- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- e2-60-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00502-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PRIMA SENSUS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PRIMA SENSUS“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PRIMA SENSUS“ 74 891,39 Eur (258 585,02 Lt) nesumokėto žemės nuomos mokesčio, 4 493,48 Eur (15 515,10 Lt) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Klaipėdos apygardos teismas skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2014 m. rugsėjo 12 d. 9 val. 30 min. Nei vienai iš bylos šalių neatvykus bei atsakovui paprašius atidėti bylos nagrinėjimą, Klaipėdos apygardos teismas paskyrė kitą parengiamąjį posėdį 2014 m. rugsėjo 26 d. 10 val. 30 min.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, tačiau jis neatvyko. Teismas negavo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepateikė prašymo priimti sprendimo už akių. Teismas, manydamas, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, ir ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir civilinę bylą nagrinėti iš naujo.
Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismo šaukimas bei kiti procesiniai dokumentai ieškovui nebuvo išsiųsti, o teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo atžymėti kaip „įvykis procese“. Įvykiai procese negali būti laikomi išsiųstais dokumentais, nes sistemoje nebuvo fiksuotas jų išsiuntimas (Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 punktas.). Dėl šios priežasties tokie dokumentai negali būti laikomi ir gautais.Jei teismo nutartis įsiteisėtų, nukentėtų ir Klaipėdos miesto gyventojai, nes ieškovas turėjo išlaidų, susijusių su byloje priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, kurios buvo apmokėtos iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Atsakovas UAB „PRIMA SENSUS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m rugsėjo 26d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovas procesinį dokumentą pateikė per Liteko VEP posistemio paskyrą, kuri buvo aktyvi. Teismo šaukimas į 2014 m. rugsėjo 26 d. parengiamąjį posėdį buvo išsiųstas 2014 m. rugsėjo 23 d., per minėtą paskyrą teismas išsiuntė ir teismo šaukimą Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojos E. D. vardu, nurodant parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą, o ieškovo Liteko VEP paskyroje atsirado įrašas „Įvykis procese: išsiųsti teismo šaukimai“. Toks procesinių dokumentų įteikimas laikomas tinkamu.Ieškovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis neatvyko, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, o atsakovas nepateikė prašymo priimti sprendimo už akių, manydamas, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas atskirajame skunde įrodinėja, kad jam teismo šaukimas į 2014 m. rugsėjo 26 d. parengiamąjį teismo posėdį elektroninių ryšių priemonėmis nebuvo išsiųstas ir įteiktas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinį ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė teisės skyriaus vyriausioji specialistė E. D., kaip ieškovo atstovė pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip juridinio asmens atstovė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nurodė, kad byla bus vedama per Savivaldybės administracijos atstovą. Ieškinį E. D. iš Klaipėdos miesto savivaldybės paskyros, kaip paskirta juridinio asmens atstovė, Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2014 m. liepos 29 d. 10 val.14 min. Ieškinyje nebuvo nurodyta, kad atstovė pageidauja ieškovui skirtus procesinius dokumentus gauti kaip atstovė į savo asmeninę, kaip fizinio asmens, paskyrą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo siųstuose lydraščiuose kartu su šaukimais į parengiamuosius teismo posėdžius, vykusius 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 26 d., buvo nurodyta, jog šie šaukimai siunčiami ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei E. D.. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti klausimui dėl teismo šaukimo išsiuntimo ir įteikimo ieškovui išspręsti reikalingus duomenis, kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydamas pateikti duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, ar ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo paskyręs E. D. savo atstove, turinčia teisę gauti ieškovo vardu procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; ar ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir / ar ieškovo atstovei E. D. buvo įteikti Klaipėdos apygardos teismo šaukimai į parengiamuosius teismo posėdžius, vykusius 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 26 d., išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis.
Iš į bylą pateikto Nacionalinės teismų administracijos rašto „Dėl duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-60-186/2015“ matyti, kad administracija, atlikusi Liteko centrinės duomenų bazės įrašų 2015 m. vasario 17 d. patikrinimą, nustatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo, kaip juridinio asmens, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir Portalas) paskyroje 2013 m. rugsėjo 22 d. 20 val. 32 min. juridinio asmens (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) atstove paskyrė E. D. ir suteikė jai neribotos prieigos teisę prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskyros Portale. Administracija taip pat informavo, kad 2014 m. liepos 29 d. 10 val. 14 min. E. D. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskyros, kaip paskirta juridinio asmens atstovė, Klaipėdos apygardos teismui pateikė procesinį dokumentą – ieškinį, pagal kurį buvo sukurta civilinė byla Nr. 2-1476-163/2014. Šio dokumento metaduomenyse buvo nurodyti tik ieškovo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo duomenys, o E. D. nebuvo nurodyta kaip dalyvaujantis byloje asmuo, todėl nebuvo įtraukta į Liteko sistemą kaip proceso dalyvis. Dalyvaujančiu civilinėje byloje Nr. 2-1476-163/2014 asmeniu Liteko sistemoje E. D. buvo nurodyta tik 2014 m. rugpjūčio 14 d. 13 val. 24 min. (įvesta teismo darbuotojo rankiniu būdu). Liteko centrinės duomenų bazės duomenimis Klaipėdos apygardos teismas į E. D., kaip fizinio asmens paskyrą, civilinėje byloje Nr. 2-1476-163/2014 2014 m. rugpjūčio 14 d. 13 val. 37 min. bei 2014 m. rugsėjo 23 d. 10 val. 18 min. išsiuntė teismo šaukimus, o 2014 m. spalio 15 d. 15 val. 5 min. – teismo lydraštį kartu su atsiliepimu į apeliacinį / atskirąjį skundą. Visi šie dokumentai nurodytu laiku buvo išsiųsti ne į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskyrą (juridinio asmens paskyrą) ir joje nebuvo pasiekiami E. D. ar kitam juridinio asmens atstovui, bet į E. D., kaip fizinio asmens paskyrą. Liteko duomenų bazės duomenimis E. D. prie savo fizinio asmens paskyros paskutinį kartą prisijungė 2013 m. rugsėjo 4 d. 11 val. 22 min., todėl visi Klaipėdos apygardos teismo siųsti dokumentai, esantys E. D., kaip fizinio asmens paskyroje, yra neperskaityti. Nacionalinė teismų administracija taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1476-163/2014 2014 m. spalio 15 d. 16 val. 5 min. teismo lydraštį kartu su atsiliepimu į apeliacinį / atskirąjį skundą taip pat išsiuntė ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskyrą. Minėtas dokumentas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskyroje buvo atidarytas 2014 m. spalio 15 d. 16 val. 21 min.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Šiuo atveju ieškinį pareiškė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, t. y. subjektas, kuriam pagal minėto straipsnio 9 dalį teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Esant tokiai situacijai, aktuali tampa teisingumo ministro nustatyta procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 147-7579) buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV dalyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šios tvarkos 16 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo Liteko VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą Liteko VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Šioje aprašo dalyje apibūdinant subjektą, kuriam turi būti pateikti procesiniai dokumentai, vartojamos dvi sąvokos, t. y. adresatas ir proceso dalyvis. Įvertinus šių sąvokų vartojimą minėtame apraše, darytina išvada, kad vartojant adresato sąvoką turimas omenyje proceso dalyvis. Nagrinėjamu atveju ieškinį, pagal kurį buvo užvesta civilinė byla, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį yra subjektas, kuriam procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi Klaipėdos savivaldybės administracija yra tas proceso dalyvis ir adresatas, kuriam teismo darbuotojas privalo išsiųsti procesinius dokumentus į adresato VEP posistemio paskyrą. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovė, pateikdama teismui ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis per Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kaip juridinio asmens paskyrą, būtų išreiškusi pageidavimą / sutikimą, kad visi procesiniai dokumentai, skirti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, būtų siunčiami į jos, kaip atstovės asmeninę (fizinio asmens) paskyrą, o ne į Klaipėdos miesto savivaldybės paskyrą, kurioje jai yra suteikta neribotos (pilnos) prieigos teisė, t. y. kurioje jai suteikta galimybė matyti visas juridinio asmens bylas, siųsti procesinius dokumentus juridinio asmens vardu, gauti juridiniam asmeniui siunčiamus dokumentus ir kt. Be to, kaip nurodė Nacionalinė teismų administracija, ieškinio metaduomenyse buvo nurodyti tik ieškovo (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) ir atsakovo duomenys, o E. D. nebuvo nurodyta kaip dalyvaujantis byloje asmuo. Dalyvaujančiu byloje asmeniu Liteko sistemoje E. D. buvo nurodyta tik 2014 m. rugpjūčio 14 d. 13 val. 24 min., kai teismo darbuotojas ją į Liteko sistemą įvedė rankiniu būdu, nors ieškinys buvo gautas dar 2014 m. liepos 29 d. Pirmosios instancijos teismas, 2014 m. rugsėjo 23 d. 10 val. 18 min., išsiųsdama teismo šaukimą į E. D., kaip fizinio asmens paskyrą, o ne į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kaip juridinio asmens, paskyrą, nesant aiškiai išreikštos ieškovo atstovės valios procesinius dokumentus gauti į jos, kaip fizinio asmens, paskyrą, teismo šaukimą į 2014 m. rugsėjo 26 d. parengiamąjį teismo posėdį įteikė netinkamai (minėto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 dalis), atitinkamai neinformavo ieškovo apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą. Ieškovo atstovės valios nebuvimą procesinius dokumentus gauti į savo, kaip fizinio asmens paskyrą, patvirtina ir tai, kad prie savo, kaip fizinio asmens, paskyros ji paskutinį kartą buvo prisijungusi gerokai iki paduodant ieškinį Klaipėdos apygardos teismui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai nustatė, kad ieškovui elektroninių ryšių priemonėmis siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, t. y. netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Po to, kai civilinė byla buvo išnagrinėta 2015 m. vasario 19 d. 16 val. teismo posėdyje ir teisėjų kolegija nutarė nutartį byloje priimti ir paskelbti 2015 m. vasario 26 d. 16 val., Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas 2015 m. vasario 23 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir prijungti rašytinius įrodymus, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovės E. D. 2015 m. vasario 20 d. paaiškinimus su priedais. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad naujai pateikiami duomenys, dėl kurių prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pagal jų surašymo datas galėjo būti pateikti apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios (išskyrus E. D. paaiškinimą, kuris apskritai buvo surašytas išnagrinėjus bylą iš esmės), taip pat tai, jog Nacionalinė teismų administracija raštą „Dėl duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-60-186/2015“ pateikė 2015 m. vasario 18 d., atsisako priimti minėtą prašymą ir su juo pateikiamus naujus įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį nenagrinėtą panaikinti ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Atsisakyti priimti ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo, paaiškinimų ir įrodymų pateikimo, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. vasario 23 d.