Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis A. M. teismo posėdyje paaiškino, jog nori gyventi tik su mama, o su tėčiu nenori. Su tėčiu jis bendrauja retai, kai tėtis paskambina mamai. Tėtį paskutinį kartą jis matė, kai tėtis jam nupirko dviratį. Per šį gimtadienį tėtis atsiuntė jam planšetinį kompiuterį.

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, nepateikė jokių prieštaravimų ieškiniui, į parengiamąjį teismo posėdį taip pat nebuvo atvykęs, apie teismo posėdį jam pranešta per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (4-5 b. l.) matyti, kad ieškovei A. M. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš santuokos liudijimo (6 b. l.) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2004 m. birželio 18 d. Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje.

Iš gimimo liudijimo (7 b. l.) matyti, kad nepilnamečio vaiko A. M., gimusio 2005m., tėvai yra A. M. ir A. M..

Iš duomenų apie nekilnojamąjį turtą (8, 9 b. l.) matyti, kad santuokoje įgyto turto šalys neturi.

Iš VSDFV pažymos (11-13 b. l.) matyti, kad ieškovė yra socialiai drausta ir gaunanti išmokas.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (18 b. l.) matyti, kad advokato užmokestis už ieškovės atstovavimą sudaro 115,80 eurų.

Iš VSDFV pažymų (23, 24 b. l.) matyti, kad atsakovas A. M. nėra socialiai draustas ir jokių pajamų Lietuvoje negauna.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (36-37 b. l.) matyti, kad skyrius palaiko ieškovės ieškinį dėl sūnaus išlaikymo, kadangi atsakovas negyvena Lietuvoje ir yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo pareigų, bei dėl gyvenamosios vaiko vietos su motina nustatymo, nes vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Marius Remeika teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą.

Ieškovės A. M. ieškinys atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkinamas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Ieškovės A. M. ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, patvirtintomis teismo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiškai ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra iširusi, kadangi jie jau apie penkis metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, nes atsakovas išvykęs į Škotiją, tačiau apie jo darbą užsienyje duomenys teismui nepateikti, atsakovas per tą laiką šeima nesirūpino, sūnaus išlaikyti nepadėjo. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu, ko atsakovas neginčijo, nepateikdamas teismui jokios savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – M. ir M.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo (CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Nepilnametis A. M. teismo posėdyje aiškiai išdėstė savo nuomonę, jog nori gyventi tik su mama.

Kad vaiko interesai nebus pažeisti patvirtino raštu teismui pateikta ir žodžiu teismo posėdyje patvirtinta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Todėl ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkinamas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripažin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 str., reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo iš atsakovo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 eurus tenkinamas visiškai, kadangi atsakovas sūnaus išlaikyti nepadeda, yra sveikas, darbingas ir privalo teikti jam išlaikymą, o ieškovės teikiamas išlaikymas sūnui negali visiškai patenkinti augančio vaiko poreikių, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 eurus nuo 2015-03-01 iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ši sprendimo dalis nukreiptina skubiam vykdymui.

Vadovaujantis CK 3.210 str., kadangi atsakovas sūnaus A. M. nepadeda išlaikyti nuo 2010 metų, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 75,00 eurus per mėnesį už 36 mėnesius nuo 2012-03-01 iki 2015-03-01, iš viso 2700,00 eurų.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 149,00 eurų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 11,27 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 115,80 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 282, 380, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2004 m. birželio 18 d. Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr., tarp A. M., gimusio Pakruojyje, a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (M.), gimusios Kelmės r. sav., a. k. (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį sūnų A. M., gimusį 2005m., nutraukti ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M. ir M.

Nepilnamečio vaiko A. M., gimusio 2005m., gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia Pakruojo mieste, P. Mašioto g. 49-2.

Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio Pakruojyje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Didžiojoje Britanijoje, išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam 2005m., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 75 (septyniasdešimt penkis) eurus kas mėnesį nuo 2015-03-01 iki sūnaus pilnametystės, pervedant lėšas, skirtas vaiko išlaikymui į ieškovės A. M. sąskaitą, esančią DNB banke, AB.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę A. M. sūnaus A. M. išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio Pakruojyje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Didžiojoje Britanijoje, 2700,00 eurų (du tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nuo 2012-03-01 iki 2015-03-01, skaičiuojant kas mėnesį po 75,00 eurus, nepilnamečiui sūnui A. M., gimusiam 2005m., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio Pakruojyje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Didžiojoje Britanijoje, 160,27 eurų (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 27 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 115,80 eurų (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.