Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-713-390/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2A-713-390/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Arvydas Žibas
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
A. R. J.
Kategorijos
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-713-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.1;43.2; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovui R. J. ir tretiesiems asmenims antstolei Gitai Andrijauskienei, „Swedbank“, AB ir „Opal transfer Ltd“ dėl turto arešto banko sąskaitai panaikinimo ir turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. J. ieškiniu prašė panaikinti atsakovo R. J. „Swedbank“, AB esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) taikomą areštą ir išreikalauti iš atsakovo R. J. neteisėto valdymo 36 000 Lt. Nurodė, kad nuo 2007 m. iki 2008 m. gyveno ir dirbo Londone. 2008 m. nutarė grįžti į Lietuvą, todėl nenorėdamas gabentis su savimi visų uždirbtų pinigų, nusprendė juos pervesti į savo asmeninę sąskaitą SEB Vilniaus banke Lietuvoje. Nuvykęs į 2008-02-20 banko įstaigą „Opal Transfer Ltd“, esančią Londone, ieškovas norėjo pervesti savo 8000 GBP į Lietuvoje esančią jo banko sąskaitą. Banko įstaigos darbuotojai J. P. jis pateikė savo pasą bei pinigus. Banko darbuotoja, užpildžiusi reikiamus dokumentus, juos padavė A. R. J.. Dokumentų ieškovas atidžiai neskaitė, nes pasitikėjo banko darbuotoja, be to pamatęs savo pavardę, daugiau į dokumentą nesigilino. Netrukus grįžęs į Lietuvą bei nuvykęs į banką, sužinojo, kad jo sąskaitoje pervestų pinigų nėra. Tada vėl grįžo į Londoną ir nuėjo į banko įstaigą „Opal Transfer Ltd“, kur išsiaiškino, kad jo pinigai per klaidą buvo pervesti jo bendrapavardžiui R. J.. Susisiekus su R. J., pastarasis jam parašė raštą dėl sutikimo grąžinti pinigus. Grįžęs vėl į Lietuvą ir nuėjęs į tuo metu AB banką „Hansabankas“, sužinojo, kad pinigų nebus galimybės grąžinti, nes yra areštuota atsakovo banko sąskaita. Vėliau atsakovas pradėjo teigti, kad tai jo pinigai. Mano, kad atsakovas be pagrindo įgijo ieškovo asmeninius pinigus, todėl turi juos jam grąžinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš R. J. 36 000 Lt, 1080 Lt žyminio mokesčio A. R. J. bei 38,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš A. R. J. 38,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 20 d. banko įstaigoje „Opal Transfer Ltd“ buvo padaryti tarptautiniai pinigų pervedimai 8000 GBP (36 000 Lt ) sumai (pinigų pervedimo numeris: 204075-1), kurių siuntėjas ir gavėjas buvo nurodytas R. J. (b.l. 6-7). Opal Transferd Ltd raštas parvirtina, kad Opal Transferd Ltd generalinė menedžerė J. P. pripažino, kad ji 2008 m. vasario 21 d. klaidingai atliko pavedimą. Pinigai, skirti A. R. J. buvo klaidingai išsiųsti į R. J. sąskaitą. Pavedimo numeris 204075-1. Bendra pavedimo suma 36 000 Lt (b.l. 8). 2008 m. balandžio 22 d. R. J. prašyme nurodė, jog į jo sąskaitą klaidingai buvo pervesti 36 000 Lt ir tai įvyko 2008 m. vasario mėn. bei prašo grąžinti šią sumą siuntėjui (b.l. 9). Vertindamas atsakovo R. J. paaiškinimus teismas nustatė, kad jis 2008 m. vasario mėn. į savo sąskaitą pinigų nepervedinėjo, o, atsakovo teigimu, 8000 GBP pervedė į savo artimų giminaičių ar šeimos narių sąskaitas. Atsakovas negalėjo konkrečiai nurodyti į kokią ir kieno sąskaitą jis pervedinėjo pinigus, jo paaiškinimai dėl padarytų pervedimų skaičiaus ir ar 8000 GBP buvo pervesti vieną dieną ar per kelias dienas, buvo nenuoseklūs. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nebuvo kategoriškas ir dėl to ar tikrai tie 36 000 Lt yra jo. Atsakovas teismo posėdžio metu pasakė, kad „didesne dalim pinigai turėtų man priklausyti“. Iš R. J. paaiškinimų matyti, kad jis nei dėl to, kad neva pinigai buvo pervesti ne į tą sąskaitą, į kurią jis norėjo pervesti, nei, jo teigimu, paskambinus banko darbuotojai ir pranešus apie neva klaidingai padarytus jo pinigų pervedimus, pats į banką nevyko ir nesiaiškino dėl neteisingo pinigų pervedimo, kaip to reikalautų apdairaus ir rūpestingo asmens principai. Tuo tarpu iš trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“ atsiliepimo matyti, kad „po kelių dienų į jų kompaniją atvykęs R. J. pripažino, kad pinigai jam nepriklauso ir per klaidą pakliuvo į jo sąskaitą, o kai tik turės galimybę savo sąskaitą valdyti, pinigus grąžins tikrajam savininkui“. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog 2008 m. vasario 20 d. padarytų tarptautinių pinigų pervedimų operacijų metu ieškovui A. R. J. priklausantys 8000 GBP (36 000 L) buvo klaidingai pervesti į atsakovo R. J. banko sąskaitą. Nurodė, kad ieškovas A. R. J. savo reikalavimą grindžia CK 4.95 str. numatyta savininko teise išreikalauti daiktą iš svetimo valdymo. Konstatavo, jog byloje ginčo objektas yra pinigai, todėl dėl jų ginčo negali būti taikomos daiktinės teisės normos. Teismas nurodė, jog R. J. po 2008 m. vasario 20 d. padarytų tarptautinių pinigų pervedimo praturtėjo 36 000 Lt, pervedus minėtus pinigus į atsakovo sąskaitą, ieškovo turtas sumažėjo minėta suma, todėl tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys, nėra nustatyta jokio teisinio pagrindo, kurio pagrindu R. J. būtų turėjęs galimybę įgyti minėtus pinigus, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynimo būdais ir jis neturėjo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos. Tai įvertinęs, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškovo reikalavimą dėl 36 000 Lt priteisimo tenkino. Ieškovo reikalavimą panaikinti turto areštą atmetė, kadangi ieškovas neįrodė, kad jis turi pirmumo teisę dėl jo reikalavimų išieškojimo iš turto, dėl kurio prašo panaikinti turto areštą ir, kad jis yra vienintelis atsakovo R. J. kreditorius bei, kad minėtas turto areštas pažeidžia išimtinai ieškovo teises ir interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti 2011-11-02 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 36 000 Lt, 1080 Lt žyminio mokesčio iškovei bei 38,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo 36 000 Lt atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles CPK 176-185 str., neįvertino kiekvieno rodymo atskirai ir įrodymų viseto, dėl ko neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neatsižvelgė į bylos specifiką, tuo teismas pažeidė CPK 327 str. l d. 1 ir 2 p. bei CPK 330 str., kadangi neteisingai aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

