Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – krovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2023 m. birželio 10 d. apie 15 val. 30 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, tarpusavio konflikto su artimuoju giminaičiu - dukra I. M., metu, tyčia vieną kartą su kartonine maisto dėže sudavė jai į veido sritį, padarydamas paviršinį smulkų nubrozdinimą veide virš viršutinės lūpos ir paviršines žaizdas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje palei lūpų kampą ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė savo artimajam giminaičiui - dukrai I. M., fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad terasoje susistumdė su dukros vyru ir šio konflikto metu sudavė dukrai su dėže.

Nukentėjusioji I. M. teisme parodė, jog po tėvų skyrybų tėtis dažnai atvyksta prie mamos gyvenamosios vietos ir taip trikdo mamos bei brolio ramybę. Birželio 9 d. gavo pranešimą iš mamos, kad tėtis vėl neduoda ramybės. Atvykus tėčio pas mamą nerado, liko nakvoti. Kitą dieną išvyko apsipirkti, gavo iš mamos skambutį, kad tėtis sėdi terasoje, geria alų. Grįžus prie namo tarp jos ir tėčio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vartojo necenzūrinius žodžius, apsistumdė ir tėtis jai kartotine dėže nuo maisto sudavė į veido sritį. Dėl to smūgio jai buvo nubrozdinimas, perštėjo, prakirsta lūpa. Po šio smūgio ji tėtį apglėbė iš nugaros ir parvertė ant žemės, laikė prispaudusi jį prie žemės kol atvyko iškviesti pareigūnai.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra jos tėvas. Maždaug prieš metus laiko jis ir jos mama R. M. išsiskyrė, tačiau jos tėvas E. M. dažnai važiuoja pas mamą adresu, (duomenys neskelbtini), ir neduoda jai ramybės. Mama pastoviai jos prašo, kad matvykus E. M., atvažiuotų ji taip pat su savo sužadėtiniu V. G., kadangi tėvas jos prisibijo. 2023 m. birželio 9 d. jai paskambino mama, kuri pranešė, kad tuo metu buvo atvažiavęs jos tėvas, kuris buvo agresyvus. Ji kartu su V. G. važiavo pas mamą, kai prasilenkė su jos tėvu. Jie pagalvojo, kad tėvas dar gali grįžti, todėl jie pasiliko per naktį pas mamą namuose. 2023 m. birželio 10 d., dienos metu, apie 14.00 val., jie išvažiavo į parduotuvę. Apie 15.00 val. paskambino mama ir pranešė, kad vėl namo grįžo tėvas, kuris vaikšto aplink namą, krapšto langus, taip bandydamas patekti į namo vidų, kadangi jos visame name pakeitė spynas. Kai jie atvyko minėtu adresu, jos tėvas tuo metu buvo vidiniame gyvenamojo namo kieme, terasoje, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus, valgė maistą, kuris buvo įdėtas į kvadratinę kartoninę rudos spalvos dėžę. Apie 15.30 val. tarp jos ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Ji prašė jo pasišalinti iš gyvenamojo namo teritorijos, taip pat prašė, kad negąsdintų mamos ir negadintų visiems nervų. Tėvas jai nurodė neaiškinti jam, kaip reikia gyventi, ir nevadovauti. Taip pat jis įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kol vyko tarp jų žodinis konfliktas, jis ją pradėjo stumdyti, tačiau ji atsistumdavo jį atgal nuo savęs. Ji stovėjo šiek tiek aukščiau nei jis, nes buvo atsistojusi ant trinkelių. Vyko žodinis konfliktas, ko pasekoje jis, dešinėje rankoje laikydamas ankščiau minėtą kartoninę dėžę nuo maisto, užsimojo ir sudavė jai į veido sritį, prakirsdamas jai vidinės lūpos viršutinę ir apatinę dalis bei tokiu fiziniu smurtiniu veiksmu sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šio jo smūgio ji išsigando, kad šis nesuduotų jai dar kartą, todėl ji vertė tėvą apsikabindama jį ir su kojos pagalba jį nuvertė ant žemės. Jis gulėjo ant pilvo, ji ant jo atsisėdo, o jos sužadėtinis atsisėdo tėvui ant kojų. Kol jie jį laikė, mama paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Jos tėvas E. M. pirmą kartą prieš ją smurtavo, praeityje nėra sukėlęs jai fizinio skausmo. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 12–15, 51).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo drauge I. M. 2023 m. birželio 9 d. naktį atvyko pas I. M. mamą į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi aplink jos namus vaikštinėjo I. M. tėtis E. M. ir grasino jos mamai. I. M. tėvai yra išsiskyrę, jie nesutaria, jos mama bijo E. M., todėl jie atvyko pas ją į namus ir ten pasiliko. Kitą dieną, t. y. 2023 m. birželio 10 d. apie 14.00 val. jam su I. M. būnant parduotuvėje, paskambino I. M. mama ir pranešė, kad E. M. yra atvykęs, vaikštinėja aplink namus, bando į juos patekti ir ji prašė jų grįžti, kadangi labai jo bijo. Jiems grįžus ir atėjus į kiemą, pamatė, kad E. M. sėdėjo terasoje. Jis liko stovėti atokiau, kokių 5-6 metrų atstumu nuo jo, o I. M. priėjo arti jo ir pradėjo su juo kalbėtis, prašė jo čia nevažiuoti, jis pradėjo ginčytis, taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jie abu stovėjo vienas priešais kitą, jie apsistumdė. Besistumdant E. M. nulipo nuo terasos, o I. M. būnant dar ant terasos, jis rankoje laikyta maisto kartonine dėžute vieną kartą užsimojęs sudavė I. M. į veidą. Tuomet I. M. jį apsikabino, pasiguldė jį ant žemės ir ji atsisėdo jam ant juosmens, o jis priėjo ir atsisėdo ant jo kojų, kad jis nespardytų I. M.. Tuomet mama paskambino į policiją ir jie jį taip laikydami laukė, kol atvyks policija (b. l. 56–57).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie kartu nebeveda bendro ūkio jau 5 metus, bet oficialiai išsiskyrė prieš pusantrų metų. Jų santykiai yra įtempti, o tiksliau jie nebendrauja. Po skyrybų jos buvusiam vyrui priklauso 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi vyras negali susitaikyti su tokiu teismo sprendimu, todėl nuolatos atvažiuoja šiuo adresu ir bando patekti į namus. Kadangi jis neturi raktų, tuomet bando patekti per langus, lupa tinklelius nuo uodų, gadina langus. Kuomet jis atvyksta, ji bijo išeiti iš namų, nes jis po paskutinės savo galvos traumos yra agresyvus ir piktybiškas, todėl susitikti su juo ji bijo, kadangi jis gali naudoti prieš ją smurtą. 2023 m. birželio 9 d. naktį, tikslaus laiko nepamena, į namų kiemą atvyko jos buvęs sutuoktinis ir miegojo terasoje. Ji, bijodama būti namuose, pasikvietė dukrą I. M. su sužadėtiniu V. G.. Po kurio laiko, tą pačią naktį, E. M. išvyko iš namų terasos, bet kitą dieną, t. y. 2023 m. birželio 10 d., apie pietus jis vėl atvažiavo į jos namus ir terasoje valgė bei gėrė alų. Apie tai ji pranešė dukrai, kuri tuo metu buvo su sužadėtiniu išvykusi į parduotuvę. Per virtuvės langą pamačiusi, kad dukra grįžo ir praėjo pro virtuvės langą link terasos, ji ėjo autis batų ir per lauką ėjo link terasos. Išgirdo tik kaip dukra pasakė: „kiek gali kankinti“ ir jau kai atėjo pamatė, kad jau nulipusi nuo terasos ant žolės dukra I. M. stovėjo priešais E. M. per žingsnį ar du. E. M. tuo metu rankoje laikė picos dėžę. Tuo metu vyko chaosas, jis rėkė, keikėsi ir su rankoje laikyta picos dėže užsimojo ir dukrai trenkė ja į veidą. Tuomet dukra įrėmė savo kelį tėvui į koją ir tokiu būdu paguldė jį ant žemės. Kadangi gulėdamas ant žolės E. M. praėjo su kojomis spardytis, V. G. laikė jo kojas, o ji iškvietė policiją. Kol laukė policijos, dukra parodė, kad jai pradėjo tinti lupa. Tuomet ji pastebėjo, kad dukrai buvo ištinusi viršutinė lupa ir jos viduje buvo nubrozdinimas su pakraujavimu (b. l. 61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1660/2023(02) matyti, kad I. M. konstatuota paviršinis smulkus nubrozdinimas veide virš viršutinės lūpos ir paviršinės žaizdos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje palei kairįjį lūpų kampą. Sužalojimams atsirasti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio į veido kairę pusę kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 82–83).

Iš garso įrašo su BPC protokolu matyti, kad R. M. 2023 m. birželio 10 d. 15.51 val. paskambinusi į BPC pranešė, kad jos buvęs sutuoktinis kartonine dėže sudavė dukrai I. M. į veidą (b. l. 84–85).

Iš vaizdo ir garso įrašo kameros „Body“ apžiūros matyti, kad I. M. parodo, jog tėvas jai kartonine dėže sudavė į veidą ir rodo sužalotą vietą. Pareigūnas šia vietą nufotografuoja (b. l. 87–88).

Iš asmens testo alkoholiui išrašo matyti, kad E. M. 2023 m. birželio 10 d. 16.32 val. nustatytas 0,23% promilių neblaivumas (b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai E. M. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo dukros – I. M., atžvilgiu, ir taip sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios I. M., liudytojų V. G. ir R. M. parodymais, pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašų medžiaga, BPC garso įrašu, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. birželio 10 d. būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasoje konflikto metu sudavė savo dukrai I. M. su kartotine dėže, galėjo pataikyti į veidą. Nukentėjusioji I. M. patvirtino, kad tarp jos ir tėvo E. M. kilus žodiniam konfliktui, E. M., dešinėje rankoje laikydamas kartoninę dėžę nuo maisto, užsimojo ir sudavė jai su minėta dėže į veido sritį, taip prakirsdamas jai vidinės lūpos viršutinę ir apatinę dalis bei tokiu fiziniu smurtiniu veiksmu sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojų V. G. bei R. M. parodymai, kad tarp E. M. ir E. M. kilus žodiniam konfliktui, jiems besistumdant, E. M. rankoje laikyta maisto kartonine dėžute vieną kartą užsimojęs sudavė I. M. į veidą, po ko liudytoja R. M. patvirtino mačiusi, jog dukros viršutinė lūpa buvo ištinusi, ant jos buvo matomas nubrozdinimas su pakraujavimu. BPC garso įraše užfiksuotos analogiškos liudytojos R. M. nurodytos aplinkybės, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilus konfliktui, kaltinamasis kartonine dėže sudavė nukentėjusiajai į veidą. Kad kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, patvirtina pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip I. M. nurodo, jog E. M. sudavė jai į veidą, ant jos veido yra matomi sužalojimai, o specialisto išvada nustatyta, kad I. M. konstatuota paviršinis smulkus nubrozdinimas veide virš viršutinės lūpos ir paviršinės žaizdos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje palei kairįjį lūpų kampą, kas galėjo atsirasti vieno trauminio poveikio į veido kairę pusę kietu buku riboto paviršiaus daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad E. M. 2023 m. birželio 10 d. apie 15 val. 30 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, tarpusavio konflikto su artimuoju giminaičiu - dukra I. M., metu, tyčia vieną kartą su kartonine maisto dėže sudavė jai į veido sritį, padarydamas paviršinį smulkų nubrozdinimą veide virš viršutinės lūpos ir paviršines žaizdas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje palei lūpų kampą ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė savo artimajam giminaičiui - dukrai I. M., fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad suduodamas dukrai į veidą elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo dukros t. y. šeimos nario (BK 141 straipsnio 2 dalis), atžvilgiu.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. M. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, tuo pagrindu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras teismo posėdžio metu prašymui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, į tai, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji sutiko taikytis, E. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, dirba, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu ir „Body“ kameros įrašu, saugomas byloje (prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja I. M., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu E. M. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu ir „Body“ kameros įrašu, saugomą byloje (prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.