įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo ir toks L. M. neveikimas pažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus, teises.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo nustatytų juridinių faktų ir kitokių aplinkybių pagrindu, kurios pagal įstatymo prasmę sukuria teises ir pareigas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, paveldėjimo teisė paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Kolegija pažymi, jog CK V knygos normose įtvirtinta, jog palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne pareiga.
Atsižvelgiant į paveldėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog palikimo priėmimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl teismas negali nustatyti apelianto prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nes jis sukurs teisines pasekmes ne pareiškėjui, o L. M.. Pareiškėjas negali reikalauti, kad tokio teisinės pasekmės J. M. būtų sukurtos.
Taip pat kolegija sutinka ir su kitu pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pagal CPK 48 str.1 d., 596 str. 1 d. nuostatas, kreditoriaus teisės ir teisėti interesai gali būti ginami sprendžiant klausimą dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo proceso stadijoje; mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai; jei palikimo įpėdiniai nepriima, paveldimas turtas pereina valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Kolegija pažymi, jog apeliantas pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo būdą, prašydamas nustatyti kitam asmeniui juridinę reikšmę turintį faktą; apelianto (pareiškėjo) H. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (pareiškėjo) H. B. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12909-866/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) H. B. valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.