- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1519-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00036-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- M. I. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, UAB „AASE“, M. R. S.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. I. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, UAB „AASE“, M. R. S., trečiasis asmuo A. P. dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „AASE“ 2012 m. rugsėjo 25 d. sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „AASE“ 2012 m. rugsėjo 25 d. sudarytą ir su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriumi suderintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., Ukmergės r., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), planą; 3) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 47SK – (14.47.110.)-31 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad ji yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., Ukmergės r., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuosavybės teises įgijo Vilniaus apskrities administracijos 1998 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 81-8057 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ pagrindu. Šis jai priklausantis žemės sklypas iš rytų pusės ribojasi su atsakovui M. R. S. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įgijo 2003 m. vasario 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-1010 pagrindu. Nurodė, kad 2013 m. spalio 23 d. atsakovas M. R. S. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrių, informuodamas, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, užsėjus pasėliais, yra tariamai užgrobtas iš vakarų pusės. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra įregistruotos UAB „AASE“ 2012 m. rugsėjo 25 d. parengtų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir žemės sklypo plano pagrindu. Apie tai, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo duomenys buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 47SK-(14.47.110.)-31 atsakovei nebuvo žinoma. Ieškovei susipažinus su atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu ir žemės sklypo planu, paaiškėjo, kad šie dokumentai parengti, nesilaikant kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės normų, dėl ko į atsakovui priklausantį žemės sklypą po kadastrinių matavimų atlikimo pateko ieškovei priklausanti ir jos nuo pat nuosavybės atkūrimo momento valdyta ginčo teritorija. Ieškovė apie atliekamus kadastrinius matavimus informuota nebuvo, dėl ko negalėjo juose dalyvauti ir išreikšti savo nesutikimo.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui M. R. S.. Jis suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nuo 2013 m. balandžio 18 d. UAB „AASE“ matininkas P. U. 2012 m. rugsėjo 25 d. parengė minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri 2012 m. lapkričio 21 d. pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriui. 2012 m. gruodžio 7 d. Ukmergės skyriaus vyr. specialistė J. T., patikrinusi kadastro duomenų bylą, nustatė, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, todėl UAB „AASE“ 2012 m. gruodžio 7 d. Ukmergės skyriaus raštu Nr. 47SD-(14.47.45)-2289 buvo informuota, kad žemės sklypo savininkui M. R. S. už ploto trūkumą bus kompensuojama įstatymuose nustatyta tvarka. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, Ukmergės skyriaus vedėjo įgaliotas darbuotojas suderino žemės sklypo planą, pasirašydamas 2012 m. gruodžio 27 d. Planas suderintas ir parašu patvirtintas ir Ukmergės skyriaus vedėjo. Vadovaujantis Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 47SK-(14.47.110.)-31 minėto žemės sklypo kadastro duomenys nuo 2013 m. balandžio 18 d. patikslinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Prieš pradedant atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2012 m. rugsėjo 14 d. kviestiniams asmenims, tai yra besiribojančių sklypų savininkams, tarp jų ir ieškovei M. I. B. buvo išsiųsti kvietimai bei informacija apie planuojamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė atliekant matavimus nedalyvavo. Nustatant atsakovo žemės sklypo ribas, buvo paženklintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kituose pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose. Tuo tarpu ieškovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai jam nėra atlikti.
4. Atsakovas M. R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2003 m. vasario 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-1010 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 25 d. UAB „AASE“ atlikusi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, parengė kadastro duomenų bylą. 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjas pasirašė sprendimą Nr. 47SK-(14.47.110.)-31 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. 2013 m. balandžio 18 d. Valstybės įmonė Registrų centras remiantis aukščiau minėtais dokumentais atliko nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pakeitimus ir išdavė jam nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone išrašą. Kadangi atsakovo išvardinti dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti, jų teisinis galiojimas nėra panaikintas prašo teismo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Be to turi būti taikoma ieškinio senatis, nes 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 47SK-(14.47.110.)-31, administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. pagrindu ginčijimui taikytinas 1 mėn. senaties terminas. Ieškovė, paduodama teismui ieškinį tik 2015 m. sausio 8 d. praleido ieškinio senaties terminą.