teismas visiškai neištyrė ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teisme ieškovas iniciavo kitą civilinę bylą Nr. 2-6020-432/2008 dėl turto iš svetimo neteisėto valdymo išreikalavimo (dėl minėtų 36.000 Lt), kurioje atsakovu yra patrauktas AB Swedbankas (buvęs AB bankas „Hansabankas“), ir kurią ketino sustabdyti iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Taigi ieškovas tą pačią sumą 36 000 Lt reikalauja ir iš atsakovo. Nežinant civilinės bylos Nr. 2-6020-432/2008 esmės ir eigos, priimtų sprendimų, pirmos instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo, nes šiuo atveju ieškovas siekia nepagrįsto praturtėjimo;

teismas nesiaiškino, kas per įstaiga, įmonė ar organizacija yra tretysis asmuo „Opal Transfer Ltd“ ir ar legali jo veikia, kur jis yra registruotas, jo teisinė forma, jo teisnumas ir veiksnumas, veiklos pobūdis ir sritis, ar turi licenciją ir pan., kokia pinigų priėmimo ir pervedimo tvarka, autentiškumų patvirtinimo procedūra ir pan., kokie teisiniai santykiai susiklosto tarp „Opal Transfer Ltd“ ir aptarnaujamų klientų, kredito įstaigų, kurie teisės aktai, tame tarpe ir lokaliniai, šiuos santykius reglamentuoja. Visiškai nenagrinėtas šio trečiojo asmens atstovavimo teisėtumo klausimas, atsiliepimą pasirašiusios J. P. įgaliojimai ir asmenybė nėra patvirtinti jokiais įrodymais, nei parengiamajame teismo posėdyje, nei nagrinėjant bylą iš esmės tretysis asmuo „Opal Transfer Ltd“ nedalyvavo, todėl manytina, kad padarytas CPK 329 str. 2 d. 3 p. numatytas pažeidimas;

pirmos instancijos teismas nekvalifikavo, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“ ir ieškovo, atsakovo, tarp trečiojo asmens ir AB Swedbankas atliekant mokėjimus, ir visiškai ignoravo ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad dėl „Opal Transfer Ltd“ kaltės jam nebuvo pervesti 8.000 GBP į jo asmeninę sąskaitą SEB Vilniaus banke Lietuvoje. „Opal Transfer Ltd“ savo kaltę pripažino (b.l. 32). Taigi, ieškovą ir „Opal Transfer Ltd“ sieja prievoliniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas yra kreditorius, o „Opal Transfer Ltd“ - skolininkas, todėl ieškovo reikalavimo teisė įvykdyti prievolę ar atlyginti žalą turi būti nukreipta į „Opal Transfer Ltd“, bet ne į atsakovą, ir ieškinys pareikštas ne tam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms, teismas privalėjo sutinkamai su CPK 45 str. 1 d. pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje, o tačiau to nepadarė, ieškinio neatmetė, o priėmė neteisingą sprendimą- priteisė iš netinkamo atsakovo 36.000 Lt. Tuo pirmos instancijos teismas padarė CPK 327 str. 1 d. 1 ir 2 p. pažeidimus.

teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nenurodė tinkamo atsakovo, reikalavimą grindė daiktinės teisės nuostatomis, pareikšdamas vindikacinį ieškinį (CK 4.95 str.), nors pinigai nėra apibūdinami individualiais požymiais. Be to, byloje nenustatyta, kad pinigai į atsakovo sąskaitą pateko neteisėtai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kokiu nors kitu būdu bandė apginti savo pažeistą teisę, neįrodinėjo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, ir nepadarė pervedimo, o įrodinėjo, jog nuostolius patyrė dėl trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“ kaltės.

teismas turėjo taikyti griežtesnę įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 177 str. 3 d. (2011-06-21 įstatymo Nr.XI-1480 red.)) ir vadovautis LR Mokėjimų įstatymo (red. iki 2008-02-20 d.) ir kt. įstatymų nuostatomis, pagal kurias mokėjimai atliekami pagal įstatymo nustatytas procedūras ir tvarką, raštu arba elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, atliekant autentiškumo patvirtinimo procedūrą, fiksuojant grynų pinigų priėmimo momentą, momentą, kada kredito įstaiga prisiima įsipareigojimą vykdyti mokėjimo nurodymą ir pan. Tokie veiksmai pagal įstatymus patvirtinami tik rašytiniais įrodymais, bet ne liudytojų ar šalių paaiškinimais. Vertindamas įrodymus ir nustatydamas aplinkybę apie pinginių lėšų pervedimo faktą teismas vadovavosi neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais) ir ignoravo CPK 177 str. 3 d.( 2011-06-21 Įstatymo Nr.XI-1480 red.). Mokėjimų įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad mokėjimo nurodymas laikomas suformuluotu, jeigu jame yra šie rekvizitai: mokėjimo priemonės pavadinimas, mokėtojo banko kodas ir mokėtojo banko pavadinimas, mokėtojo pavadinimas arba vardas bei pavardė ir jo sąskaitos banke numeris, gavėjo pavadinimas arba vardas bei pavardė ir jo sąskaitos banke numeris. gavėjo banko pavadinimas ir gavėjo banko kodas, pervedamų lėšų suma skaitmenimis ir žodžiais arba tik skaitmenimis. Tokiu būdu pagal įstatymą pinigų pervedimo faktas gali būti patvirtintas tik rašytiniais įrodymais, bet ne šalių ar liudytojų paaiškinimais. Šioje byloje teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo vardu atliktą pinigų pervedimą, remdamasis tik ieškovo paaiškinimais ir trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“. kurio veiksnumas ir teisnumas nepatvirtinti, atsiliepimu, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas atliko tarptautinį pinigų pervedimą Nr. 204075-1, nors tai patvirtinančio dokumento nei ieškovas nei tretysis asmuo „Opal Transfer Ltd“ nepateikė, o iš esančio byloje tarptautinio pinigų pervedimo Nr. 204075-1 (b.l. 6-7) seka, jog pinigų pervedimą atliko būtent atsakovas, kuris tai tvirtino teisme.

