- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eAN2-222-957/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00384-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 18.4Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose (ANK 484 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3701-2025 (ROIK: 25264149508) pakeistas ir R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtas įspėjimas, o kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3701-2025 (ROIK: 25264149508) R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 20 d., 22.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Upės gatvėje, būdamas neblaivus, vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę „Finlandia“, 40 proc. alkoholio tūrio, iš 1 litro talpos butelio.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, iš dalies tenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimas pakeistas ir R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtas įspėjimas, o kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimą. Institucijos apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-38-303/2016, taip pat Kauno apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019, skunde nurodoma, kad R. K. veiksmuose nebuvo nustatytas veikos mažareikšmiškumas ar išskirtinai teigiamas asmenybės charakterizavimas, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.2. R. K. asmenybė ir elgesio pobūdis rodo sistemingą administracinių nusižengimų darymą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie R. K. baustumą matyti, kad šis atvejis nėra vienkartinis, impulsyvus ar menkavertis nusižengimas. R. K. demonstravo sąmoningą abejingumą taisyklėms, nepagarbą instituciniam autoritetui ir teisės normoms. Jo elgesyje matomas modelis – ne vienas epizodas, bet pakartotinis, savanaudiškas taisyklių ignoravimas. Jis sąmoningai ignoravo gresiančią atsakomybę dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje ir alkoholį vartojo net po policijos pareigūno įspėjimo, kad tai daryti viešoje vietoje yra draudžiama.
3.3. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, už šio nusižengimo padarymą R. K. yra baudžiamas jau aštuntą kartą, visos paskirtos baudos yra nesumokėtos, todėl akivaizdu, kad švelnesnės nuobaudos paskyrimas R. K. elgesio pakeitimui nepadarys jokios realios įtakos.
3.4. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad R. K. turi (duomenys neskelbtini) (teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas), tačiau, Institucijos nuomone, darbingumo sumažėjimas niekaip nepateisina tokio R. K. elgesio viešoje vietoje, taip pat, niekaip neįtakojo pasirinkimo daryti administracinį nusižengimą.
3.5. Iki šiol nebuvo stebima jokia reali, nuoširdi atgaila ar pastangos pakeisti savo elgesį. Tai rodo, kad R. K. tikslas – išvengti atsakomybės, o ne realiai pakeisti savo elgesį. Be aiškaus bausmės atlikimo ir savirefleksijos, bet koks bausmės švelninimas yra ne tik neefektyvus, bet ir žalingas.
3.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. ne tik vartojo alkoholį po policijos pareigūno įspėjimo, bet ir įvykio metu jam buvo nustatytas 1,47 prom. girtumas, todėl akivaizdu, kad nustatytas girtumas galėjo įtakoti nusižengimo padarymą, kas laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
3.7. Skunde cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pažymima, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus R. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nėra pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu ir atsiliepimo į skundą papildymu R. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti, o tenkinti jo skundą. Nurodo, kad nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu, teigia, kad Institucija jam keršija ir nori neteisingai nubausti. Tvirtina nesutinkantis su tuo, kad vartojo alkoholį viešoje vietoje, teigia nedemonstravęs sąmoningo abejingumo taisyklėms, neignoravęs gresiančios atsakomybės, nėra tai patvirtinančių įrodymų. Pareigūnai dengiasi tuo, kad jis buvo išgėręs, bet nutyli, kad jis buvo sužalotas, patyrė didelį stresą. Nesutinka su teiginiu, kad nėra pagrindo švelninti jam atsakomybę, nes nuobauda jam paskirta be pagrindo. Pareigūnai pateikė iškarpytus vaizdo įrašus, o jo pateiktų teismas net neperžiūrėjo. Jo teigimu, pareigūnai jį apgaulės būdu nuvežė į komisariatą ir surašė protokolą, vežė kaip gyvulį sulūžusioje mašinoje, pateikė iškarpytus vaizdo įrašus teismui. Prašo peržiūrėti nuotraukas ir jo darytus vaizdo įrašus, kurie, jo teigimu, yra pilni ir neiškarpyti. R. K. manymu, jo skundas turėjo būti pilnai patenkintas, todėl prašo skundą pilnai patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, administracinio nusižengimo fakto ir kvalifikacijos nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 484 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už R. K. padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog Institucijos nutarimu už ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra aiškiai per griežta, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą), nei numatyta ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (apie tai bus pasisakyta vėliau), sudarančią pagrindą sumažinti Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu paskirtą baudą, o Institucija šios aplinkybės nenustatė nepagrįstai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis keičiama, pakeičiant Institucijos nutarimu paskirtos administracinės baudos dydį – jį sumažinant (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. K. Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 20 d., 22.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Upės gatvėje, būdamas neblaivus, vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę „Finlandia“, 40 proc. alkoholio tūrio, iš 1 litro talpos butelio. ANK 484 straipsnio 1 dalies, nustatančios atsakomybę už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, sankcijoje numatyta bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos, kadangi jo veiksmuose nenustatytas veikos mažareikšmiškumas, asmenybė nėra išskirtinai teigiama, o nuobaudos švelninimas asmeniui, kuris sąmoningai ir pakartotinai ignoruoja taisykles bei neišreiškia nuoširdžios atgailos dėl padarytų pažeidimų, yra neefektyvus ir žalingas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad R. K. alkoholį vartojo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, apsuptas policijos pareigūnų. Nors administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų vartojo alkoholį prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, šalia policijos pareigūnų, visgi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, ši vieta laikytina vieša vieta, joje laisvai galėjo judėti ir kiti žmonės (dviračių taku prieš pat pažeidimą pravažiavo asmuo su paspirtuku, gatvėje vyko automobilių eismas), o šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo vieta yra svarbi visuomenės prieinamumo aspektu, o ne tuo aspektu, ar kiti asmenys iš tiesų šį R. K. pažeidimą matė. Pažymėtina, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar administracinio nusižengimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Taigi, ši pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė nemažina rūšinio R. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Priešingai, tokiu savo elgesiu R. K., kuris buvo įspėtas pareigūnų apie tai, kad alkoholio vartojimas viešoje vietoje yra draudžiamas, sąmoningai ignoravo teisės aktų reikalavimus ir jam gresiančią atsakomybę už daromą pažeidimą, rodė abejingumą policijos pareigūnų perspėjimams apie daromą pažeidimą. Tokią išvadą sustiprina administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų medžiaga, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnui įspėjus R. K., jog vartoti alkoholį viešoje vietoje yra draudžiama, pastarasis, vartodamas necenzūrinę leksiką, atsakė, kad „mane apiplėšė, man p.... (necenzūrinis žodis)“. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, R. K., būdamas prie policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, neklausė policijos pareigūnų įspėjimų apie tai, kad alkoholio vartojimas viešoje vietoje yra draudžiamas ir jį vis tiek vartojo. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad nepaisant to, kad administracinis nusižengimas padarytas prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, pastariesiems stovint šalia, visgi jis padarytas pačiame mieste, netoli vaikų žaidimų aikštelės, kur, kaip matyti iš vaizdo įrašų medžiagos, net ir pažeidimo darymo metu pravažiuodavo žmonės, kas rodo R. K. didelį įžūlumą ir didesnį rūšinį šio pažeidimo pavojingumą.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis apie R. K. baustumą, matyti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis. Antai, iš 2025 m. kovo 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu R. K. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų jis nemoka, taip vengdamas atsakomybės už savo veiksmus. Apygardos teismo vertinimu, duomenys apie R. K. daromus teisės pažeidimus ir jam skiriamas nuobaudas rodo, kad jis tinkamų išvadų nedaro ir elgiasi įžūliai, toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus administracinius nusižengimus, nepaisydamas visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Akivaizdu, kad ankstesnės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės buvo nepakankamos, todėl švelnesnės administracinės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, R. K. elgesiui jokios realios įtakos nepadarys. Be kita ko, R. K. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai rodo, kad jis neanalizuoja savo atliktų veiksmų, negalvoja apie jų padarinius, neapsvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Šios aplinkybės, be abejonės, neigiamai charakterizuoja R. K. asmenybę ir rodo, kad nagrinėjamas teisės pažeidimas nėra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nors R. K. ne kartą baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, ir pažymėdamas, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, ypač sprendžiant dėl pačios veikos pavojingumo, visgi nepateikė vertinimo, kodėl, jo manymu, nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas nei kiti jo anksčiau padaryti panašaus pobūdžio administraciniai nusižengimai, už kuriuos jam buvo paskirtos atitinkamų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos.
11. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad pats R. K. iškvietė policijos pareigūnus, buvo susijaudinęs ir su pareigūnais bendravo pakankamai mandagiai, jokių agresyvių ar įžeidžiančių garbę ir orumą veiksmų neatliko ir žalos nepadarė, nelaikytinos švelninančiomis jo atsakomybę ir nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės neapibūdina pačio pažeidimo objektyviosios pusės, jos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad R. K. padarytas ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, arba kad paties R. K. asmenybė išskirtinai teigiama. Be kita ko, pažymėtina, kad nors aptariamojo pažeidimo padarymo metu nebuvo padaryta žala, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįžeidė pareigūnų garbės ir orumo, tačiau šios aplinkybės R. K. padaryto pažeidimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu šiuo atveju dėl R. K. neteisėtų veiksmų būtų dar ir padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, įžeista policijos pareigūnų garbė ir orumas, dėl to administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų kilusi ir kitokio pobūdžio teisinė atsakomybė (pvz. numatyta ANK 507 straipsnyje ar kt.).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad R. K. nustatytas darbingumo sumažėjimas (bylos duomenimis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas) nepateisina jo viešoje vietoje padaryto administracinio nusižengimo ir neįtakoja pasirinkimo daryti administracinį nusižengimą, visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės ir nevertino kaip šalinančios R. K. atsakomybę pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurią pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė pagrįstai. Nors pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą grindė ir R. K. sveikatos būkle, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti pažeidėjo asmenybės kaip išskirtinai teigiamos ar padaryto administracinio nusižengimo kaip mažiau pavojingo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turimos sveiktos problemos yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą atitinkamo straipsnio sankcijos ribose, tačiau, kaip minėta, tai nėra priežastis švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sveikatos būklę egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo darymo jo nesulaikė, todėl šios gyvenimiškai neretai pasitaikančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.
13. Priešingai nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nenustatyta R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte (administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui). Pažymėtina, kad šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės Institucija nekonstatavo 2025 m. vasario 13 d. nutarime, o kadangi tolesnis procesas vyksta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva, vadovaujantis non reformatio in peius principu, jo procesinė padėtis pagal jo paties skundą negali būti sunkinama.
14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama nuoseklia praktika, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir R. K. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę – įspėjimą. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad, priešingai nei Institucija 2025 m. vasario 13 d. nutarime, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje pagrįstai nustatė R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra pagrindas R. K. mažinti Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimu paskirtos baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 40 Eur dydžio bauda, kuri yra artima ANK 484 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos minimaliam dydžiui, yra proporcinga R. K. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta, be to, atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.
15. Įvertinus minėtas aplinkybes, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis keistina, panaikinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir pakeičiant R. K. skirtiną administracinę nuobaudą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad nustato R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, tai nurodytina šioje nutartyje.
16. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą ir atsiliepimo patikslinimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. prašo jo skundą tenkinti pilnai, visgi pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties nėra pateikęs, jo padavimo terminas yra pasibaigęs, o apeliacinis procesas vyksta Institucijos pateikto skundo ribose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria R. K., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta švelnesnė administracinė nuobauda (įspėjimas), nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, panaikinti.
Nustatyti R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3701-2025 (ROIK: 25264149508) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, skirtą administracinę nuobaudą pakeisti ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) Eur dydžio baudą.
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.