Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, D. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. L., jo atstovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir nurodė, jog po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą tėvo turtą: ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninius ir namų apyvokos reikmenis priėmė, faktiškai jį valdydamas, ir iki dabar gyvena minėtame bute, moka mokesčius. Pareiškėjas negali pilnai realizuoti savo teisės į palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydamas. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei D. S., kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo neprieštaraujantys, kad E. L. pareiškimas būtų patenkintas, juridinis faktas nustatytas, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš gimimo, mirties liudijimų, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, jog pareiškėjo E. L. tėvai - J. L., miręs (duomenys neskelbtini), D. L., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokoje pragyvenę nuo 1967-06-24. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. L. ir D. L. vardu nuo 1992-07-09 registruotos nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½. Kaip paaiškino pareiškėjas, jo atstovė, po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) E. L. faktiškai valdydamas priėmė visą savo tėvo, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei santuokoje su D. L. įgytą dalį nekilnojamojo daikto, t. y. paveldėtą turtą prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, ką patvirtina byloje esančios sąskaitos už komunalinius mokesčius bei išrašas apie pareiškėjo ir jo šeimos nuo 1999-09-21 deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja N. P.. Iš aptarto nustatyta, jog po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 str., laikytina, kad E. L. priėmė J. L. palikimą, faktiškai jį valdydamas, ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti per LITEKO elektroninių paslaugų portalą bei kitas elektronines ryšio priemones, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.