teismo argumentas, jog ieškovas buvo aktyvus dėl šio pervedimo klausimo aiškinimosi, o atsakovas buvo pasyvus ir davė nenuoseklius paaiškinimus dėl datos, ir kitų pinigų pervedimo aplinkybių, todėl pripažintina, jog pinigų pervedimą atliko ieškovas, yra netinkamas ir negalėjo turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl pinigų pervedimo fakto buvimo ar nebuvimo, nes ši aplinkybė, kaip minėta, pagal įstatymą įrodinėtina tik rašytiniais įrodymais, kurie kategoriškai patvirtina faktą, jog tarptautinį pinigų pervedimą Nr. 204075-1 atliko būtent atsakovas, o ne ieškovas. Byloje yra duomenų apie tai, jog atsakovas vartojo stiprius antidepresantus, turi psichikos susirgimą, jam dėl to nustatytas neįgalumas, kas paaiškina jo užmaršumą, pasyvumą, paaiškinimų nenuoseklumą.

aplinkybė, jog ieškovo ir atsakovo pavardės yra identiškos, nėra pagrindas teigti, kad tarptautinio pinigų pervedimas Nr. 204075-1 buvo padarytas ne atsakovo ir pinigai pervesti jo vardu klaidingai, nes be pavardės yra nurodyti kiti atsakovo autentiškumą patvirtinantys rekvizitai (vardas, paso duomenys, adresas, sąskaita banke). Ieškovas gi teigia, jog pervesdamas pinigus buvo pateikęs trečiajam asmeniui „Opal Transfer Ltd“ savo pasą nurodęs savo sąskaitos numerį SEB Vilniaus banke Lietuvoje, tačiau nei vieno iš šių atsakovo rekvizitų pėdsakų tarptautiniame pinigų pervedime Nr. 204075-1 nėra. Taigi įrodymų, patvirtinančių, jog tarptautinį pinigų pervedimą Nr. 204075-1 atliko ne atsakovas, o ieškovas, nėra.

teismas visiškai neištyrė bei neįvertino abejotinos aplinkybės dėl neva klaidingai padaryto ieškovo pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą, techniniu požiūriu, kokiu būdu „Opal Transfer Ltd“ galėjo suklysti dėl ieškovo, kaip gavėjo, sąskaitos numerio ir banko pavadinimo. Pasak trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“, įvedus ieškovo pavardę automatiškai atsirado atsakovo duomenys, dėl kurių tretysis asmuo, darydamas pinigų pervedimą, neapsižiūrėjo. Tačiau akivaizdu, jog tretysis asmuo „Opal Transfer Ltd“ duomenis apie pervedamą pinigų sumą, gavėją, gavėjo banką ir sąskaitos numerį turėdavo įsivesti rankiniu būdu, nes kas kartą šie duomenys turėjo būti užpildomi pagal siuntėjo nurodymą. Taigi, tretysis asmuo dėl pervedamos sumos, ieškovo, kaip gavėjo, rekvizitų, jo banko pavadinimo ir sąskaitos numerio suklysti negalėjo, nes šie duomenys turėjo būti įvedami rankiniu būdu pagal ieškovo nurodymą ir atsitiktinai atsakovo duomenys ten patekti negalėjo.