5. Atsakovas UAB „AASE“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu. Be to nurodė, kad prie pateiktų priedų nėra nei vieno savininkės interesus ginančio plano tik gretimų žemės sklypo planai bei abrisai. Ieškovės interesai nepažeisti, kadangi lieka atitinkamai 18, 14 ir 8,78 metrų atstumai iki R. S. sklypo. Taip pat atkreipė dėmesį į kitus dokumentus patvirtinančius atliktų matavimų tikslumą, išlaikant pirminių planų, bei abriso kraštinių ilgius matuojant R. S. žemės sklypui, kraštinių ilgiai ne didesni lyginant su pirminiu planu ar žemės sklypo abrisu. Taip pat savininkei M. I. B. yra pakankamas žemės sklypo plotas, remiantis registrų centro duomenų baze, tad ieškovei norint įrodyti, kad interesai pažeisti prašo pateikti žemės sklypo planą, su atliktais tiksliaisiais matavimais Lietuvos koordinačių sistemoje, įrodantį ploto trūkumą. Pažymėjo, jog tikrinant kadastro duomenų bylą buvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentą-Deltuvos kadastro vietovės 1992 m. preliminarųjį žemėtvarkos projektą, žemės sklypo Nr. 20 abrisą, 1992 m. parengtą grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 20 planą. Žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 15,8 ha, atlikus kadastrinius matavimus-15,3198 ha. Ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą – 0,4802 ha. Ieškovė nurodė, kad tiek kvietimą į matavimus, tiek paženklinimo-parodymo akto kopiją bei žemės plano ištrauką nustatytu laiku yra gavusi.
6. Trečiasis asmuo A. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškiniu ginčijami dokumentai prieštarauja šiai normai ir turi būti peržiūrėti šiai normai ir panaikinti. Taip pat nurodė, kad iš ieškinio matyti, kad nesilaikyta procedūrų, numatytų atliekant sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymą. Pagal suprojektuotą K. A. (dabartinis savininkas M. R. S.) kelią riboje su M. A. (dabartinės savininkės M.I. B. ir A. P.) matyti, kad šis kelias yra išlikęs iki šiol ir yra natūrali riba išlikusi iki šiol ir iki šiol naudojama. Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, ji nematė atsakovo M. R. S. gretimų sklypų savininkų, tačiau pripažino faktus, kad 2012 m. rugsėjo mėn. pranešimu, kurį gavo paštu, jai buvo pranešta apie 2012 m. rugsėjo 25 d. vyksiančius matavimus. Ji su atsakovu M.R. S. tądien, t. y. 2012 m. rugsėjo 25 d. jos sodyboje gėrė kavą, matė ir matininką P. U.. Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad 2012 m. rugsėjo mėn. pranešimu, kurį gavo paštu, jai taip pat buvo pranešta apie 2012 m. rugsėjo 25 d. vyksiančius matavimus. Kaip patvirtino pats matininkas P. U. 2012 m. rugsėjo 25 d. jis atliko atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, apie kuriuos buvo pranešta gretimų sklypų savininkams pranešimais, siunčiant juos registruotu paštu. 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė atsakovas M.R. S., R. Š., R. G., pažymėti savininkai, neatvykę į žemės sklypo ribų paženklinimą: A. P., M. I. B., R. K., R. A., V. V.. Kaip patvirtino ieškovė M. I. B., ji gavo žemės sklypo ribų paženklinimo aktą paštu.
9. Teismas nurodė, kad ieškovę M.I. B. teismas įpareigojo atlikti ir pateikti sklypo kadastrinius matavimus, buvo duotas 3 mėn. terminas jiems atlikti, tačiau ieškovė įpareigojimo nevykdė ir sklypo 8112:0001:0176 kadastrinių matavimų teismui nepateikė, todėl teismas, negalėjo vykti į vietą, kad nustatyti ieškovės pažeistas teises.
10. Teismas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatė, kad pati ieškovė yra užėmusi dalį (apie 20 arų) atsakovo sklypo. Teismas konstatavo, kad ieškovė M.I. B. šioje byloje neįrodė, kad ginčijamais atsakovo M.R. S. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) matavimais buvo pažeisti jos teisėti interesai. Atsakovo žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o jų metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Teismas sprendė, kad matavimų metu buvo sukalti riboženkliai, ir ieškovės nenorą tai pripažinti vertina kaip bandymą sustiprinti savo poziciją dėl kadastrinių matavimų neatlikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovei norint įrodyti, kad jos interesai pažeisti, ieškovė turėjo pateikti žemės sklypo planą, su atliktais tiksliaisiais matavimais Lietuvos koordinačių sistemoje, įrodantį ploto trūkumą. Tačiau ieškovė to nepadarė. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti iš esmės neteisingai ir jais pakeistos žemės sklypo ribos.
11. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas nurodė, kad atsakovų M.R. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos argumentus dėl ieškinio senaties taikymo 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo sprendimui Nr. 47SK-(14.47.110.)-31, apskųsti atmestini. Teismas sprendė, kad ieškovė apie administracinį aktą sužinojo tik 2014 m. gruodžio mėn. 15 d. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, o teismui padavė ieškinį 2015 m. sausio 8 d., todėl 1 mėn. ieškinio senaties termino nepraleidusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Tikslinimo taisyklės) 11, 14 ir 22 punktai, pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius negalėjo patvirtinti šių kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypo duomenų. Esant tokioms aplinkybėms NŽT Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 47SK-(14.47.110.)-31 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pripažintinas prieštaraujančiu viešai tvarkai ir gerai moralei.
12.2. Žemės sklypo kadastro duomenys negali būti nustatomi pagal lauko brėžinį – abrisą, todėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenys ir jų registracija privalo būti pripažinti niekiniais, ką patvirtina ir teismų šiuo klausimu formuojama praktika.
12.3. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodoma, jog M. R. S. nuosavybės į 15,3198 ha žemės sklypą įgijimo pagrindas – 2003-02-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 2-1010 bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-02-21 sprendimas Nr. 47SK-(14.47.110.-31). M. R. S. priklausančio žemės sklypas yra suformuotas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog Z. J. atžvilgiu būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas ir jai įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, pagrindu būtų buvęs grąžintas natūra koks nors žemės sklypas. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad trys, skirtingu laikotarpiu ir skirtingais būdais įgyti žemės sklypai, įstatymo nustatyta tvarka kada nors buvo apjungti į vieną masyvą ir suformuotas vientisas žemės sklypas.
12.4. Kadangi žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.), žemės sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės akto nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Teismas apeliantės manymu, neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis Z. J. grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 20 planu.
12.5. Teismas byloje yra padaręs aiškiai neteisingas, įrodymais nepagrįstas išvadas, kad I. M. B. yra užėmusi dalį (apie 20 arų) žemės, – dėl šios aplinkybės Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir teisingas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas UAB „AASE“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Prieš pradedant atlikti Sklypo kadastrinius matavimus, 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo išsiųsti kvietimai besiribojančių sklypų savininkams, tarp jų ir ieškovei M. I. B. bei trečiajam asmeniui A. P.. Kvietimuose pateikta informacija apie planuojamus atlikti Sklypo kadastrinius matavimus ir nurodytas jų atlikimo data ir laikas. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, manytina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovo M. R. S. sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.
13.2. Prie pateiktų priedų nėra nei vieno savininkės interesus ginančio plano tik gretimų žemės sklypo planai bei abrisai. Atsižvelgiant į gretimų sklypų abrisus, kuriuose galima matyti, kad kraštinė savininkės M. I. B., yra (417m + 38m) 455 metrai, kad atstumas nuo ežero kranto linijos iki R. S. sklypo kraštinės yra 473,14 metrų, taip pat abrise matyti R. S. sklypo pririšimas nuo aukštos įtampos elektros linijos stulpų, kurie atitinka lygiagrečiai savininkės M. I. B. sklypo kraštinei, atstumas nuo kelio linijos iki R. S. sklypo yra 508,78 metrų, kai abrise matyti 500 metrų ir atsižvelgiant į atliktus kadastrinius matavimus R. S. sklype elektros linija lyginant su žemės sklypo abrise pavaizduotu atstumu yra 10,50 metrų trumpesnė. Ieškovės interesai nepažeisti, kadangi lieka atitinkamai 18,14 ir 8,78 metrų atstumai iki R. S. sklypo.
13.3. Tikrinant kadastro duomenų bylą, buvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentą – Deltuvos kadastro vietovės 1992 metų preliminarųjį žemėtvarkos projektą, žemės sklypo Nr. 20 abrisą, 1992 m. parengtą grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 20 planą. Atsakovo M. R. S. Sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 15,8 ha, atlikus kadastrinius matavimus Sklypo plotas sumažėjo iki - 15,3198 ha. Ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą – 0,4802 ha Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Be to, ieškovės, kuri nedalyvavo žemės sklypo paženklinime, nustatytu laiku į atliekamus matavimus neatvyko, tačiau stebėjo matavimus iš šalies, teiginiai, kad matavimai apskritai nebuvo atliekami, o žemės sklypo planas parengtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, negali būti laikomi pagrįstais ir yra atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmos instancijos teismas nutartimi įpareigojo atlikti M. I. B. atlikti sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, tačiau M. I. B. ignoravo teismo nutartį ir kadastrinių matavimų neatliko. Sumažėjus M. R. S. sklypo plotui ieškovės M. I. B. sklypo plotas galėjo realiai padidėti, tačiau ši aplinkybė nėra nustatyta pirmos instancijos teisme, kadangi M. I. B. nevykdė teismo įpareigojimų ir kadastrinių savo žemės sklypo matavimų neatliko.
13.5. Taip pat viso proceso metu M. I. B. įrodinėjo, kad Sklypas atliekant kadastrinius matavimus nebuvo paženklintas riboženkliais, tačiau šios abejonės buvo išsklaidytos pirmos instancijos metu liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. Nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovo M. R. S. sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Dėl to sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu. Ieškovei priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai žemės sklypui nėra atlikti. Nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos 1998 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 81-8057 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M.I. B.“.
14.2. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo žemės sklypo ribos buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovo M. R. S. sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Dėl to sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas tinkamai ir nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu.
14.3. Tikrinant kadastro duomenų bylą, buvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentą – Deltuvos kadastro vietovės 1992-07-01 preliminarųjį žemėtvarkos projektą, žemės sklypo Nr. 20 abrisą, 1992 m. parengtą grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 20 planą. Žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 15,8 ha, atlikus kadastrinius matavimus – 15,3198 ha. Ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą – 0,4802 ha. Išmatavus sklypo plotą, buvo nustatytas ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, ir informacija apie tai pateikta kadastrinių matavimų byloje. Žemės sklypo kadastrinis Nr. 8112/0001:66 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo daugiau, nei leistina ploto paklaida, todėl turimos nuosavybės ploto prasme atsakovui priklausantis žemės sklypas ne tik kad nepadidėja ieškovės sklypo sąskaita, bet atvirkščiai, žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo, ir už trūkstamą plotą atsakovui buvo kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
14.4. Ieškovė nurodo, kad tiek kvietimą į matavimus, tiek paženklinimo-parodymo akto kopiją bei žemės sklypo plano ištrauką nustatytu laiku yra gavusi. Vadinasi, Nuostatų reikalavimų, susijusių su matavimuose nustatytu laiku nedalyvavusių kviestinių asmenų informavimu, buvo laikomasi. Ieškovės teiginiai, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.3. punktas, nepagrįsti ir tai įrodo tiek jos pačios pateikta informacija, tiek ir kadastrinių matavimų byloje esantys Lietuvos pašto siuntų sąrašai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. R. S. prašo ieškovės M. I. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
15.1. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovo žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, manytina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovo M. R. S. sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.
15.2. ieškovės interesai nepažeisti, kadangi lieka atitinkamai 18,14 ir 8,78 metrų atstumai iki atsakovo M.R. S. sklypo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kitus dokumentus patvirtinančius atliktų matavimų tikslumą, išlaikant pirminių planų, bei abriso kraštinių ilgius matuojant atsakovo M.R. S. žemės sklypą, kraštinių ilgiai ne didesni lyginant su pirminiu planu ar žemės sklypo abrisu. Taip pat galima teigti, kad ieškovei M. I. B. yra pakankamas žemės sklypo plotas, remiantis registrų centro duomenų baze, tad norint įrodyti, kad interesai pažeisti prašyčiau pateikti žemės sklypo planą, su atliktais tiksliaisiais matavimais Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), įrodantį ploto trūkumą.
15.3. Sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta teisingai, sklypo plotas nustatytas teisingai, ribų paženklinimo - parodymo aktas užpildytas teisingai. Šie duomenys pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2012-12-27 tikrinimo akte Nr. 47KAM-113447, bylą patikrinus Ukmergės skyriaus vyr. specialistei J. T..
15.4. Išmatavus sklypo plotą, buvo nustatytas ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, ir informacija apie tai pateikta kadastrinių matavimų byloje. Žemės sklypo kadastrinis Nr. 8112/0001:66 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo daugiau, nei leistina ploto paklaida, todėl turimos nuosavybės ploto prasme atsakovui priklausantis žemės sklypas ne tik kad nepadidėja ieškovės sklypo sąskaita. Atvirkščiai, žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo, ir už trūkstamą plotą atsakovui buvo kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
15.5. Viso proceso metu ieškovė M. I. B. įrodinėjo, kad sklypas atliekant kadastrinius matavimus nebuvo paženklintas riboženkliais, tačiau šios abejonės buvo išsklaidytos pirmos instancijos metu liudytojų parodymais.
15.6. Ieškovė M. I. B. ir jos atstovė viso proceso metu įrodinėjo, kad yra pažeistos trečiojo asmens A. R. teisės, bet kaip matyti iš pirmojoje instancijoje vykusio proceso metu tretysis asmuo A. P. savo teisių negynė ir procese nedalyvavo, prie ieškovės M. I. B. ieškinio bendraieškoviu neprisijungė, todėl konstatuotina, kad savo pažeistų teisių negynė, todėl trečiojo asmens A. P. galimas teisių pažeidimas neturėtų būti nagrinėjamas šio proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp ieškovės ir atsakovų dėl atsakovui M. R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo.
18. Byloje nustatyta, jog UAB „AASE“ matininkas P. U. atliko atsakovo M. R. S. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Ukmergės r., kadastrinius matavimus. 2012-09-25 matininkas parengė sklypo kadastro duomenų bylą. 2012-12-07 Ukmergės skyriaus vyr. specialistė J. T., patikrinusi kadastro duomenų bylą, nustatė, kad sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, todėl atsakovas UAB „AASE“ 2012-12-07 NŽT Ukmergės skyriaus raštu Nr. 47SD-(14.47.45.)-2289 informuotas, kad žemės sklypo savininkui M. R. S. už ploto trūkumą bus kompensuojama įstatymuose nustatyta tvarka. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, 2012-12-27 NŽT Ukmergės skyriaus vedėjo įgaliotas darbuotojas suderino žemės sklypo planą, jį pasirašydamas. Vadovaujantis NŽT Ukmergės skyriaus vedėjo 2013-02-21 sprendimu Nr. 47SK-(14.47.110.)-31 Sklypo kadastro duomenys nuo 2013-04-18 patikslinti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
19. Apeliantės teigimu, atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeisti Tikrinimo taisyklių 11, 14 ir 22 punktai, pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius negalėjo patvirtinti šių kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypo duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės manymu, NŽT Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 47SK-(14.47.110.)-31 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 8112/0001:66), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pripažintinas prieštaraujančiu viešai tvarkai ir gerai moralei.
20. Vadovaujantis Tikslinimo taisyklių 11 punktu nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Taisyklių 22 punkte taip pat nurodoma, jog asmenys, atliekantys kadastrinius matavimus, privalo naudotis šių taisyklių 14 punkte išvardinta medžiaga.
21. Iš byloje pateiktos žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) bylos ir Valstybinės Žemėtvarkos instituto Ukmergės rajono Deltuvos apyl. (duomenys neskelbtini) K. A. suteiktos žemės privačiam ūkiui dokumentacijos bylos matyti, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentą – Deltuvos kadastro vietovės 1992 metų preliminarųjį žemėtvarkos projektą, žemės sklypo Nr. 20 abrisą, 1992 m. parengtą grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 20 planą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant Tikslinimo taisyklių.
22. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog Z. J. atžvilgiu būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas ir jai įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, pagrindu būtų buvęs grąžintas natūra koks nors žemės sklypas. Todėl, apeliantės manymu, teismas neturėjo remtis šiuo planu. Kolegija pažymi, kad šis planas esantis Valstybinės Žemėtvarkos instituto Ukmergės rajono Deltuvos apyl. (duomenys neskelbtini) dokumentacijos byloje nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo remtis šiuo planu nepagrįsti. Be to, šis planas yra kopija iš 1992 m. abriso ir jis patvirtintas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės S. D. 2001-07-24 įrašant tuo metu buvusią savininkę. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto žemės kadastro ir registro dokumentų bylos K. A. 1992-09-30 Ukmergės rajono valdybos potvarkyje Nr. 199 nurodoma, kad iš 15,80 ha bendro ploto grąžinama privačion nuosavybėn 8,77 ha natūra, 2,51 ha ekvivalentinine natūra, 2,82 ha leidžiama pirkti. K. A. turto paveldėtoja Z. J. 1996 m. paveldėjo žemės sklypą, turintį 15,80 ha ploto, esantį Pagojės k., Deltuvos sen., Ukmergės r., sklypo Nr. 20. Nuo 2003 m. vasario 19 d. šis žemės sklypas priklauso atsakovui M. R. S. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-1010 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad atliekant kadastrinius matavimus neturėjo būti vadovaujamasi Z. J. grąžinamos natūros žemės valdos Nr. 20 planu kaip pirminiu atsakovo M. R. S. žemės sklypo planu.
23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad į šalių sklypų abrisus, pagal kuriuos kraštinė savininkės M. I. B., yra 455 metrai (417m + 38m), o atstumas nuo ežero kranto linijos iki M. R. S. sklypo kraštinės yra 473,14 metrų, atstumas nuo kelio linijos iki M. R. S. sklypo yra 508,78 metrų, kai abrise 500 metrų ir atsižvelgė į atliktus kadastrinius matavimus R. S. sklype elektros linija lyginant su žemės sklypo abrise pavaizduotu atstumu yra 10,50 metrų trumpesnė. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad išlaikant pirminių planų, bei abriso kraštinių ilgius matuojant R. S. žemės sklypą, kraštinių ilgiai ne didesni lyginant su pirminiu planu ar žemės sklypo abrisu. Kadangi po kadastrinių matavimų atsakovui priklausantis žemės sklypas sumažėjo (0,4802 ha), už trūkstamą plotą, kaip nurodo atsakovas, buvo kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, atsakovo žemės sklypas suformuotas tiek atsižvelgiant į preliminarius matavimus, tiek suderintas su gretimo ieškovės žemės sklypo ribomis.
24. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nenustatė, kad priimant ginčijamą Ukmergės skyriaus vedėjo 2013-04-18 sprendimą, buvo atliktas žemės sklypų ribų ženklinimas. Kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad byloje pateikti 2013-11-06 ir 2014-06-17 žemės naudojimo patikrinimo aktai (t. y. po Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2013-02-21 sprendimo patvirtinti atliktus kadastrinius matavimus). 2013-11-06 akte nustatyta, kad atsakovo M. R. S. žemės sklype sunaikinti 3 riboženkliai, žymintys sklypų ribas. Šiame akte nurodyta, kad sklypo savininkas informavo, kad dalį žemės sklypo yra užėmusios B. ir P.. Apeliantė nurodo, kad administracinė byla pagal šiuos aktus jos atžvilgiu buvo nutraukta, t. y. byla pasibaigusi jos naudai, ir patikrinimo aktai jokių pasekmių sukelti negali. Kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad administracinė byla ieškovės atžvilgiu dėl atsakovo žemės ploto užėmimo buvo nutraukta, reikšmės neturi. 2013-11-06 Žemės naudojimo patikrinimo aktas surašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus specialistai D. A. ir G. G.. Patikrinime dalyvavo dar 3 asmenys, kurie akte pasirašė. Šis rašytinis įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie rašytiniai įrodymai nebuvo ieškovės paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas riboženklių buvimą atsakovo žemėje, pagrįstai vadovavosi byloje pateiktais žemės naudojimo patikrinimo aktais.
25. Pažymėtina ir tai, kad atliekant atsakovo žemės sklypo matavimus, apeliantei kaip kviestinei registruota pašto siunta buvo išsiųstas pranešimas apie kadastrinių matavimų atlikimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė šį pranešimą gavo ir žinojo apie atsakovo žemės sklype vykusius matavimus, tačiau dėl jai vienai žinomų priežasčių matavimuose nedalyvavo. Kaip byloje nustatyta, tvirtinant atsakovo M. R. S. žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose. Todėl sutiktina su atsakovais tuo aspektu, kad aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo nustatant atsakovo M. R. S. sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu iš esmės įrodinėjo, kad jos teisės buvo pažeistos atsakovui neteisingai išmatavus jo žemės sklypo ribas ir į atsakovui priklausantį žemės sklypą po kadastrinių matavimų atlikimo pateko apeliantei priklausanti ir jos nuo pat nuosavybės atkūrimo momento valdyta ginčo teritorija. Tačiau pateikti sklypo kadastrinius matavimus, kuriems teismas suteikė 3 mėnesių terminą jiems atlikti, ieškovė atsisakė, kas kelia abejonių dėl ieškovės nurodomų pažeistų teisių.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą – ieškinį atmesti – nenustačius jokių pagrindų pripažinti negaliojančiais administracinį aktą, kadastrinių matavimų bei žemės sklypo planą. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.