ieškovas niekur nenurodo savo sąskaitos numerio SEB Vilniaus banke Lietuvoje, nepateikė šios savo sąskaitos išrašo, iš kurio matytųsi, jog pinigai tikrai nebuvo pervesti į jo sąskaitą, o teismas šią aplinkybę visiškai ignoravo, vadovavosi tik ieškovo žodiniais paaiškinimais, ir papildomų rašytinių įrodymų iš ieškovo nepareikalavo.

teismas negalėjo vadovautis trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“ atsiliepimo argumentais, išduotomis pažymomis dėl tarptautinio pinigų pervedimo Nr. 204075-1 aplinkybių, kadangi neturint duomenų apie trečiąjį asmenį, jo teisinę formą, jo veiksnumą ir teisnumą, valdymo organus, procesinius dokumentus ir pažymas pasirašiusios J. P. teisinį statusą ir įgalinimų apimtį, atsiliepimas, pažymos pripažintini niekiniais. Be to, teismas neturėjo laikyti įrodymu trečiojo asmens „Opal Transfer Ltd“ pažymos (b.1.8) dėl klaidingai atlikto pavedimo ir dėl to, kad šis teiginys nepatvirtintas kitais pirminiais rašytiniais įrodymais apie susitarimą dėl pavedimo atlikimo tarp trečiojo asmens ir ieškovo.

nepagrįstai ignoravęs atsakovo paaiškinimus dėl padaryto tarptautinio pervedimo, teismas visiškai neanalizavo versijos, ar „Opal Transfer Ltd“ darbuotojų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo ar sukčiavimo požymių, ir kad tiek ieškovas, tiek atsakovas minėtą dieną „Opal Transfer Ltd“ galėjo padaryti tarptautinius pervedimus po 8.000 GBP kiekvienas.

teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.242 str. 1 d., kadangi neturėdamas pakakamai įrodymų neteisingai nusprendė, kad atsakovas R. J. po 2008 m. vasario 20 d. padarytų tarptautinių pinigų pervedimo nepagrįstai praturtėjo 36 000 Lt, pervedus minėtus pinigus į atsakovo sąskaitą. Tokia teismo išvadas neteisinga ir klaidinga, nes teismas nenustatė, kad tokio pervedimo atsakovas nepadarė. Esantis byloje rašytinis įrodymas dėl 2008-02-20 atlikto tarptautinio pinigų pervedimo Nr. 204075-1 patvirtina būtent tą aplinkybę, jog minėtą pinigų pervedimą padarė atsakovas, o ne ieškovas. Teismas nepagrįstai laikė, jog tarp ieškovo turtas sumažėjo 36 000 Lt suma, kadangi tam nėra pakankamų tokiai išvadai padaryti įrodymų. Be to, padarė neteisingą išvadą, jog tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys, nors toks ryšys nėra nustatytas ir pagrįstas kokiais nors patikimais įrodymais, todėl tokia išvada - tik prielaida.

Atsiliepimas

klaidinga teismo išvada, jog „nėra nustatyta jokio teisinio pagrindo, kurio pagrindu R. J. būtų turėjęs galimybę įgyti minėtus pinigus“. Teismas nepagrįstai visiškai ignoravo trečiojo asmens AB Swedbank atsiliepime nurodytą argumentą kad pinigai į atsakovo sąskaitą pervesti ir užskaityti pagrįstai, sutinkamai su Mokėjimų įstatymo nuostatomis, o mokėjimo pavedimo rekvizitai buvo užpildyti teisingai.

teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas negali apginti savo pažeistos tesiės kitais gynimo būdais ir jis neturėjo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos, kadangi ieškovas turėjo galimybę apginti savo pažeistą teisę, pareikšdamas ieškinį skolininkui „Opal Transfer Ltd“, panaudojant prievolinius pažeistų teisių gynimo būdus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nuomone, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008m. vasario 20d. byloje trečiasis asmuo „Opal Transfer Ltd“ tarptautiniu pinigų pervedimu ( pervedimo Nr. 204075-1) pervedė atsakovui R. J. 8000 GBP ( 36000 Lt). Trečiasis asmuo „Opal Transfer Ltd“ raštu ( b.l. 8) patvirtino, kad trečiojo asmens darbuotoja J. P. 2008m. vasario 21d. klaidingai atliko pavedimą ir ieškovui A. R. J. skirtus pinigus išsiuntė į atsakovo R. J. sąskaitą. Atsakovas 2008m. balandžio 22d. prašymu ( b.l. 9) pripažino, kad 36000 Lt suma jam klaidingai buvo pervesta ir nurodė, jog ši sumą būtų grąžinta siuntėjui, tačiau vėliau pareiškus ieškinį teisme atsakovas prašomą priteisti sumą nesutiko grąžinti. Ieškovas 36000 Lt sumą prašo išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį nurodė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita ir tarp šalių susiklėsčiusius civilinius santykius kvalifikavo pagal C K 6. 242 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas 36000 Lt praturėjo ieškovo sąskaita, šia suma ieškovo turtas sumažėjo, tarp ieškovo sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys, nėra nustatyta teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas būtų turėjęs galimybę įgyti pinigus, kuriuos prašo priteisti ieškovas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius. Pagal C K 6. 242 straipsnį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taikant šį straipsnį reikalinga nustatyti tokias prielaidas. Pirma, atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Trečia, turi būti priežastinis ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo ryšys. Ketvirta, atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t.y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Penkta, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais būdais. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje visos išvardintos prielaidos yra nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš atsakovo ieškovo prašomą sumą teisingai taikė materialinės teisės normas. Dėl nurodyto apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu civilinių santykių kvalifikavimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs ir išaiškinęs teisės normas dėl neatskleistos bylos esmės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009 ir daugelis kitų). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis konstatavo ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir bylos esmę atskleidė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apelianto apeliacinio skundo argumentas dėl bylos esmės neatskleidimo yra teisiškai nepagrįstas. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš C P K 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus dokumentus, kurie buvo reikšmingi tarp šalių ginčui išspręsti, o taip pat tiek ieškovo, tiek ir atsakovo duotus paaiškinimus teismo posėdyje bei jų išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose, o taip pat trečiųjų asmenų poziciją. Taigi, paminėti apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų įvertinimu pripažintini nepagrįstais.

Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nagrinėdamas bylą netyrė aplinkybės apie Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovo iškeltą kitą civilinę bylą Nr. 2-6020-432/2008 dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo išreikalavimo, kurioje atsakovu yra patrauktas AB Swedbankas (buvęs AB bankas „Hansabankas“). Iš teismų informacinės sistemos duomenų Liteko matyti, kad ieškovas 2008m. lapkričio mėn. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo A B bankas „Hansabankas“ neteisėto valdymo 36000 Lt. 2008m. lapkričio 21d. šio teismo nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. Kadangi, ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, tai ieškovo ieškinys Vilniaus m. apylinkės teismo 2009m. vasario 5d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galioja. Tokiu būdu, ieškovo reikalavimas atsakovui A B bankas „Hansabankas“ neišnagrinėtas, aplinkybė susijusi su kitoje byloje iškeltu klausimu pagrįstai netirta.

Iš byloje esančios teismo šaukimo įteikimo pažymos ( b. l. 85) matyti, kad byloje trečiajam asmeniui „Opal transfer Ltd“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta pasirašytinai. Šio trečiojo asmens atstovui neatvykus į teismo posėdį apylinkės teismas turėjo pagrindą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir procesinių teisės normų nepažeidė.

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai galutiniam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl neanalizuotini.

Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 325 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011m. lapkričio 2d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas